pamatinis veiksmažodis iš kurio padarytas vedinys

Veiksmažodžių daryba, viena vertus, skiriasi nuo daiktavardžių ir būdvardžių keliais esminiais požymiais todėl, kad užima visiškai kitą gramatinės semantikos lauką nei vardažodžiai (modalumo ir aspektualumo); kita vertus, būdvardžio ir veiksmažodžio kategorinės reikšmės bendrumas (abu ypatybių pavadinimai) leidžia abu juos priešinti su daiktavardžiu. Veiksmažodis neturi ir II tipo paradigmacijos (dūrybos), ir tai suprantama - juk dūrinio darybos formantas yra galūnė, taigi, jei nėra paradigmacijos, negali būti ir šiuo būdu pasidaromų dūrinių. Priesaginė veiksmažodžių daryba panaši į būdvardžių tuo, kad priesagų nedaug, o pačios priesagos daugiareikšmės.

Naujos žodžių kūrimo kryptys Lietuvių kalboje dažnai kyla iš pamatinių žodžių kamienų, o vediniai su priesaginėmis formomis rodo savitą plėtotės kelią. Vienintiniam veiksmažodžiui būdinga refleksyvacija - naujų žodžių darymas su sangrąžos dalelyte: duotis : duoti. Sangrąžos dalelytė gramatiškai labai sudėtinga: susijusi ir su rūšimi, ir su tranzityvumu, todėl naujų žodžių darymas yra tik viena iš sangrąžos funkcijų. Veiksmažodžių priesagoms būdinga eigos reikšmė (išskyrus akimirkos priesagas -elėti, -erėti).

Priesaginė veiksmažodžių daryba ir jos ypatybės

Apie ją kalbama kartu todėl, kad kartais sunku atskirti, ar pamatinis žodis veiksmažodis, ar ištiktukas. Kartotinį veiksmą siūlo daugybė pavyzdžių: krypuoti, mojuoti, sūpuoti, gargaliuoti, žaižaruoti. Daugeliu atvejų sunku nustatyti darybos pamatą. Savaiminio ir aktyvaus veiksmo veiksmažodžių poras galima rasti iš kokybinių būdvardžių: gerėti, gerinti : geras; saldėti, saldin­ti : saldus; liesėti, liesinti : liesas; storėti, storinti : storas; tvirtėti, tvirtinti : tvirtas.

Priesagos -inti variantais laikomi parūpinamųjų veiksmažodžių priesaga -dinti ir mėgdžiojamųjų veiksmažodžių -linti, bet reikšmė ne visai sutinka: ausdinti : austi, siūdinti : siūti, statydinti : statyti. Tačiau ši grupė apnykusi dėl to, kad reikšmė verygiai artima pamatinių žodžių reikšmei. Dabar dažnas sako siuvuo­si naują paltą, nors iš tikrųjų siūdinasi siuvykloje. Priesagos fonetinis variantas -linti neturi jokios priežastinės reikšmės: dvoklin­ti ‘apsisnaudus eiti’, gauglinti ‘eiti dideliais žingsniais’, muklinti ‘negražiai, sunkiai mauti’.

Greta -inti, -linti yra ir menkinamosios reikšmės variantų: birbyti, dzieryti, pliurzyti, plumpyti, burblyti, čiurlyti, gargasyti, vepesyti. Akimirkos veiksmą siūlo trumpi ir staigūs veiksmai: bumbtelėti, barkštelėti, drėkstelėti, pykšterėti, pokšterėti. Visiems vediniams bendra įvykio veikslo reikšmė: staigus trumpas veiksmas apimamas visas nuo pradžios iki galo. Mišriaisiais juos galima pavadinti ir reikšmės, ir formos požiūriu.

Grupavimas pagal priesagas

• priesagos -ėti, -yti, -oti pasitaiko ne visuose pagrindiniuose kamienuose; veiksmažodžiai su priesagomis dažnai turi galimybę jungtis su sangrąža, suteikdami aiškią veiksmą ir rezultatą.
• Priešdėlių kilmės grupės: be, te, tebe, ne, nebe, bei dalelytės be- ir prielinksniai: ap(api), at(ati), į, iš, nu, pa, par, per, pra, pri, su, už. Jie prideda veiksmo trukmės, ribojimo ar kitų semantinių nuostatų.

Pats veiksmažodis dažnai yra labai daugiareikšmis, todėl priešdėlių vaidmuo kiekvienu atveju yra skirtingas. Tačiau visuma rodo, kad veiksmažodžių vediniai su priesagomis gali būti laikomi tam tikromis grupėmis pagal priešdėlius ir jų suteikiamas bendrąsias reikšmes.

Sangrąža ir vediniai

Sangrąžinis žodis turi sangrąžinio veiksmažodžio kamieną - tai dalyvis mokęsis ir daiktavardis mokymasis. Sangrąžos afiksas kilo iš įvardžio ir išlaikė keletą įvardinių reikšmių - „save“, „sau“, „savo“, „su savimi“. Jeigu veikiamasis dalykas ne asmuo, atsiranda savaiminė reikšmė. Pavyzdžiai: baigtis : baigti, jungtis : jungti, ristis : risti. Tais atvejais, kai si turi reikšmę „sau“, „savo“, „su savimi“, galininkinio veiksmažodžio nekeičia negalininkiniu: pirkti knygą ir pirktis knygą, megzti pirštines ir megztis pirštines. Dažnai sangrąžinę formą dar pastiprina greta pavartotas įvardis sau.

Priešdėlio ir sangrąžos afikso tarpusavio santykiui atspindi darybos raidą: priešdėlis plėčia sangrąžos jungimosi galimybes (pvz., apsivalgyti, persivalgyti, susivalgyti). Taip pat gali būti, kad vedinys turi reikšmę „sau“, todėl galininkinio veiksmažodžio nekeičia negalininkinis. Kai kurie vediniai rodo įgytą ar netike­tą savitą semantiką: pvz., neagresyvus, nebendramintis, nedraugiākas, nelinksmas, nematerialus, nepažinus ar net neigiamas nuostatas.

Svarbiausi praktiniai pavyzdžiai ir jų semantika

1. Mišrūs vediniai, kurie neturi aiškios vieningos darybos kategorijos, pavyzdžiui, topmodelinis - vedinys iš daiktavardžių topas ir modelis, gali būti laikomas dvipakopiu vediniu ar net hibridu, kartais su -inis vediniais.
2. Vediniai su priesaga -inyje/-yvinis rodo pamatinį daiktavardį su priesagos - tuo pačiu formuoja žodį prietaisams ar įrankiams. Pavyzdžiui, mierytojas (vedinys iš slavizmo mieryti + -tojas) - nors yra hibridas, jame pamatinis žodis yra skolinis.
3. Šio laikmečio skaitytojui svarbu suprasti, kad kai kurie Sirvydo žodyno pamatiniai žodžiai naudojami su naujomis reikšmėmis ir daryba gali būti laikoma dėsninga arba nestandartinė: pvz., ciprisas kaip kilmės žodis gali turėti papildomų reikšmių, kurios atsirado dėl kalbinių kontaktų.
4. Prisitaikomumas prie Slavų kalbų dažnai rodo, kad vertiniai gali būti sunkiai nustatomi iš Šaltinių, ir kartais yra hibridinis pobūdis, kai vediniai kreipiasi į tarptautinius ar slavistinius žodynus.

Galiausiai galima teigti, kad lietuvių kalbos vedinių sistema - dinamiška ir gerai įsitvirtinusi tiek su priesaginėmis variantomis, tiek su sangrąžinių formų atvejais. Dėmesys priesaginėms formoms ir sangrąžos afiksams leidžia atsekti žodžių darybos mechanizmus ir suvokti, kaip pamatinis veiksmažodis gali vesti į platų naujų žodžių kūrimą, dažnai per neįprastą ar net hibridinę darybą.

Konstatuotina, kad SPr (Sirvydo žodynas) žodžiai gali būti dėsningi arba nedėsningi pagal darybą. Nedėsningais darybos atvejais žodžiai turi reikšmes, kurios nėra susijusios su pamatiniu žodžiu ir priesagų ar vedinių daryba neatitinka jų semantikos. Tačiau dauguma vedinių rodo teisėtą ryšį su pamatiniu žodžiu, net jei jų reikšmės kartais atrodo netikėtos ar peržengia šiuolaikinės kalbotyros lūkesčius.

tags: #pamatinis #veiksmazodis #is #kurio #padarytas #vedinys