Mokslinis tyrimas - vienas iš realybės pažinimo būdų, kurio paskirtis - rinkti ir kaupti informaciją apie nagrinėjamos tikrovės reiškinius ir jų objektus, šią informaciją tvarkyti ir sisteminti, išryškinant svarbiausius dėsningumus, tendencijas, reikšmingas tikrovės pažinimui ir tobulinimui. Mokslinis tyrimas - sistemingas ir kryptingas tikrovės objektų nagrinėjimas, taikant mokslinio pažinimo priemones ir metodus. Jo rezultatas - naujos žinios apie tiriamuosius objektus, šių objektų pertvarkymo naujos technologijos.
Šiame straipsnyje aptariamas dokumentinio tyrimo metodas kaip vienas iš pamatinių metodų socialiniuose tyrimuose, jo teorinis pagrindas, praktinės taikymo problemos ir galimybės Lietuvoje. Dokumentinis tyrimas yra plačiai taikomas Vakarų šalių socialiniuose tyrimuose, o Lietuvos edukologiniuose tyrimuose dar nėra plačiai įsitvirtinęs dėl įprasto įtraukimo į istorinį kontekstą. Tačiau šio metodo lankstumas leidžia jį sėkmingai taikyti ir Lietuvos edukologiniuose bei kitų sričių socialiniuose tyrimuose, kai tiksliai suvokiami tyrimo uždaviniai ir kontekstas.
Dokumentinio tyrimo tikslas ir pagrindinės ypatybės
- Dokumentinis tyrimas nagrinėja šiuolaikinės socialinės realybės problemas, kurių sprendimai kyla iš praeities patirčių ir užslėptų istorijos sluoksnių.
- Nagrinėjami dokumentai - tai ne tik istorinių faktų įrodymai, bet ir socialinės realybės įrodymai, kurių interpretacija priklauso nuo konteksto ir tyrėjo perspektyvos.
- Metodas leidžia įtraukti submetodus, tokius kaip diskurso analizė, darbo su šaltiniais sisteminimas ir vertinimas, atitinkamai taikant skirtingas analitines perspektyvas.
- Glaudus ryšys su kitais socialiniais tyrimo metodais, tokių kaip fokus grupės, eksperto metodas, oral history ir kt., gali suteikti papildomų įžvalgų ir suteikti patikimumą tyrimo rezultatams.
Teorinis pagrindas ir praktinės problemos
Teoriniai šaltiniai rodo, kad dokumentinis tyrimas socialiniuose tyrimuose skiriasi nuo istorinio tyrimo: istorijos tikslas - suvokti praeitį, o dokumentinio tyrimo tikslas - aptarti dabarties problemas, kilusias iš praeities uždavinių sprendimo stokos ar užslėptų klausimų. Dokumentinio tyrimo dokumentas laikomas socialinės realybės įrodymu, o ne tik istorinės datos patvirtinimu.
Praktinėje taikymo dalyje svarbu atskleisti, kad Lietuvoje dažnai taikomi atskiri dokumentinio tyrimo metodo elementai nėra sujungti į vientisą, pilną metodinį rėmą. Toliau iškeliamos submetodų įvairovės ir jų integravimo galimybės: fokus grupės, eksperto metodas, oral history, diskurso analizė ir kt. - kartu suformuoja lanksčias tyrimo schemas, kurios gali būti pritaikytos edukologiniuose ir kitų sričių socialiniuose tyrimuose.
Rinkimo ir analizės aspektai
Remiantis išnagrinėta literatūra, dokumentinio tyrimo metodas gali būti taikomas tiek kokybinės, tiek kiekybinės kilmės duomenims, ir dažnai derinamas su kitais tyrimų tipais. Filtruojant šaltinius, svarbu aiškiai klasifikuoti dokumentų tipus, jų patikimumą ir aktualumą tyrimo klausimams. Taip pat būtina įvertinti „laisvą“ ir „pritaikytą“ informaciją, kuri gali būti svarbi šiuolaikinei tikrovei paaiškinti.
Kiekybinių duomenų kontekste dokumentiniai šaltiniai gali būti naudojami kaip papildoma įžvalga, padedanti įvertinti dabartinius reiškinius ir jų plėtrą. Kokybiniu aspektu dokumentiniai šaltiniai suteikia gilų kontekstą, leidžia įžvelgti sąsajas tarp socialinių reiškinių ir kultūrinių praktikų. Taikant mišriuosius metodus, galima derinti dokumentinių šaltinių analizę su interviu ar diskurso analize, taip gaunant išsamesnį tyrimo vaizdą.
Etapai ir įrankiai
- Apibrėžti tyrimo klausimą ir tikslus, susietus su dokumentinio tyrimo galimybėmis.
- Atsakyti į klausimą, kokie dokumentai yra tinkami: teisės aktai, ataskaitos, archyviniai įrašai, žurnalų straipsniai, interviu įrašai ir kt.
- Pasirinkti priemones duomenų rinkimui ir analizavimui: interviu, per tikslinių grupių diskusijas, stebėjimai arba turimų dokumentų analizė.
- Nustatyti duomenų analizės kelią: kokybinė analizė (teminė analizė, diskurso analizė) ir, kai reikia, kiekybiniai įrankiai (turintys įtakos interpretacijai).
- Integruoti išvadas su bendru tyrimo planu ir aiškiai išreikšti jų ryšį su nagrinėta problema.
Interviu gali būti naudingi renkant asmeninę informaciją apie reiškinius, o per teksto analizę iš dokumentų gauti duomenys leidžia įvertinti dabartinio laikotarpio socialinę realybę ir galimus pokyčius. Taikant mišrų požiūrį, galima išryškinti skirtingus požiūrius bei užtikrinti įvairesnį duomenų interpretavimą.
Kaip pasirinkti tyrimo metodą
Kokia metodika tinka jūsų problemai tirti? Siūlome derinti skirtingus metodus, nes tinkamai atlikti jie papildo vienas kitą. Derinimas gali sumažinti įtampą tarp paradigmų ir suteikti išsamesnį supratimą apie tyrimo tikslus.
Kiekybiniai tyrimai dažnai pradedami nuo hipotezės, renkami duomenys ir tikrinama jų atitiktis hipotezei. Jie leidžia patikimai nustatyti tendencijas, vidurkius ir didelių populiacijų rezultatų apibendrinimus, tačiau gali būti riboti dėl konteksto gilumos. Kokybiniai tyrimai leidžia įžvelgti gilesnes priežastis, motyvus ir nuomones, bet gali būti sunkiau apibendrinti per visą populiaciją. Mišrus metodų derinimas suteikia platesnį, tikslų ir kontekstualiai įtikinamą tyrimo vaizdą.
Norėdami pasiūlyti nuoseklų tyrimo planą, turite nustatyti aiškų ryšį tarp metodų ir tyrimo problemos, aprašyti priemones ir instrumentus, kurie bus naudojami duomenų rinkimui, ir paaiškinti, kaip duomenys bus tvarkomi bei analizuojami. Jei tyrimas bus kiekybinis, būtina paaiškinti duomenų užtikrinimo priemones ir pasirinktas statistines procedūras.
Praktiniai pavyzdžiai ir taikymo galimybės
Svetainė Mind the Graph siūlo prieigą prie didelės moksliškai tikslių iliustracijų bibliotekos, kuri gali būti naudinga pristatymams ir publikacijoms papildyti. Mišrios tyrimo duomenų rinkimo metodikos kūrimas priklauso nuo tyrimo tipo ir etapų, todėl organizuojant sudėtingus socialinius tyrimus būtina tiksliai identifikuoti veiksnius ir prielaidas, taikant tinkamus mišrius metodus renkant duomenis. Tačiau sudėtingam tyrimui gali būti naudinga įsivertinti galimybes pasirinkti metodikas atsižvelgiant į jų naudą skirtingais tyrimo etapais.
Aptariama, kad moksliniai tyrimai gali būti teiginiai ir hipotezės, o jų tikslai - plėsti žinias ar patikrinti hipotezes. Dedukciniai, hipotetiniai, pirminiai ir antriniai tyrimai - visi turi savo vietą tyrimo žaidimo lauke ir gali būti derinami, kad pasiektų optimalius rezultatų lygius. Žvalgomieji, aprašomieji, aiškinamieji, koreliaciniai, eksperimentiniai ir neeksperimentiniai tyrimai - tai įvairių metodologijų spektras, kurį svarbu suprasti, planuojant konkrečias tyrimo veiklas.
Tokie terminai ir jų praktinis naudotojas
Kokybinių ir kiekybinių tyrimų derinimas dažnai kelia diskusijas tarp teoretikų ir praktiko, tačiau mišrių tyrimų šalininkai teigia, kad tinkamai parinkus derinimą galima ženkliai padidinti tyrimo vertę ir šalinti kai kurias galimas prekybas. Tyrimo priemonės - tai įrankiai, kurie naudojami duomenims rinkti ir analizuoti: interviu, apklausos, stebėjimai, atvejo studijos ir kt. Atsižvelgiant į tyrimo tikslus, galima derinti priemones, kad pasiektumėte geriausius rezultatus.
Nors dokumentinis tyrimas dažnai siejamas su istorija, jo taikymas socialiniuose tyrimuose leidžia nagrinėti ir dabarties problemas bei jų sprendimo galimybes. Todėl šio metodo sistemingas įsisavinimas gali būti svarbus Lietuvos edukologinėse bei kitose socialinėse tyrimų erdvėse, kuriose šiuolaikinių tyrimų metodų derinimas dar tik įsitvirtina.
Tyrimo metodai – įvadas
Tarp disciplinų ir viešosios politikos
Dokumentinio tyrimo metodas gali būti naudingas įvairiose srityse, įskaitant edukologiją, sociologiją, politologiją ir komunikaciją. Jis leidžia derinti istorinio konteksto ir šiuolaikinių socialinių procesų įžvalgas, taip pat gali būti naudinga vertinant programas ir politikos intervencijas bei jų įgyvendinimo sėkmę. Taip pat turi potencialą būti naudojamas MTTP kontekste, kai reikia įvertinti dabartines problemas ir jų sprendimus peri į naujų technologijų diegimą.
| Dokumentinio tyrimo submetodai | Naudojimo sritis |
|---|---|
| Diskurso analizė | Šiuolaikinės socialinės diskusijos ir politikos dokumentai |
| Oral history | Asmeninės patirtys ir kultūrinės atminties tyrimai |
| Dokumentų analizė | Teisiniai, institucijų, pareigybės ir policy dokumentai |