Pirmasis iš dviejų straipsnių, skirtų konstitucinių principų tipologijai ir sistemai, nagrinėja konstitucinių principų sampratą, jų ypatumus lyginant su teisės principais apskritai, ir analizuoja jų santykį su konstitucinėmis normomis, Konstitucijos tekstu, konstitucine jurisprudencija bei konstitucine doktrina. Straipsnyje demonstruojama, kad konstituciniai principai neretai yra išaiškinami Konstituciniam Teismui aiškinant Konstituciją, o jų turinys gali būti atskleistas ne kreipiantis į statutinę teisę, bet per oficialiai formuojamą doktriną. Tokia pozicija suformuoja platesnę nuostatą apie teisę kaip normų ir principų visumą, o ne tik apie atskiras normas.
Konstitucinių principų samprata ir jų vieta teisės sistemose
Konstituciniai principai skiriasi nuo įprastų teisės principų tuo, kad jų teisinė galia ir įtaka yra aukštesnė už daugelį statutinės teisės aktų. Konstitucinių principų analizė remiasi nuostata, jog konstitucinė teisė skiriasi ne tik savo sritimi ar metodu, bet ir pagrindine teisine galia - ji yra virš statutinės teisės šakų. Pateikiant klasifikaciją apie pirminius, sudėtinius ir išvestinius konstitucinius principus, atskleidžiamas Konstitucinio Teismo vaidmuo plėtojant jų turinį ir visą konstitucinės teisės sistemą.
Pirminiai principai yra įtvirtinti ir dažnai tiesiogiai įvardyti Konstitucijoje; sudėtiniai - įtvirtinti keliose Konstitucijos nuostatose, bet paprastai nevardijami kaip konkretus terminas; išvestiniai principai išvedami per Konstitucijos aiškinimo būdą iš pirminių/ sudėtinių principų. Tokia klasifikacija įgalina suprasti, kaip teisinės sistemos reiškiniai veikia viena kitą per Konstitucinio Teismo aiškinimą ir konstitucinę doktriną.
Konstitucinio Teismo vaidmuo konstitucinių principų turinio formavime
Konstitucinis Teismas yra vienintelis oficialios konstitucinės doktrinos generuotojas, o jo aktai, be pačios Konstitucijos teksto, laikytini konstitucinės teisės šaltiniais, turinčiais viršenybę prieš statutinės teisės šaltinius. Tokiu būdu Konstitucinis Teismas ne tik aiškina Konstituciją, bet ir formuoja konstitucinės teisės doktriną, kuria grindžiamas principų turinys ir jų sistema. Ši doktrina gali būti naudojama kaip pagrindas teisės interpretacijoms bei teisės principų taikymui teismų praktikoje.
Konstitucinė teisė: lyginimas su statutinėmis teisės šakomis
Esminis skirtumas nėra tarp konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų dėl jų reguliavimo dalykų ar metodų, bet dėl jų teisinės galios. Konstitucinė teisė nelaikytina teisės šaka, o konstitucinės teisės sąvokos neturi būti laikomos sinonimomis su valstybinės teisės pavadinimo pakeitimu. Tokia požiūrio paverstis pabrėžia, kad konstitucinė teisė turi ypatingą vietą teisės systemoje ir jos principai bei normos yra viršesnės už daugelį statutinės teisės aktų.
Taikant šią logiką, galima kalbėti apie teisės principų vaidmenį teisiniame procese, ypač teisiniuose veiksmuose, kur svarbu ne tik normos, bet ir jų pagrindiniai principiniai įvardijimai bei skaidrių reikalavimų visuma. Tokiu būdu konstituciniai principai užtikrina teisės valstybės pagrindus, pabrėždami jų svarbą visos teisės sistemos harmonijai.
Pamatiniai pilietiniai ir politiniai teisių katalogai Konstitucijos II skirsnyje
Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“ pateikiamas pagrindinių pilietinių ir politinių teisių sąrašas. Pilietinės teisės apima teisę į gyvybę, teisę į laisvės neliečiamybę, asmens neliečiamybę, privataus gyvenimo neliečiamybę, nuosavybės neliečiamybę, žmogaus būsto neliečiamybę, saviraiškos laisvę, teisę į informaciją, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, kilnojimosi laisvę, teisę laisvai vienytis į asociacijas, teisę rinktis į taikius susirinkimus, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Taip pat įvardijama teisė į teisinę pagalbą įvairiose sistemose ir teisės į visuomeninį dalyvavimą.
Tačiau šiuolaikinė doktrina pripažįsta inkarus prie tam tikrų terminų įvairovės: kartais piliečio terminas aptariamas kaip sinonimas žmogui ar asmeniui, o teisinė praktika gali kartais išryškinti platesnį, negu tik piliečio statusą, teisinį žmogaus teisių turėjimą. Lietuvos konstitucinė doktrina pabrėžia, kad žmogaus teises reikia aiškinti kontekste, atsižvelgiant į Lietuvos Konstitucijos 18 straipsnio traktavimą kaip prigimtinės žmogaus teisių doktrinos kertinę nuostatą. Prigimtinių teisių koncepcija laikoma svarbiausia Lietuvos demokratinės konstitucinės santvarkos dalimi, o Teismo požiūris į jų statusą - tai pagrindas žmogaus teisių ir laisvių apsaugai.
Nuoširdus dėmesys skiriamas ir teisės jai teikiamam teisiniam apsikeitimui tarp konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų, kadangi konstitucinės teisės normos turi būti suderintos su civilinės, baudžiamosios, procesinių teisų normomis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Konstitucijos 6 straipsnis įtvirtina, jog Konstitucija yra vientisas aktas ir jos normos turi būti tiesiogiai taikomos, kas suteikia teisėjams galimybių veikti konstitucinių teisių įtvirtinimo kontekste be papildomų įstatymo nurodymų.
- Pirminiai principai: aiškūs, konkrečiai įtvirtinti Konstitucijoje.
- Sudėtiniai principai: įtvirtinti keliuose Konstitucijos nuostatose, bet nenustatant jų pavadinimo viename tekste.
- Išvestiniai principai: išvedami Konstitucijos aiškinimo būdu.
Praktiškas konstitucinių principų vaidmuo teismo praktikoje
Konstitucinių principų analizė ir jų aiškinimas yra esminis veiksnys formuojant konstitucinę doktriną ir praktinį teismų sprendimų fundamentą. Konstitucinis Teismas įtvirtina principus, kurie padeda aiškinti Konstitijos tekstą ir suteikia nuoseklų požiūrį į įstatymų ir valstybinių veiksmų teisėtumą. Tai leidžia užtikrinti teisinės valstybės principų gyvybingumą ir socialinį teisingumą ne tik per teisės normas, bet ir per principinius reglamentus, kurie suteikia kryptį teisės raidos ir praktikai.
Be to, svarbu suprasti, kad konstitucinė teisė turi būti aiškinama ne tik kaip teisinės normos, bet ir kaip principų sistema, kuri teikia semantinį pagrindą teisės normų hierarchijai ir tarpdisciplininei dialogui konstitucinės doktrinos ribose. Tai ypač svarbu analizėje, susijusioje su žmogaus teisėmis, konstitucijų teisių apsauga ir valstybės institucijų kompetencijų ribų nustatymu.
Kodėl konstituciniai principai yra pagrindas teisės doktrinai
Pripažindami konstitucinių principų autonomiją ir jų viršenybę prieš statutinę teisę, galime teigti, kad teisė yra ne tik normų visuma, bet ir principų sistema. Tokia paradigmų plėtra leidžia daugiau dėmesio skirti teisės sąvokai kaip visumai, kur pagrindinį vaidmenį atlieka prigimtinių žmogaus teisių apsauga, teisinės valstybės principų užtikrinimas ir konstitucinės doktrinos evoliucija.
Išvados, kurios iškyla iš pamatinių principų sampratos
Nepaisant iššūkių teisinėje praktikose, pamatiniai konstituciniai principai užtikrina, kad teisės sistema nepametų savo tikslo - konstitucinės santvarkos vientisumo, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių apsaugos. Jie taip pat rodo, kad konstitucinė doktrina yra gyvas, dinamiškas mechanizmas, kurio tikslas - atskleisti Konstitucijos turinį ne tik per tiesioginį normų taikymą, bet ir per principinį bei doktrininį aiškinimą.
tags: #pamatiniai #konstitucijos #prtincipai