Tačiau iš prigimties žmogus yra ne tik laisva, bet ir socialinė būtybė. nėra sau pakankamas. negali susikurti sąlygų, reikalingų jo pilnaverčiam gyvenimui. visuomenėje. nėra abstrakti ar formali. pasirinkimams panaikinimas negarantuoja žmogaus laisvės. gėriai, būtini asmens klestėjimui, nustoja egzistuoti ir laisvė. reikalingi gėriai, ilgainiui nustoja būti laisva. tikro pasirinkimo galimybės, nes nėra gėrių, kuriuos žmogus galėtų rinktis. gėriai, kurie yra reikalingi asmens klestėjimui, perteklinių ar nepagrįstų suvaržymų rinktis gėrius nebuvimas,asmens galimybė siekti prasmingų tikslų. sąlygų sunykimas ar sunaikinimas neišvengiamai sunaikina ir laisvę. jei sunyksta mokslo institucijos, sunyksta ir laisvė rinktis studijas. sunyksta asmens sąžinės ir religijos laisvė. mažiau narių, pajėgių laisvai siekti prasmingų gyvenimo tikslų. asmenines dorybes. laisvesnės bei teisingesnės visuomenės. reliatyvizmą. gėrį, sąskaita. statusą. įgyvendinti jų interesus visų likusių visuomenės narių sąskaita. Individualistinė žmogaus teisių samprata žmogaus teises suvokia kaip individo nuosavybę, kurią jis gali naudoti be atodairos į tai, kokias pasekmes reikalavimai gali sukelti kitų asmenų ir visos visuomenės gerovei. Individualistinė žmogaus teisių samprata ignoruoja santykinį teisių pobūdį, kuris nurodo į tai, kad vienų asmenų teisės neišvengiamai paliečia visus likusius visuomenės narius. Vienų asmenų teisės visuomet yra susijusios su kitų asmenų bei valstybės pareigomis. Kuo daugiau atskiri visuomenės nariai turi teisių, tuo daugiau likę visuomenės nariai turi pareigų. Kuo didesnė pareigų našta tenkinti kitų asmenų reikalavimus užkraunama asmenims, tuo mažiau jie turi laisvės. Todėl teisingumo reikalavimų nepaisanti žmogaus teisių plėtra neišvengiamai veda į vienų visuomenės narių interesų tenkinimą likusių visuomenės narių ir bendrojo gėrio sąskaita. Valstybė, vadovaudamasi reliatyvistine žmogaus teisių samprata ir siekdama teisinės prievartos priemonėmis užtikrinti nepagrįstai išplėstas atskirų individų teises, vis labiau siaurina likusių individų bei bendruomenių pamatines laisves. Moralinis reliatyvizmas visus pasirinkimus laikydamas vienodai vertingais, tuo pačiu naikina vertybinius visuomenės, kultūros, teisinės tvarkos pagrindus. Netekusi šių pagrindų, visuomenė nustoja būti palankia terpe piliečių, gebančių prisiimti atsakomybę už save ir visos visuomenės bendrąjį gėrį, ugdymui. Siekiant išsaugoti Lietuvą laisva valstybe, ginti bei puoselėti gėrius, sudarančius visos visuomenės bendrąjį gėrį. teisingumo reikalavimų, neatsižvelgiant į bendrąjį gėrį. primeta visuomenei. Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. paštu ir gauti LVI sutikimą.
Natūralu norėti būti laisvam ir nuo nieko nepriklausomam. Juk kuo daugiau laisvės, tuo žmogus laimingesnis. Kuo laimingesnis žmogus, tuo jam atrodo gyvenimas lengvesnis. Tačiau kaip to pasiekti? Pasirodo, kad laisvės siekimas prasideda nuo svajonės, vizijos, atsakomybės prisiėmimo ir mažų žingsnelių, keičiant savo santykius, karjerą į geresnį, laimingesnį ir daugiau laisvės turintį gyvenimo būdą. Beje, būti laisvam nėra tas pats, kas būti vienišam. Susikurti mintyse tobulą dieną. Jei turėtumėte laiko ir pinigų, nereikėtų dirbti, neturėtumėte jokių pareigų, kaip jaustumėtės? Kur gyventumėte? Kokį automobilį vairuotumėte? Ką veiktumėte? Ką norėtumėte pamatyti? Vizualizuoti svajonę reikia, nes vieną dieną tai gali tapti realybe. Turėti specifinę viziją. Pagalvokite, kuo iš tikrųjų jums patiktų užsiimti, tuomet pabandykite įsivaizduoti, kaip tai atrodytų po vienerių, dešimties metų. Susitvarkyti erdvę aplink save. Surašykite visas gyvenimo sritis, kurios jums yra svarbios arba veiklas, kurios užima daugiausiai laiko. Kai apie tai galvojate, ar jaučiatės ramiai ir pasitikintys savimi, ar jaučiatės taip, tarsi kažkas jus dusintų, neleistų eiti į priekį.
Rasti sėkmingą patarėją. Pasiekti tikslų gali padėti pažintis su žmogumi, kuris jau turi viską, apie ką svajojate ir jūs patys. Pavyzdžiui, tas žmogus jau yra finansiškai laisvas, pats planuoja savo darbotvarkę, keliauja po pasaulį. Apmokėti skolas. Kol smegenys nuolat bus užimtos galvojimu, kaip grąžinti skolas, laisvės nesitikėkite. Tačiau galbūt būtų galima rasti būdų (pasinaudokite savo įgūdžiai ir kūrybingumu), kaip gauti daugiau lėšų ir paskolas grąžinti greičiau. Sugalvoti, kaip gauti likutinių pajamų. Likutinės pajamos - tai pinigai, gaunami už anksčiau padarytus darbus. Pavyzdžiui, tokių pajamų gauna rašytojai, leidžiančiai knygas. Pradėti labiau rūpintis savimi. Kiekvieną rytą nuo šiol pradėkite nuo stiklinės vandens su citrina. Raskite kasdien 30 min. laiko judėjimui (pasivaikščiojimui, mankštai ir kitai aktyviai, fizinei veiklai). Raskite laiko kasdien bent 15 min. paskaityti knygai. Vieną dieną pagyventi taip, tarsi būtumėte laisvas ir nuo nieko nepriklausomas. Ką darytumėte, jei turėtumėte laisvą dieną?
Prisiimti visišką atsakomybę už save ir savo veiksmus. Kai prisiimama visiška atsakomybė už savo sėkmes ir klaidas, tada ir viskas pavyksta. Svarbiausia žinoti, kad dėl savo sėkmės esate atsakingi tik jūs patys. Kiek pastangų įdėsite, tą ir turėsite. Viduje gali stiprėti noras aiškiau suprasti, kokio rezultato siekiate ir kiek esate pasirengę dėl jo prisiimti atsakomybės. Emociškai galite jautriau reaguoti į vadovų, klientų ar aplinkinių vertinimą, jeigu jūsų pastangos ilgiau liko nepastebėtos. Viduje gali atsirasti daugiau noro pažvelgti į gyvenimą plačiau ir suprasti, kuri kryptis iš tiesų turi ilgalaikę prasmę. Emociškai bus lengviau, jei leisite sau ne tik laikytis įprasto plano, bet ir apsvarstyti naują požiūrį.
Specialistai teigia, kad yra 10 pagrindinių santykių poreikių. Peržvelkite sąrašą ir trumpai susipažinkite su šiais poreikiais. Pabandykite išsirinkti tris pagrindinius poreikius, kurie jums yra patys svarbiausi. Priėmimas (meilė). Tai poreikis būti priimtam noriai ir besąlygiškai, netgi suvokiant, kad charakteris ir elgesys nėra tobulas. Tai žinojimas, kad visada esi mylimas ir laukiamas. Kitaip tariant, nesijausti atmestu netgi tuomet, kai esi padaręs didelę klaidą. Tie, kurie siekia patenkinti šį poreikį, turi nelyginti savo mylimųjų su kitais žmonėmis, turi būti su jais nuoširdžiai, paguodžiančiai ir palaikantys. (Romiečiams 15,7: „Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę“.)
Saugumas (ramybė). Tai poreikis santykiuose jaustis saugiam ir laisvam nuo baimių būti paliktam, išduotam ar užgautam. Žmogui turinčiam šį poreikį padeda tokie žodžiai: „aš esu čia dėl tavęs, išspręskime tai kartu.” Kitaip tariant, svarbu nesišalinti nuo argumentų ir problemų, o būti drauge ir kalbėtis apie iškilusias problemas. Sprendžiant konfliktus siekiama abipusio naudingo sprendimo. Tai reiškia, jog visuomet rūpestingai bus apmąstyti sakomi žodžiai ir veiksmai, kad nebūtų sukeltas skausmas ar padaryta žala mylimam žmogui. (Romiečiams 12,18: „Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.“)
Vertinimas (pripažinimas). Tai poreikis gauti padėką ar pagyrimą už tai, ką padariau, ar pripažinimą už pastangas, kurias įdėjau. Tai galima daryti tiesiogiai, asmeniui girdint ar netiesiogiai, kai jam yra nusiunčiama padėkos žinutė ar tarp jo daiktų paliekamas padėkos raštelis. Tačiau svarbu paminėti, kad bet kuris asmuo ypatingai jaučiasi vertinamas tuomet, kai kitiems pasakojama, koks svarbus jis yra jums. (1 Korintiečiams 11,2: „Aš jus giriu, kad visame kame prisimenate mane ir laikotės nurodymų, kuriuos jums daviau.“)
Padrąsinimas (paskatinimas). Tai poreikis gauti pagalbą siekiant įgyvendinti kažkokius ypatingus tikslus gyvenime. Šis mylimo žmogaus poreikis gali būti patenkinamas padrąsinant jį tokias žodžiais: „Žinau, kad gali tai padaryti! Nepasiduok! Aš tikiu tavimi!”. Taip pat galima padaryti kokį nors darbą už jį, kad jūsų mylimas žmogus galėtų rasti papildomo laiko dalykams, kuriuos jis mėgsta. (Hebrajams 10,24: „Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.“)
Pagarba (įvertinimas). Tai poreikis būti priimtam toks, koks esi (su savo idėjomis, su savo tikslais ir panašiai) ir tuo pačiu jaustis lygiaverčiam. Pagarba - tai toks elgesys su žmogumi, kuris atskleidžia, kad kitas asmuo yra svarbus, gerbiamas ir vertinamas. Tai reiškia kalbant būti mandagiam ir prieš priimant kokį nors sprendimą visuomet stengtis išgirsti mylimo žmogaus mintis, atsižvelgti į jo norus. (Hebrajams 10,24: „Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus“.)
- Padrąsinimas
- Prisirišimas
- Dėmesys
- Pritarimas
- Užuojauta
- Palaikymas
Prisirišimo jausmas yra ne tik šiltas fizinis kontaktas, bet ir visokio gerumo rodymas, nes jis rodo, kad mums rūpi kitas žmogus. Pagrindinis dalykas siekiant patenkinti šį poreikį yra buvimas šalia ir tinkamos pagalbos suteikimas reikiamu metu. (Romiečiams 16,16: „Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu.“)
Dėmesio poreikio patenkinimas gali būti parodytas pakviečiant mylimą žmogų papasakoti apie prabėgusią dieną, paklausiant, ką dar norėtumėte, kad mes kartu nuveiktume. Teigiamas atsakas į mažus komentarus ir pastebėjimus sustiprina santykius. (1 Korintiečiams 12,26: „Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai.“)
Pritaikius šiuos principus ir nuosekliai juos įgyvendinant, galima stiprinti ne tik asmeninę laisvę, bet ir socialinę atsakomybę bei bendrąjį gėrį, kuriuo dalijasi visa visuomenė.
tags: #pamatines #laisves #ir #ju #prioritetas