Aš esu išrinktasis. Internetoje nesunku rasti įvairių motininių plokščių kainuojančių maždaug nuo 300 iki 1000 litų apžvalgų. Bet ar matėte kur nors apžvelgėjamą pagrindinę plokštę vos už 130 litų? Ne? Tai žiūrėkite!
Natūralu, kad gamintojai visuomenei nenori demonstruoti savo pigiausiųjų modelių, kurtų taupant kiekvieną centą, o jų vardą turi reprezentuoti brangesnieji modeliai. Tokios klasės kortos perkamos ne tik pigiuose biuro kompiuteriuose, kuriems nėra keliama jokių ypatingų reikalavimų, bet ir žaidėjų, neturinčių padorių investicijų, bet dėl to noras žaisti yra ne ką mažesnis. Atsižvelgiant, kad čia yra Lietuva, ir tokių poreikių žmonių yra ypač daug galime teigti, kad šiandienos tema yra ypač aktuali. Galiausiai net ir didesnes investicijas turintys vartotojai nemato tikslo pirkti brangių produktų, nes jie išnaudos tų gaminių teikiamų privalumų ir apsiriboja H81 ir B85 lustus turinčiais modeliais, juolab šiais laikais pigiausiųjų ir vidutinės klasės gaminių kokybės yra visiškai identiškos (kuo daugeliui vartotojų vis dar sunku patikėti).
Daugiau apie komplektaciją: dažnai pigios plokštės būna pardavinėjamos be gamyklinės pakuotės (gali būti ir su ja, o gali būti ir su burbuliniu maišiuku vietoj jos) ir be jokių priedų. Paprastai normalios komplektacijos variantai kainuoja vos vienu ar dviem litais daugiau. Testuose praktiškai neįmanoma sutikti gaminių ne standartinėse pilnose komplektacijose. Išimtimi netapo ir šis kartas - viskas atvyko mažytėje dėžutėje. O čia kažkur matytas teksto šriftas. Svarbiausi pagrindinės plokštės priedai - du Sata kabeliai ir be abejo galinis dangtelis.
H81 laikau labai stipriu ir svarbiu žingsniu pirmyn visoje ekonominių pagrindinių plokščių istorijoje. Tai pirmasis tokios klasės lustas „iš savęs“ palaikantis tiek Sata III, tiek USB 3.0 jungtis. Taigi rinktis pačias pigiausias motinines plokštes verta ir SSD diskų savininkams ir dideles bei greitas išorines laikmenas turintiems vartotojams. Lyginant su brangesniaisiais Lynx Point serijos lustais jis neturi RAID, ar spartinimo palaikymo, čia gali būti įdėti tik du darbinės atminties moduliai. Taip pat iki dviejų buvo sumažintas Sata3 ir USB 3.0 jungčių kiekis. Lustą aušina juoką keliantis miniatiūrinis juodos spalvos radiatoriukas.
Prieš keliolika metų pirkti pačią pigiausią plokštę buvo toks pats savižudiškas ėjimas kaip ir Codegen maitinimo bloko pirkimas. Jos turėdavo įprastus elektrolitinius kondensatorius, kurie ilga gyvavimo trukme tikrai negalėdavo pasigirti. Tiesa nesakau kad pigios ir kokybiškos plokštės yra kažkoks naujas atradimas - primokėjus vos keliasdešimt litų buvo galima gauti deramos kokybės produktą. Iki šiol niekaip nesuprasdavau, kodėl gamintojai taip tyčiojasi iš savo pigių motininių plokščių. Kodėl jie specialiai pasirinkdavo visiškai nederančias jungčių ir kartais visos plokštės spalvas. Nejau violetinis atminties lizdas kainuoja brangiau už juodą?
Pasirodžius naujausios serijos atstovams nederančios spalvos tapo praeitimi. Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, koks yra šios motininės plokštės dydis. Jei manote, kad Micro ATX - klystate. Jei netingėjote ir patikrinote gamintojo tinklalapį ar aš nemeluoju, darėte tai be reikalo. Pirmiausia išsiaiškinkime, kas iš tikrųjų yra Micro ATX plokštės. Jos yra mažesnės už ATX plokštes, tačiau plotis išliko nesumažintas. Tuo tarpu Flex ATX plokštės yra dar mažesnės, tačiau šio apkarpymo metu prarandama daug daugiau. Belieka išsiaiškinti kodėl taip viskas vyksta. Gamintojai naudojasi tuo, kad Flex ATX naudoja visiškai tas pačias tvirtinimo skyles kaip ir Micro ATX, dėl to įvardijamas ne pačios plokštės formatas, o joje esančių skylių išdėstymas. Kadangi Flex ATX formatas naudojamas vien produkto savikainai sumažinti (kadangi korpusų, kuriems tiktų Flex ATX, bet nederėtų Micro ATX praktiškai nėra) patiems ne didelė garbė daug tuo girtis.
Maitinimo sekcija, atmintis ir plokštės sąsajos
CPU maitinimo grandinę AsRock akcentuoja kaip vieną pagrindinių išskirtinumų panašios klasės produktų tarpe. Vietoj standartinės trijų fazių maitinimo sistemos Asrock į savo H81M-DGS įmontavo keturių fazių analogą. Iš vienos pusės smagu, kad ties šiuo klausimu dirbama iš peties, iš kitos pusės abejoju ar tokioje plokštėje iš to bus naudos.Operatyviajai atminčiai yra plikti tik du lizdai, kas yra visiškai normalu pačiose pigiausiose kortose. Kadangi tokių savininkai neturi didelių reikalavimų, viskas yra gerai, o jeigu tokių reikalavimų vis dėl to yra, reiškia ne į tą kainų kategorija žiūrėt reikėjo perkant kompiuterį.
Plokštė, kaip ir kitos H81 ar net brangesnės B85 ar H87 lustais paremtos plokštės palaiko iki 1600 MHz greičio atmintį. PCI lizdai taip pat labai skurdūs. Randame vieną standartinį PCI Express 3.0 x16 lizdą vaizdo plokštei, po to eina didelis tarpas ir po juo glūdi PCI Express 2.0 x1 lizdukas. Labai norėjome išvysti ir senojo tipo PCI lizdus - galėtumėte taupydami lėšas panaudoti turimą ar nusipirkti senesnio modelio garso ar kokią kitą išplėtimo kortą. Tam reikėtų tikrosios MATX kortos, bet ekonominės klasės plokštei tai būtų labai naudinga.
Į korpuso priekį išeiti gali tik USB 2.0 jungtys, USB 3.0 sutinkamos tik galinėje panelėje. Beje montažinėje plokštėje yra palikta vieta priekinei USB 3.0 jungčiai, bet ji yra palikta užlituota. Šalia jau minėtų dviejų trečios kartos Sata jungčių randasi ir dvi senesnės dvigubai lėtesnės Sata II jungtys. Bandydami plokštę žaidimuose ir lygindami ją su brangesniąją Z87 Extreme 4 jokio skirtumo nejutome.
Vienintelis dalykas, ką gali padaryti gera plokštė - tai leisti pakelti procesoriaus dažnius, turėti greitesnę operatyviąją atmintį arba leisti įsidėti antrą vaizdo plokštę. Kadangi nauji pigiausi Intel lustai įneša Sata III palaikymą, nuo šiol SSD diskai pigiose motininėse neturėtų būti tabu. Kadangi yra dvi Sata III jungtys, todėl vieną jungtį galime dedikuoti SSD, o kitą kietajam diskui, nors pastarasis jų privalumų neišnaudos. Taigi būtų įmanoma prijungti ir antrą SSD, tačiau dėl Raid masyvo nebuvimo tai nėra dėmesio vertas sprendimas.
Jau minėjome, kad mažoje plokštėje gali būti sunku atrasti vietos papildomiems įrenginiams. O atskira garso korta mums bus tikrai reikalinga, jei turime kažką rimčiau už Logitech X530, kuri šiai garso kortai yra viršūnė. Realtek ALC 662 lustas yra elementarus labai paprastas lustukas, kurio bent kiek „turinčiam ausis“ nerekomenduoju. Nors paprastai garso plokštės atkuria aštuonių kanalų erdvinį garsą (7.1), šioji palaiko tik 5.1 sistemas.
Šiais laikais, kai pigios 7.1 erdvinio garso sistemos baigia išnykti tai nėra labai didelis trūkumas. Skaitmeninis garso išėjimas dažnai tampa išsigelbėjimu pigiųjų garso plokščių savininkams. Tada visą garsą apdoroja ne kompiuteris, o pati garso sistema. Labai gaila, bet ši plokštė tokios galimybės mums nesiūlo. Taigi bet kokiu atveju naudojant padorią garso sistemą tektų ieškotis geresnės garso kortos.
Rezultate galime turėti visai padorų sistemą - nespartinamą keturių branduolių Core i5 ar i7 procesorių, 16 GB RAM, galingą high end vaizdo plokštę ir SSD diską. Viskas yra puikiai suderinama ir veiks gerai. Tai tenkins nemažos dalies žaidėjų poreikius. Tiesa, tai galima pasakyti apie visas LGA 1150 pagrindines plokštes. Aišku AsRock H81M-DGS nėra pilnavertis įrankis žaidėjams. Ji tinkama nebent tuo atveju kai norite nesamonių - pavyzdžiui žaidimų kompiuterio už 1000 litų, ar turite kitų finansiškai keistų idėjų.
Išvados ir rinkos kontekstas
Na va aš rašiau, Jūs (tikiuosi) skaitėte, nors ši plokštė jau yra išimta iš gamybos. Tiek ilgai rengiau šį straipsnį, jog jau pasirodė antroji šio modelio revizija. Tačiau naujesnė ne visada geresnė. Vienintelis skirtumas, kurį pavyko aptikti yra tai, kad AsRock atsisakė papildomos ketvirtosios maitinimo fazės. Šiuo metu AsRock H81M-DGS prekyboje nėra, tačiau minimaliai pakeistą atnaujintą versiją nesunkiai galima rasti praktiškai visose parduotuvėse. Čia ji kainuoja 130 litų, tiek pat kiek analogiškų galimybių konkurentė iš MSI ir yra maždaug 10-15 litų pigesnė už panašias plokštes iš Asus ir Gigabyte, tiesa šie pasiskirstymai labai dažnai keičiasi. Tai vieni pigiausių sprendimų Haswell procesorių vartotojams. Kai kuriose rinkose matyti pigius produktus yra klaiku. Pykina žiūrinti į pigiausius maitinimo blokus, pusiau popierinius korpusus, kietos ir nemalonios plastmasės peles, kurios veikia tik ant kas penkto stalo, ar pigias, ūžiančias kolonėles. Tačiau tokiuose sektoriuose, kaip motininės plokštės, mažesnė kaina reiškia tik mažesnį funkcionalumą, o ne žemesnę kokybę ar galios apkarpymus, taigi kartais susigundyti verta.
Tokios klasės plokštė Jums puikiai tiks, jeigu net negalvojate apie CPU spartinimą, turite pigų ar seną korpusą su USB 2.0 jungtimis, neplanuojate dėti papildomų įrenginių, daug operatyviosios atminties, naudoti kelias vaizdo plokštės ar jungti RAID masyvų. Nors reikalavimų tikrai daug, tačiau iš kitos pusės, tenka pripažinti, kad tai neliečia daugiau nei 50 procentų vartotojų. Taigi AsRock H81M-DGS tikrai nesunkiai atras savo pirkėją. Lyginti su konkurentais ją yra šiek tiek beprasmiška. Skirtumų iš tiesų yra, tokie maži kad esmės nekeičia - vienintelis kurį pavyko užfiksuoti yra papildoma ketvirtoji fazė procesoriaus maitinimo grandinėje. Pavyzdžiui Gigabyte ir Asus plokštės turi papildomą PCI jungtį, kuri, greičiausiai, taip ar taip bus uždengta antrojo vaizdo plokštės aukšto. Visos tokios plokštės sukurtos minimaliomis išlaidomis leisti naudotis Haswell procesoriais, visa kita, yra minimaliai pigu t.y. Kadangi skirtumai yra tokie maži, tenka konstatuoti liūdną, tačiau labai logišką dalyką. Pirkėjai renkasi tą plokštę, kuri jų kompiuterio pirkimo metu kainuoja pigiausiai. Tačiau kaip ir minėjau tai yra visiškai logiška, kadangi orientuotis į vieną konkretų modelį ir už jį mokėti daugiau nėra jokio tikslo - visi jie yra lygiaverčiai.

ASRock H81M Review
tags: #pagrindine #plokste #asrock #h81