Lietuvos pramonės išgyvenant nelengvą laikotarpį, į sunkumų ruožą įžengė ir medienos perdirbimo sektorius - pastaruoju metu stebimas mažėjantis jos produkcijos vartojimas. Garsiausiai pavojaus varpais skambina šalies baldininkai: traukiantis baldų gamybos rinkai, įmonėms mažinant apimtį ir atleidžiant darbuotojus, pramonininkai viltis sieja su valstybe, kuri, išmokusi pandemijos pamokas, turi visą „paruoštukų meniu“. Medienos pramonė yra svarbi Lietuvos ūkio sudedamoji dalis: per metus šis pramonės sektorius generuoja apie 7% BVP, o mediena ir jos gaminiai sudaro apie 12% šalies eksporto. Minėtas sektorius kasmet sukuria apie 2 mlrd. eurų. Tačiau pastaruoju metu dėl kritusio vartojimo lygio mažėja ir medienos sektoriaus produkcijos pardavimai.
ES ir Lietuvos kontekstas: tvarumas, žiedinė ekonomika ir biologinės įvairovės išsaugojimas
Šiandien Europos Sąjungoje vyrauja tvarus miškų valdymas, o ES miškų strategija remiasi žaliuoju kursu ir biologinės įvairovės tikslais. Šią strategiją lydinti nuostata - naudoti miškus ir jų produktus siekiant neutralumo klimato atžvilgiu - įtraukianti platesnį priemonių rinkinį: nuo žiedinės ekonomikos principų iki inovacijų, naujų medžiagų ir jų panaudojimo, kad sumažintume iškastinių šaltinių naudojimą. Siekiama iki 2030 m. smarkiai sumažinti ŠESD išmetimą, išlaikyti miškų ekosistemų atsparumą ir skatinti regionų ekonominį augimą per papildomas veiklas, įskaitant ekologinį turizmą.
- Miškai įgauna vis didesnį vaidmenį kovojant su klimato kaita: jie sugeria didelę dalį CO2, o medienos produktai ilgainiui įsodinami į pasyvią CO2 atminą, užrakindami anglies dioksidą ilgesniam laikotarpiui.
- Klimato teisės aktai reikalauja didesnio prioriteto biologinei įvairoviškai apsaugai ir tvariam gyvybingumui užtikrinti - būtina didinti miškų plotą, įvairovę ir atsparumą.
- Žiedinės ekonomikos principai skatina visų medienos produktų naudojimą, jų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, o ilgaamžių medienos produktų gamyba padeda mažinti anglies pėdsaką.
Vis dėlto Lietuvoje kyla diskusijos dėl konkrečios valstybės miškų politikos krypties: kaip subalansuoti žaliavų saugojimą nacionalinei medienos perdirbimo pramonei ir kaip užtikrinti racionalų miškų resursų naudojimą. Konkurencijos taryba pabrėžia, kad siekis užtikrinti konkrečių ūkininkų interesus gali diskriminuoti kitus pirkėjus, todėl būtina skaidri ir subalansuota valstybės politika, orientuota į pridėtinę vertę, darbo vietas ir mokesčių į biudžetą didinimą.
Miškų būklė Lietuvoje: augantys plotai, iššūkiai biologinei įvairovei ir kirtimų struktūra
Miškai Lietuvoje sudaro apie trečdalį teritorijos, teikia atsinaujinančius išteklius ir prisideda prie šalies ekonomikos. Nemažą vaidmenį atlieka įvairių amžių ir struktūrų miškai - nuo jaunų iki brandžių ir perbrendėjusių, taip pat atsiradusios aikštės ir kirtavietės. Tačiau miškų biologinei įvairovėi ir buveinėms kyla iššūkiai dėl plynių ir sanitarinių kirtimų, nepakankamo apsaugos tinklo ir kai kurių miškų grupių mažėjimo. 2019 m. EB svarbos buveinių tyrimai rodo, kad didžiausią poveikį daro plyni kirtimai ir miškų persodinti bei įveisimo procesai.
Atliekant sprendimus dėl miškų naudojimo, svarbu atsižvelgti į Miškų grupių sistemą (I - rezervatiniai, II A ekosistemų apsaugos, II B rekreaciniai, III - apsauginiai), nes ji turi tiesioginį poveikį gamtos vertybių apsaugai ir ūkinio naudojimo galimybėms. 2015 m. pataisos susilpnino kai kurias apsaugos nuostatas, o 2023-2024 m. duomenys rodo, kad IIA ir II B miškų plotai mažėja, III grupės plotai didėja dėl ekonominių poreikių. Tai kelia susirūpinimą dėl ES biologinės įvairovės ir miškų atkūrimo tikslų įgyvendinimo.
Be to, miškininkystė Lietuvoje išlieka vienu iš pagrindinių pramonės segmentų - ji užtikrina žaliavą medienos pramonei, energetikai ir paslaugoms. Lietuvoje didėjantis medynų tūris, kartu su progresuojančia medienos pramone, suteikia galimybių didinti vietinę pridėtinę vertę, eksporto apimtis ir darbo vietas, tačiau reikalauja atsakingo valdymo, investicijų į ilgaamžių medienos produktų gamybą ir žiedinės ekonomikos skatinimą.
Technologinė pažanga, inovacijos ir ilgaamžių produktų vaidmuo
Technologinė pažanga leidžia perdirbti medienos biomasę į ilgo gyvavimo ciklo žiedines medžiagas ir produktus, tenkančius į aplinkosaugos reikalavimus, tuo pačiu sumažinant iškastinių medžiagų poreikį. Trumpalaikiai medienos produktai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, kai reikia pakeisti senesnes energijos ar žemės ūkio šaltinių alternatyvas. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas architektūroje, statyboje ir statybos technologijose, įskaitant medinę statybą, ir kt. skatina ilgaamžių medžio produktų gamybą iš mažiau kokybiškų rąstų ir didesnį mišinių medynų panaudojimą.
Be to, būtina didinti reglamentavimo skyrių skaidrumą ir taikyti patikimiausias mokslines žinias, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus dėl ilgaamžių medžio produktų plėtros, statybinių reglamentų pritaikymo modernioms medinėms konstrukcijoms ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Tokie veiksmai sustiprina medienos pramonės konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Rekomendacijos ir linktys į ateitį
- Skatinti kirtimų atliekų panaudojimą ir perdirbimą, mažinti jų perteklinį šalinimą, kad didinti ilgaamžių medienos produktų pasiūlą.
- Didinti investicijas į ilgaamžių medžio produktų gamybą iš didesnio skaičiaus rūšių lapuočių medžių, nuosekliai plėtojant miškininkystės įvairovę.
- Užtikrinti gerą miškų būklę per tiksliai suderintą nacionalinę miškų politiką ir ESR duomenų stebėseną, įtraukti visus suinteresuotus sluoksnius - valstybę, savininkus ir visuomenę.
- Diegti žiedinės ekonomikos principus visose medienos perdirbimo grandinės fazėse: nuo žaliavų naudojimo iki perdirbimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.
- Klausyti verslo nuomonės, siekti kompromisų tarp žaliavų aprūpinimo prioritetų ir rinkos poreikių, kad būtų užtikrintas pramonės ilgaamžiškumas.
Pridėtinė vertė ir ekonominiai rodikliai
Miškų sektorius Lietuvoje generuoja svarbią ekonominę pridėtinę vertę ir užima reikšmingą vietą šalies eksporte: medienos ir jos gaminių dalis sudaro apie 12% eksporto, o sektorius per metus sukuria apie 2 mlrd. eurų. Be to, įgyvendinus efektyvią strategiją, gali būti sukurta papildomų darbo vietų, o medienos perdirbimo grandinės plėtra - sukurti naujus ekonominius žiburius regionuose.
Žiedinės ekonomikos kontekste svarbu atsižvelgti į CO2 sugėrimą - tiek miškų ekosistemose, tiek medienos produktuose. Net jei CO2 sugėrimas miškuose sumažėja dėl amžiaus struktūros pokyčių, ilgaamžių medienos produktų naudojimas gali ilgainiui užrakinti daugiau anglies dioksido nei jos atlaisvinti. Taip pat būtina laikytis LULUCF principų, užtikrinant, kad valstybės narės praneštų apie anglies sankaupų pokyčius ir nukirstų medžio produktų įnašus į absorbciją.
Tvari miškų bioekonomika: ką daryti dabar
Norint išlaikyti miškus kaip naudą teikiančią sistemą, būtina didinti miškų plotus, atkurti ekologiškai svarbias buveines, skatinti rekreacines ir ekologines paslaugas, investuoti į inovacijas medienos perdirbimo srityje ir plėtoti jaunuolynų įvairovę. Taip pat reikia aiškiai apibrėžti prioritetus - ar labiau koncentruotis į pridėtinę vertę, darbo vietas ir biudžeto papildymą, ar į žaliavų pardavimus. Efektyvios valstybės politikos pagrindu turi būti skaidrumas, įtrauktis ir bendradarbiavimas su visais suinteresuotais asmenimis, įskaitant privataus sektoriaus atstovus ir tarptautinius partnerius.
Miškų rinkoje svarbu užtikrinti, kad kirtimai vyktų tik pagal leidimus ir gamtosaugos reikalavimus, kad išsaugotume ekosistemų atsparumą ir biologinę įvairovę. Tuo pačiu būtina plėtoti medienos perdirbimo grandinę, didinti jos technologinį efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinių išteklių, o tuo pačiu vystyti regionų ekonomikas per žiedinę ekonomikos plėtrą.
tags: #pagaminti #papildomai #2 #mln #kietmetriu #medienos