Šiuolaikinės statybų technologijos nuolat tobulėja, todėl statybų aikštelėse vis dažniau naudojamos lengvesnės, mažiau medžiagų reikalaujančios, paprasčiau ir greičiau sumontuojamos perdangos. Naujos technologijos turi užtikrinti ne tik greitesnį montavimą, bet ir išlaikyti bei pagerinti perdangos savybes: laikančiąją gebą, garso ir šilumos izoliaciją. Šiuo metu mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje dažniausiai naudojamos gelžbetoninės perdangos.
Gelžbetoninių perdangų tipai ir jų charakteristikos
Renkantis gelžbetoninę perdangą, konstruktoriai atsižvelgia į perdangos svorį, nes sunkesnė perdanga didesnę apkrovą tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, reikalaujant stipresnių pamatų ir sienų. Laikančiąją gebą galima panašią užtikrinti su visais trimis pagrindiniais gelžbetoninių perdangų tipais:
- Monolitinė perdanga: Sunkiausia.
- PTK perdanga: Lengvesnė, kurios 1 kv. m su išlyginamuoju sluoksniu (viso 25 cm) sveria apie 380 kg.
- Surenkamos „Teriva" perdangos: 1 kv. m sveria apie 260 kg.
Perdanga taip pat skaičiuojama atsižvelgiant į planuojamas apkrovas. Techniškai visų trijų tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas. Skaičiuojama nuolatinė apkrova apima perdangos svorį su grindų konstrukcija, o kintama apkrova - baldus, buitinę įrangą ir techniką, pertvaras, žmones. Tačiau plona perdanga turės prastas šilumos ir garso izoliacines savybes, todėl norint jas pagerinti, reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai. „Teriva" perdanga pasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, kurių vertė yra 0,37-0,39 m²K/W.
Skaičiuojant pastato statybos sąnaudas, labai svarbu įvertinti ir perdangų įrengimo kainų skirtumus. Atliekamas vertinimas apima atvežimo, montavimo darbų, reikalingų mechanizmų sąnaudas, iškrovimo ir pakėlimo į objektą kainą. Pradedama skaičiuoti nuo atvežimo išlaidų. „Teriva" specialistai apskaičiavo, kad 13 m ilgio sunkvežimiu į objektą pristatoma 70 kv. m PTK ir 160-200 kv. m „Teriva" perdangos. „Teriva" blokeliai yra nesunkūs (17-19 kg), gelžbetoninių sijų 1 metras sveria 12 kg, todėl galima iškrauti rankomis ir patiems nugabenti į montavimo vietą.
Monolitinėms perdangoms savikainą didina klojinių nuomos ir montavimo kaštai. Paruošiamieji montavimo darbai trunka gana ilgai. Gamyklinės standartinių matmenų gelžbetoninės plokštės sudaro problemų formuojant perdangoje angas laiptinėms, kaminams ir vėdinimo angoms. Dažniausia tokiose vietose tenka lieti monolitinę perdangą. Dėl PTK ir monolitinės perdangos svorių skirtumo pastato dalis gali sėsti netolygiai ir sienoje atsiranda įtrūkimų.
Perdangos ant laikančiosios sienos remiamos ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jos neremiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles. Perdangos tipą parenka inžinierius konstruktorius, skaičiuodamas pagal konstrukcijos ir pastato paskirtį bei planuojamas apkrovas. Poveikiai ir apkrovos konkrečiam objektui skaičiuojami pagal STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos".
Rekonstruojant perdangas susiduriama su papildomomis problemomis. Pastato sienos ir pamatai gali būti nepritaikyti svorio padidėjimui, o perdangą reikia įdėti nepažeidžiant kitų konstrukcijų. Nuo sunkios monolitinės perdangos dėl svorio dažnai imdavo skilinėti pastato sienos, joms sumontuoti reikia daryti ištisines išėmas sienose, kad būtų kur jas atremti. „Teriva" perdangų atveju atveriamos tik sijos, padarant sienose skyles.
Surenkamų „Teriva" perdangų montavimo technologija
Surenkamą „Teriva" perdangą galima įsirengti labai lengvai ir greitai, nes jai sumontuoti nereikia nei sudėtingos klojinių sistemos, nei kėlimo technikos. Elementus galima paprastai ir greitai sumontuoti rankomis, be krano pagalbos. Montavimo metu ir pilant betoną perdanga yra paremiama keliais statramsčiais. Kartu su perdanga įrengiamas ir namo sienas rišantis vainikas (gelžbetoninis žiedas).
Surenkamų perdangų svoris sumažėjo pradėjus naudoti tuščiavidurius užpildomus blokelius. Į objektą atvežamos dvi gamykloje paruoštos perdangos dalys: gelžbetoninės sijos ir tuščiaviduriai blokeliai. Per pusdienį 3 žmonių brigada sumontuoja ir paruošia betono užliejimui apie 60 kv. m perdangos. Sijos yra nesunkios ir pernešamos rankomis į reikiamą vietą. Sijos yra patikimos; didesnių apkrovų zonose perdanga sustiprinama tiesiant greta dvi ar tris sijas. Tai gali būti zonos po kaminais, kur remiami laiptai, po sunkesnėmis pertvaromis ar laikančiosiomis sienomis.
Kas keli metrai sijos papildomai paremiamos, kad perdanga neišsilenktų montavimo ir užliejimo metu. Sudėjus sijas, tarpai užpildomi tuščiaviduriais betoniniais blokais. Pagal instrukciją, dedama papildoma skersinė armatūra į tarpus tarp blokelių kas 2 metrus; ji sujungiama su sijų armatūra.
Perdanga užpilama betonu iš betono maišyklės, maždaug 3-4 cm aukščiau nei užpildančio blokelio aukštis. Tokioje perdangos konstrukcijoje apkrovos veikia kaip monolitinėje, paskirstydamos jas per visą perdangos plotą. Perdangos neremiamos į kaminų sieneles; angoms bus padaryti klojiniai apačioje, uždėta papildoma skersinė armatūra ir užpildoma betonu.
„Teriva" perdangos yra žymiai pigesnės nei įprastos monolitinės konstrukcijos perdangos. Joms nereikalingi klojiniai, todėl nereikia atlikti ir nemažai kainuojančių paruošiamųjų darbų. Visi perdangų montavimo darbai yra nesudėtingi ir atliekami labai greitai. Beje, „Teriva" perdangai reikia mažesnio betono kiekio nei monolitinei, todėl jis sutvirtėja greičiau.
„Teriva light" perdanga: ekonomiškas ir efektyvus sprendimas
„Teriva light" perdanga yra lengva, sandari ir tvirta. Dėl mažesnio perdangos svorio (1 kv. m sveria nuo 190 kg), ją galima naudoti statant namą su mažesnio stiprumo sienomis, tačiau šiltesnėmis.
„Teriva light" perdanga pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl verta ją naudoti kaip denginį sutapdintam stogui, taip pat ir virš nešildomo rūsio. Dėl to stogo apšiltinimui reikės mažiau šilumą izoliuojančių medžiagų, nes „Teriva light" perdangų šiluminė varža, priklausomai nuo perdangos tipo, siekia nuo 3,51 kv. m K/W.
Taigi, „Teriva light" perdanga, taupydama stogo apšiltinimo medžiagas, atpigina ir visą stogo denginio konstrukciją. „Teriva light" perdangos ypač tinka įvairios paskirties rekonstruojamiems pastatams. Atnaujinant ar perplanuojant senamiesčio ar senesnės statybos pastatus, dažnai tenka keisti ir susidėvėjusias perdangas. Pažangi „Teriva" perdangos technologija tokius darbus supaprastina ir palengvina.
Šios perdangos tinkamiausios, kai reikia atlikti senesnio pastato rekonstrukciją, vengiant apsunkinti esamas konstrukcijas (sienas, pamatus). Šias perdangas galima nesunkiai sumontuoti rankomis net po uždengtu stogu - neprireiks nė krano. Naudojant „Teriva" sistemą, galima, nekeičiant išorinių pastato parametrų, papildomai įrengti norimą aukštų skaičių ir taip padidinti esamo pastato plotą. „Teriva" perdangų pritaikymo ribos plačios, tad statybininkams bei projektuotojams suteikia daugiau galimybių.
Gelžbetoninių plokščių namų statyba
Lietuvoje yra pakankamai daug gelžbetonio konstrukcijų namų, tačiau kone visi jie yra daugiaaukščiai. Visgi nereikėtų įsivaizduoti individualaus gelžbetoninio namo kaip sumažintos daugiabučio kopijos - paprastai tokių namų statyboje išnaudojamos medžiagos naudingosios savybės, o apdailos sprendimai nesiskiria nuo mūrinio ar kitų tipų namų. Gelžbetoniniai individualūs namai statomi naudojant specialias, gamykloje pagamintas plokštes.
Vieni iš didžiausių tokių namų privalumų, kuriuos įvardina statybos ir remonto bendrovės „Alsa“ gamybos vadovas Darius Jakševičius, yra kaina ir greitis. „Tokio namo statyba atsieina šiek tiek pigiau - iš karto gaunamas apšiltintas pastatas, nereikia klijuoti izoliacijos, todėl aikštelėje reikia nudirbti mažiau darbų. Tikslų skaičių, kiek galima sutaupyti, pasakyti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Taip pat vienas iš privalumų yra statybos greitis.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat mano, kad namų statyba, naudojant surenkamas gelžbetonio plokštes, turi savų privalumų. „Apšiltintos gelžbetonio sienos šilumos laidumo koeficientas yra mažas, ji gerai izoliuoja šilumą. Tokio namo statyba labai greita, galima statyti ir žiemą, ir vasarą, kadangi „šlapių“ procesų praktiškai nėra.
Sienose jau gamykloje išvedžiojama elektros instaliacija, kitos inžinerinės sistemos - taip statybos metu nereikia daryti griovelių sienoje ir jos tinkuoti. Sieninių plokščių fasadinei pusei gali būti padaryta norima plokštės paviršiaus faktūra. Tuo atveju reikia pastatą tik nudažyti, nereikalingas joks tinkavimas. Sieniniai elementai yra gaminami pagal individualų projektą. Kai kurios įmonės siūlo standartines plokštes pagal kartotinius projektus.
Siekiantys ekonomiškumo, renkasi namus su nesudėtingo perimetro, tradicinių architektūrinių sprendimų namus - taip pagreitėja ir montavimas. Priklausomai nuo gamybinio užimtumo ir namo projekto, tokias plokštes galima pagaminti per 4-6 savaites. Daugelis surenkamas gelžbetonines plokštes gaminančių įmonių siūlo dviejų tipų produkciją - paprastas, viensluoksnes, gryno gelžbetonio plokštes, bei trisluoksnes, kuriose tarp dviejų gelžbetonio plokščių įtaisytas ir šilumos izoliacinis sluoksnis. Dažniausiai apšiltinimui naudojama akmens vata ar polistireninis putplastis. Sienų storis, priklausomai nuo gamintojo ir projekto, yra nuo 210 mm iki 530 mm išorinėms sienoms ir iki 200 mm vidinėms pertvaroms. D. Jakševičius teigia, kad gyvenamojo namo statybai reikėtų rinktis tik trisluoksnes sienas: „Naudoti vieno sluoksnio plokštes geriausia nebent statant pertvaras, ant kurių laikosi perdangos.
Išorinių sienų tikrai nerekomenduočiau daryti iš vieno sluoksnio plokščių. Tuomet dingsta tokios technologijos privalumai - procesai pailgėja, darbas vyksta taip, tarsi siena būtų mūrinė. J. Valivonis mato ir daugiau tokių plokščių panaudojimo individualiojo namo statyboje galimybių. „Egzistuoja įvairių panaudojimo variantų. Tarkime, statote namą su rūsiu - rūsio sienų įrengimui puikiai tinka trisluoksnės surenkamos gelžbetoninės plokštės. Šiuo atveju rūsio sienos gali būti su šilumos izoliacija ir su hidroizoliacija. Taip pat, jeigu jūsų namas suprojektuotas su plokščiu, nedidelį pasvirimo kampą turinčiu vienšlaičiu stogu, tokio stogo pagrindu gali tapti sluoksniuota gelžbetonio plokštė.
Sudarydami tokios namo statybos kainą ir lygindami ją su kitais variantais, nepamirškite, kad kainuoja ne vien gelžbetoninės plokštės. Į darbų sąmatą dar įeina plokščių transportavimo ir, svarbiausia, montavimo kaina. Gelžbetoninių namų plokštės yra pakankamai sunkios, jas montuojant reikalinga didelė keliamoji galia - tai reiškia, kad neišvengiamai teks nuomotis kraną. Todėl nenorint tam išleisti per daug pinigų, geriausia viską tinkamai suplanuoti - rinktis atsakingus ir patyrusius statybininkus-montuotojus.
Montavimas, neskaičiuojant sienų kainos, yra didžiausia išlaidų dalis. „Dar prisideda ir montažinių medžiagų kaina, tačiau ši dalis bendrose išlaidose yra labai nežymi. Kartais pats gamintojas gali padaryti gamybinius brėžinius - kaip reikia sienas išdalinti į elementus, numatyti jų jungimus ir panašiai. Jie irgi kainuoja, tačiau dažniausiai būna įtraukti į sąmatą.
Statant šiuolaikinius gelžbetoninių plokščių namus jungimas vyksta vidiniame betono sluoksnyje per specialias gaminyje įbetonuotas detales. Jas sujungus, jungimo vieta užbetonuojama, išorinis betono sluoksnis ir šilumos izoliacijos sluoksniai prileidžiami vienas prie kito, tuomet siūlės užsandarinamos. Plokštės prie pamato jungiamos per armatūrą ją suvirinant ir jungimo vietą užbetonuojant. Jungimas vyksta tik iš statinio vidaus, todėl siūlių pastato fasade nesimato. Statant tokio tipo namus svarbiausia, jog gelžbetoninės sienos būtų namo išorinės sienos ir laikančiosios vidinės sienos.
Vienaaukštėje statyboje galima naudoti įvairius variantus, nors logiškai atrodytų, kad geriau yra naudoti vieno tipo konstrukcijas. Tai palengvintų statybos procesą ir garantuotų pastato aukštesnę kokybę ir didesnį patikimumą“, - teigia J. Valivonis. Apdailai dauguma Lietuvos esančių senos statybos gelžbetoninių daugiabučių yra pilki ar blankių spalvų, tačiau ši tendencija nėra priežastis nesirinkti individualių gelžbetoninių namų - pastariesiems atlikti apdailą galima įvairiais būdais.
KAIP REIKIA SUMONTUOTI PRILYDOMĄ STOGĄ
tags: #nuosavu #namu #perdangu #montavimas