Kateterių naudojimas tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam gydymui priklauso nuo paciento poreikių. Jie gali būti naudojami namuose sergant kai kuriomis ligomis, tačiau jie taip pat naudojami ligoninėse ir kitose medicinos įstaigose. Kalbant apie kai kurių sveikatos sutrikimų gydymą, kateterio naudojimas gali būti gana naudingas. Tačiau su juo taip pat susijusi rizika, kaip ir bet kokia invazinė procedūra, pavyzdžiui, infekcija ar hematurija. Kateteris yra mažas, lankstus vamzdelis, įkišamas į kūną, kad padėtų skysčiams nutekėti. Jis taip pat gali būti naudojamas kitai terapijai ar vaistams. Kateteriai būna įvairių formų, juos galima įvesti į įvairias kūno dalis ir jie skirti konkretiems tikslams. Pavyzdžiui, šlapimo kateteriai dedami į šlapimo pūslę, kad padėtų šlapimui nutekėti.
Kraujas šlapime po kateterio pašalinimo ir jo reikšmė
Raudonos, rausvos arba rudos spalvos šlapimas yra pagrindinis požymis, kad šlapime yra kraujo. Kartais kraujas nematomas plika akimi ir gali būti aptiktas tik atlikus šlapimo tyrimą. Kraujo buvimas šlapime po kateterio pašalinimo gali rodyti rimtą ligą, kuri, netinkamai gydant, gali sukelti tolesnių komplikacijų. Pašalinus kateterį, yra keletas dalykų, kuriuos galima padaryti, kad šlapime nebūtų kraujo:
- Kateterizacijos trukmės sutrumpinimas - kuo ilgiau kateteris yra vietoje, tuo didesnė tikimybė, kad jį ištraukus šlapime bus kraujo.
- Naudokite tinkamą metodą - kateterį įvedant ir ištraukiant reikia laikytis sterilumo principo.
- Stebėkite infekcijos simptomus - šlapimo takų kraujavimas ir uždegimas gali atsirasti dėl šlapimo takų infekcijos.
- Laikykitės priežiūros po kateterio įvedimo nurodymų - labai svarbu laikytis medicinos specialisto rekomendacijų dėl priežiūros po kateterio įvedimo.
Kur kreiptis, kaip vyksta procedūra ir kiek laiko ji trunka?
Procedūros metu bendrosios praktikos slaugytojas visų pirma įvertina paciento venų tinklą apžiūrėdamas galimas kateterio įvedimo vietas, parenka veną, kuri bus kateterizuojama. Tuomet paciento ranka imobilizuojama, kad nesujudėtų ir kateteris būtų įvestas sėkmingai. Reikia saugoti, kad pacientas kateterio neištrauktų. Į namus pacientai išleidžiami tik pašalinus intraveninius kateterius.
Išorinis kateteris ir poodinis portas: pagrindinės charakteristikos
Išorinis kateteris yra ilgas, lankstus vamzdelis, kurio vienas galas įvedamas į dešinįjį prieširdį, o kitas galas lieka krūtinės ląstos išorėje. Vamzdelis driekiasi po krūtinės oda ir netoli raktikaulio patenka į vieną iš didžiųjų kaklo venų, kurios spindžiu pasiekia širdį. Kadangi chemoterapiniai vaistai, kraujo komponentai ir IV skysčiai leidžiami į kūno išorėje esantį vamzdelio galą, pacientas nejaučia skausmo. Kateteris dažniausiai įvedamas chirurginiu būdu, atliekant procedūrą taikant bendrąją nejautrą.
Poodinis portas - tai visas po oda esantis centrinis kateteris, kurio tikslas - sumažinti matomumą ir priežiūros apimtis. Jis turi guminę pertvarą, kuri užsidaro po adatų prakišimo. Portas įvedamas operacinėje, dažnai taikant vietinę nejautrą, ir gali būti naudojamas ilgesniam laikotarpiui.
Abu tipai reikalauja chirurginės priežiūros: portas - operaciją, išorinį kateterį - dažnai galima pašalinti tvarsčius ir kai kurias procedūras atlikti ambulatoriškai.
Išorinio kateterio priežiūra, rizikos ir infekcijų valdymas
Išoriniai kateteriai reikalauja reguliarios odos priežiūros, sterilų tvarsčio keitimo ir heparino tirpalo naudojimo. Kateterio vieta turi būti prižiūrima kas antrą dieną ar bent kartą savaitėje. Įvedus kateterį gali kilti infekcijos rizika, ypač sergantiems silpnesne imunine sistema dėl chemoterapijos. Dažniausia infekcijos priežastis - Staphylococcus epidermidis.
Komplikacijos gali būti infekcijos ar kraujo krešuliai kateterio viduje ar kraujagyslėje. Jei kateteris užsikemša, taikomi vaistai (aktivazė, urokinazė, streptokinazė) arba druskos rūgšties tirpalas. Nors kateterio lūžiai pasitaiko retai, jų pasekmės gali būti rimtos - priklausomai nuo to, kur įvyko lūžis.
Centrinio venos kateterio (CVK) įvedimas: proceso eiga ir indikacijos
Centrinės venos kateteriai įvedami į didžiąsias venas (pvz., kaklo ar krūtinės srityje) siekiant pasiekti centrine veninę sistemą. Ši procedūra reikalinga chemoterapijai, ilgam parenteraliniam mitybos tiekimui (TPN), kraujo produktų lašinimui ir skysčių gaivinimui. Taip pat CVK naudojama kraujo tyrimams, slėgio stebėsenai ir kt.
Prieš procedūrą svarbu įvertinti kontraindikacijas: krešėjimo sutrikimai, infekcija įdūrimo vietoje, anatominės kliūtys, sunkus kvėpavimo sutrikimas, nestabili hemodinamika ir alergijos. Informuotas sutikimas, priešprocedūrinės analizės ir pasiruošimo priemonės yra būtinos.
Procedūra vykdoma ultragarso pagalba ir laikantis sterilių sąlygų. Po sėkmingo įvedimo kateteris patvirtinamas vaizdo pagalba (rentgeno/spindulių kontrolė). Įdėjus kateterį, įvedimo vieta uždaroma steriliu tvarsčiu, o pacientas prižiūrimas dėl galimų komplikacijų.
Centrinio venos įvedimo rizikos ir priežiūra
Dažni pavojai: infekcija įdūrimo vietoje, kraujavimas, hematoma. Retos rizikos: pneumotoraksas, trombozė, arterijos punkcija, nervų pažeidimas, netinkama kateterio padėtis. Ilgalaikė rizika: infekcijos, venų randėjimas. Aftercare: laikytis gydytojo nurodymų dėl priežiūros, odos higienos, tvarsčių keitimo dažnumo ir skysčių prapylimo.
Atkūrimas po CVK įvedimo dažnai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo paciento būklės. Dažnai pacientai gali grįžti namo po trumpos priežiūros, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga trumpalaikė ligoninės priežiūra.
Išvados dėl kateterių pasirinkimo ir priežiūros
Sprendimas dėl veninio kateterio naudojimo yra svarbus gydymo proceso žingsnis. Kiekvienas pacientas yra unikalus, todėl svarbu aiškiai išklausyti gydytojo ir slaugytojos rekomendacijas. Lentelė žemiau pateikia pagrindinių veninių kateterių tipų palyginimą, jų priežiūros dažnį, matomumą ir infekcijos riziką.
| Veiksnys | Išorinis kateteris | Poodinis portas | Priežiūra |
|---|---|---|---|
| Priežiūros dažnis | Kasinėse - kasdien, tvarsčių keitimas | Kasdien arba kas 2-3 dienas (portą prižiūrėti nereikia) | Kasdienė odos priežiūra, tvarsčių keitimas, heparino tirpalas |
| Kūno vaizdas | Vamzdeliai matomi po oda | Guželis po oda | Vidiniai cloased |
| Infekcijos rizika | Didelė | Mažesnė | Priklauso nuo priežiūros |
Poodiniai portai turi pranašumų - mažiau kasdienės priežiūros ir infekcijos rizika, tačiau jie dažnai brangesni. Abi procedūros įvedamos operacinėje, reikalingos chirurgų ir anesteziologų paslaugos.
Svarbu žinoti: 4 iš 5 pacientų, kurie patenka į ligoninę, įvedami intraveniniai kateteriai. Dauguma slaugytojų renkasi intraveniinius kateterius pagal tai, kas yra prieinama, o svarbiausia - pagal paciento venų būklę ir gydymo poreikius.
Vyriško Foley kateterio įvedimo slaugos įgūdžiai | Kaip įdėti nuolatinį šlapimo kateterį vyrams
Jei turite abejonių ar klausimų apie kateterio tipą, priežiūrą ar galimas rizikas, kreipkitės į slaugytoją. Svarbu prisiminti, kad nėra vieno „teisingo“ sprendimo - kiekvienas atvejis yra individualus. Žemiau pateikta informacija - tik informacinio pobūdžio ir nepakeičia medicininės konsultacijos.