Numatytu asfaltuoti žvyrkelių ruožai Lietuvoje: kryptys, kriterijai ir įgyvendinimo perspektyvos

Kaip žinia, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Už valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kaip pasakojo jos tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas, dar 2017 metais buvo parengtos „Asfaltuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos“ ir „Gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos“ metodikos.

„Direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus, t. y. ar yra viešasis transportas ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus ir t. t.“ - pasakojo jis. Pagal šias metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas, kurį ketiname įgyvendinti iki 2024 metų. Su 43 puslapių sąrašu galima susipažinti direkcijos tinklapyje.

„Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas atsižvelgus į skyrimą lėšų kiekį ir žvyrkelių asfaltavimo sąrašą, - sakė E. Tamariūnas. - Visi kelių ruožai, kurie nepateko į viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų kelių ruožų sąrašą, bus apsvarstyti ir įvertinti, kai bus rengiamas kito laikotarpio valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo sąrašas.“

Direkcijos atstovas akcentavo, kad didžioji dalis projektų yra tęstiniai ir iš vienų metų persikelia į kitus, todėl programa sudaroma ilgesniam laikotarpiui. „Šiemet buvo planuota išasfaltuoti 163 km žvyrkelių. Iki rugsėjo (imtinai) išasfaltuota 176 km. Kelių direkcija siekia skaidriai, efektyviai ir maksimaliai panaudoti jai skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas ir pasisako už tvarų ir subalansuotą kelių projektų finansavimą, kad būtų užtikrinta nuosekli viso valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūra ir plėtra, įgyvendinant projektus. Be to, tolygus finansavimas naudingas ir rinkai, nes leidžia efektyviau planuoti jų veiklą planuojant tiek techninius tiek žmogiškuosius resursus“, - pastebėjo jis.

Pateikė reformą dėl vietinės reikšmės žvyrkelių: Susisiekimo ministerijos atstovai Delfi nurodė, kad projekto tikslai - įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl degalų akcizo dalies paskirstymo ir pertvarkyti KPPP programą. „Vienas esminių tikslų - kad programos lėšų paskirstymas būtų paprastesnis, antras - kad užtikrintume kelių projektų finansavimo skaidrumą ir trečias - kad suteiktume daugiau laisvės savivaldai priimti sprendimus“, - rašoma pranešime. „Tai sumažins joms administracinę naštą ir suteiks didesnę laisvę priimti sprendimus“, - priduriama.

Naujos tvarkos rezultatų tikimasi: savivaldybės gaus daugiau lėšų vietinės reikšmės kelių projektams įgyvendinti ir joms nereikės dalyvauti atskirose programose dėl žvyrkelių asfaltavimo ar KPPP rezervo lėšų. Savivaldybės galės iš tikrųjų spręsti, kaip panaudoti lėšas ir kokią jų dalį skirti žvyrkeliams asfaltuoti, laikantis skaidrumo reikalavimų - lėšas naudoti pagal aiškią pasitvirtintą tvarką ir viešai skelbiamą bent 3 metų projektų eilę.

Valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga ir toliau bus asfaltuojami, numatant iki 2035 metų žvyrkelių dalį valstybinės reikšmės keliuose sumažinti iki mažiau nei 20 proc. Ministras Marius Skuodis posėdyje Seime teigė, kad po 10 metų laikotarpio žvyrkelių klausimo Lietuvoje neliks, o 2022 metais kelių finansavimas sieks apie 550 mln. eurų. „Jeigu žiūrėtume į suplanuotus strateginius projektus, didžiausias poreikis lėšų bus 2023-2024 metais“, - sakė jis.

Projektui Seime gavęs palaikymą, dabar svarstomas komitetuose. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė piktino, jog nors lėšos KPPP didės, trūksta aiškumo dėl kasmet skiriamo krepšelio dydžio ir galimybių naudoti rezervus. Taip pat girdimos abejonės dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įtakoje formuojamų 58/5/5 procentų taisyklių savivaldybių atžvilgiu.

Žvyrkelių problema: Savivaldybių atstovė išreiškė nuogąstavimus dėl to, kad specialioji programa bus panaikinta ir nebus skiriama konkreti akcizo dalis žvyrkelių finansavimui. Vis dėlto ji pabrėžė, kad vietinės reikšmės žvyrkeliai sudaro apie 62 proc. visų vietinių kelių (apie 40 tūkst. km), o jų didelis ilgis mažina kaimo vietovių patrauklumą. Investicijos į kelius yra regioninės politikos klausimas ir konstitucinė valstybės pareiga užtikrinti prieinamas paslaugas.

Pagal 2018-2020 m. programą Lietuvos kaimo vietovėse žvyrkelių asfaltavimo darbai buvo finansuojami iš KPPP; šių metų programoje planuojama išasfaltuoti beveik 750 km žvyrkelių, bendroji vertė apie 425 mln. eurų. 2024-2028 m. laikotarpiui numatytas artimas regionų pereinamasis etapas, daugiausia dėmesio kreipiant į svarbiausias jungtis. 2018-2024 metais Lietuvoje buvo išasfaltuota daugiau kaip 1400 km valstybinės reikšmės žvyrkelių už 522,6 mln. eurų. Dabar visoje šalyje daugiau nei 5 tūkst. km kelių su žvyro danga, iš kurių valstybinės reikšmės žvyrkelių dalis artėja prie 18,31 proc. tikslinės dalies iki 2035 metų.

Kauno rajono pavyzdys: savivaldybė siekia prioritetizuoti urbanizuotas teritorijas ir leidžia seniūnijos tvarkyti eiles bei pateikti siūlymus dėl kelių asfaltavimo. Kitose savivaldybėse - Skaitomi įsitraukimai, dviračių takų plėtra ir kiti didelės svarbos projektai, pavyzdžiui, Kidulių-Gelgaudiškio kelias, Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys, Strėva-Ismonys-Rūdiškės ir kt. Tokie ruožai sudaro svarbią regioninę jungtį ir įtakoja turistinę bei ekonominę regionų raidą.

Reikšmingos sritys, kurias planuojama išasfaltuoti 2024-2028 m. laikotarpiu, apima daugelį rajonų su įvairaus ilgio ruožais: nuo kelių trumpų atkarpų iki ilgesnių, iki kelių su artimiausiais planais jungti miestus ir regionų centrus. Prioritetas skiriamas tiems ruožams, kurie sujungia gyvenvietes su pagrindiniais keliais, turi didesnį eismo intensyvumą ar turi didelę įtaką gyventojų gyvenimo kokybei. Be to, regioniniai projektai turės įtakos turizmui, švietimui ir verslui.

Žvyro kelių asfaltavimo programa ne tik trumpalaikė statyba - tai kompleksinis regioninės politikos instrumentas, siekiant sumažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir regionų, pagerinti viešąjį transportą, suteikti prieigą prie švietimo ir sveikatos paslaugų bei didinti gyventojų gyvenimo kokybę. Šios reformos įgyvendinimas priklauso nuo finansavimo, planavimo ir savivaldos gebėjimo suderinti poreikius su aiškiomis, viešai skelbiomis eilėmis bei nuoseklaus veiksmų sekos užtikrinimu.

tags: #numatytu #asfaltuoti #zvyrkeliu #ruozai #2018m