Kaip žinia, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Už valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kaip pasakojo jos tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas, dar 2017 metais buvo parengtos „Asfaltuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos“ ir „Gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos“ metodikos.
„Direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus, t. y. ar yra viešasis transportas ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus ir t. t.“ - pasakojo jis. Pagal šias metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas, kurį ketiname įgyvendinti iki 2024 metų. Su 43 puslapių sąrašu galima susipažinti direkcijos tinklapyje.
„Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas atsižvelgus į skiriamą lėšų kiekį ir žvyrkelių asfaltavimo sąrašą, - sakė E. Tamariūnas. - Visi kelių ruožai, kurie nepateko į viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų kelių ruožų sąrašą, bus apsvarstyti ir įvertinti, kai bus rengiamas kito laikotarpio valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo sąrašas.“
Direkcijos atstovas dar atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis direkcijos vykdomų projektų yra tęstiniai ir iš vienų kalendorinių metų persikelia į kitus, todėl ir programa yra sudaroma ilgesniam laikotarpiui, nei kalendoriniai metai. „Šiemet buvo planuota išasfaltuoti 163 km žvyrkelių. Iki rugsėjo (imtinai) išasfaltuota 176 km. Kelių direkcija siekia skaidriai, efektyviai ir maksimaliai panaudoti jai skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas ir pasisako už tvarų ir subalansuota kelių projektų finansavimą, kad būtų užtikrinta nuosekli viso valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūra ir plėtra, įgyvendinant projektus. Be to, tolygus finansavimas naudingas ir rinkai, nes leidžia efektyviau planuoti jų veiklą planuojant tiek techninius tiek žmogiškuosius resursus“, - pastebėjo jis.
Pateikė reformą. Kalbant apie vietinės reikšmės žvyrkelius, aktualiu yra spalio 14 dieną Seimui pateiktas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas. Susisiekimo ministerijos atstovai „Delfi“ nurodė, kad jis turi du pagrindinius tikslus. Pirmiausia - įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris neleidžia numatyti konkretaus degalų akcizo procento skyrimo keliams finansuoti, t. y. pakoreguoti, kad neliktų įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai. Antra - pertvarkyti KPPP programą.
„Vienas esminių tikslų - kad programos lėšų paskirstymas būtų paprastesnis, antras - kad užtikrintume kelių projektų finansavimo skaidrumą ir trečias - kad suteiktume daugiau laisvės savivaldai priimti sprendimus, nes savivaldybės geriausiai žino, kokius kelių objektus reikia tvarkyti ir finansuoti. Pagal naują KPPP finansavimo tvarką visos šalies savivaldybės gaus daugiau lėšų vietinės reikšmės kelių projektams įgyvendinti ir joms nereikės dalyvauti atskirose programose - dėl žvyrkelių asfaltavimo ar KPPP rezervo lėšų. Tai sumažins joms administracinę naštą ir suteiks didesnę laisvę priimti sprendimus“, - rašoma pateiktame komentare. Pastebima, kad savivaldybės galės savarankiškai spręsti, kaip panaudoti gautas lėšas ir kokią jų dalį skirti žvyrkeliams asfaltuoti. „Taigi žvyrkelius asfaltuoti savivaldybės galės pagal savo poreikius, svarbiausia, laikantis skaidrumo reikalavimų - lėšas panaudoti pagal aiškią pasitvirtintą tvarką ir viešai skelbiamą bent 3 metų projektų eilę, kad visuomenė žinotų, kokius objektus numatoma tvarkyti“, - nurodė ministerija.
Tuo metu valstybinės reikšmės rajoniniai keliai su žvyro danga ir toliau bus asfaltuojami, numatant iki 2035 metų žvyrkelių dalį valstybinės reikšmės keliuose sumažinti iki mažiau nei 20 proc. Per projekto pristatymą Seime susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad po 10 metų laikotarpio žvyrkelių klausimo Lietuvoje neliks. Ministras taip pat nurodė, kad 2022 metais kelių finansavimas turėtų siekti 550 mln. eurų ir būti maždaug 21 mln. eurų didesnis nei šiemet. „Jeigu žiūrėtume į mūsų suplanuotus strateginius projektus, didžiausias poreikis lėšų bus 2023-2024 metais. Ir šaltiniai yra du: arba didės biudžetinis finansavimas, arba, natūralu, aš tikiuosi, mūsų įstaiga ar kitais būdais mes galėsime pasiskolinti, nes tai yra atsiperkantis projektas. O priklausomai nuo to, kiek lėšų bus, tai klausimas, kaip greitai mes galėsime įgyvendinti projektus, kad liktų mažiau žvyrkelių, kad būtų sutvarkyti tiltai ir kad pati kelių būklė gerėtų“, - posėdyje sakė M. Skuodis.
Projektui Seime po pateikimo pritarta, dabar jis svarstomas komitetuose. Turi pastabų Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimas Dovilė Sujetaitė „Delfi“ sakė, kad pozityviai vertina tai, jog bus rengiama ir tvirtinama.trimetė KPPP. „Savivaldybėms, žinant trimetį finansavimo planą, bus lengviau planuotis kelių infrastruktūros darbus į priekį“, - paaiškino ji. Tačiau specialistė pastebėjo, kad nors, pasak Susisiekimo ministerijos, įgyvendinus siūlomas KPPP pokyčius, didės visoms savivaldybėms kelių finansavimo lėšos, tačiau iki šiol nežinoma - kiek didėtų kasmet kiekvienai savivaldybei skiriamas KPPP finansinis „krepšelis“. „Kadangi tai yra kelių finansavimo programa, imantis pokyčių reikia finansinių išteklių modeliavimo „prieš“ ir „po“. Tik matydami paskaičiavimus, galime vertinti, ar planuojami pokyčiai duos reikšmingą proveržį kelių būklės gerinimui. Ypač neramina tai, kad dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, nuo 2022 metų lėšos KPPP programai nebus planuojamos iš konkrečios akcizo dalies. Neaišku, kaip bus nustatomas programos finansavimo dydis, nuo ko priklausys valstybės biudžeto skiriama dalis kelių finansavimui. Be to, įstatymu siūloma nurodyti, kaip savivaldybė turi išleisti gautas KPPP lėšas: ne mažiau kaip 58 proc. finansavimo lėšų skirti turtui įsigyti, ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. - finansuoti darnaus judumo priemones. Manome, kad centrinė valdžia neturėti varžyti savivaldybių savarankiškumo, juolab kad, pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra jų savarankiškoji funkcija. Be to, vienur opesnė problema yra žvyrkelių asfaltavimas, kitur - esamų kelių remontas, dar kitur - darnaus judumo skatinimas. Svarbiausia, visas gaunamas lėšas panaudoti racionaliai, atsižvelgiant į savivaldybių specifiškumą ir vietos gyventojų poreikius. Abejonių kelia ir ministerijos siūlymas palikti KPPP rezervą. Iš 33 proc., numatytų vietinės reikšmės keliams, iki 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Nors tokių objektų atrankos tvarka dar tik bus rengiama, bet jau dabar daugelis savivaldybių nuogąstauja, kad negalės pretenduoti šį finansavimą, nes tiesiog neatitiks kriterijų. Daug optimalesnis sprendimas būtų tokius valstybei svarbius didelės vertės vietinės reikšmės projektus finansuoti iš kito šaltinio, pavyzdžiui, Infrastruktūros plėtros fondo, kurį planuoja steigti Susisiekimo ministerija“, - dėstė D. Sujetaitė.
Žvyrkelių problema. Savivaldybių asociacijos atstovė dar pastebėjo, kad panaikinus specialiąją vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programą, nuo 2022 metų nebebus skiriama konkreti akcizo mokesčio dalis savivaldybių žvyrkelių finansavimui. „Labai svarbu, kad pagrindinis kelių finansavimo šaltinis KPPP stabiliai, nuosekliai ir pastoviai augtų. Jei norime didesnio proveržio žvyrkelių asfaltavime - reikia į tai investuoti ir skirti tam reikalingas lėšas“, - pastebėjo ji. D. Sujetaitė aiškino, kad vietinės reikšmės žvyrkeliai sudaro apie 62 proc. visų vietinių kelių (apie 40 tūkst. km iš 63.532 km). „Didelis neasfaltuotų kelių ilgis mažina kaimo vietovių patrauklumą ir ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. Su čia problema susiduria visos šalies savivaldybės, ypač rajoninės, kuriose susisiekimas ir taip yra itin sudėtingas. Deja, nemažai viešojo transporto ir mokyklinių autobusiukų rajonuose girgžda žvyrkeliais. Investicijos į kelius yra kur kas daugiau nei tiesiog lėšos infrastruktūrai. Tai yra regioninės politikos klausimas ir konstitucinė valstybės pareiga užtikrinti prieinamas viešąsias paslaugas savo piliečiams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Savivaldybės deda dideles pastangas ir skiria savo biudžeto finansinius išteklius šios problemos sprendimui, prioritetą teikdamos žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimui. Visgi dėl labai riboto ir nepakankamo KPPP finansavimo savivaldybių keliams yra sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį žvyrkelių asfaltavime“, - sakė ji.
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių, bendra programos vertė siekia 425 mln. Eur. „Dabar neasfaltuotų valstybinių kelių Lietuvoje yra apie 25 proc., o įgyvendinus šią programą, jų turėtų likti apie penktadalis. Lėšų asfaltuoti valstybinius žvyrkelius, priklausomai nuo bendro kelių finansavimo, gaus visos savivaldybės, darbai numatyti 193 kelio ruožuose visoje šalyje. Naujoji žvyrkelių asfaltavimo programa buvo rengiama pagal atnaujintą ir patobulintą metodiką. Remiantis ja, į programą įtraukti tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkantys kelių ruožai. Taip pat į šios programos sudarymo procesą buvo įtrauktos ir šalies savivaldybės. Jų atstovai atliko savo teritorijoje esančių ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atsiperkančių kelių su žvyro danga reitingavimą. „Rengiant naują kelių su žvyro danga asfaltavimo programą, pirmiausia patobulinome jos sudarymo metodiką. Į programos sudarymo procesą įtraukėme ir šalies savivaldybes, kurios padės užtikrinti, jog gyventojų poreikiai būtų atliepti tinkamai. Iki spalio mėn. vidurio planuojama patvirtinti ir rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožus, kurie bus papildomai įtraukti į žvyrkelių programos apimtį. Rekonstruotinų ir remontuotinų kelių ruožai šioje programoje sudarys papildomus 95 km. Praėjusios programos vykdymo metu 2018-2024 metais visoje šalyje buvo išasfaltuota daugiau kaip 1400 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šių darbų kaina siekė 522,6 mln. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. km kelių su žvyro danga. Siekiama, kad iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 18,31 proc. Parengtą ir patvirtintą naują kelių su žvyro danga asfaltavimo eilę galite rasti ČIA.
Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo prioritetai ir planai
Valstybinių kelių su žvyro danga asfaltavimo programa apima beveik 750 km ruožų, o bendro programos vertė siekia 425 mln. eurų. Dauguma šių projektų yra užbaigiamų darbų dalis, o tikslas - iki 2035 metų sumažinti nežymiems procentinėms dalims žvyrkelių valstybinės reikšmės keliuose. Iki šiol buvo išasfaltuota daugiau kaip 1400 km per 2018-2024 metus, o praėjusios programos įgyvendinimo metu lėšos siekė 522,6 mln. eurų. Dalis darbų vykdomos 193 kelio ruožuose visoje šalyje. Ateityje plėtojama prioritetų sistema, orientuota į socialinį ir ekonominį atsipirkimą, įtraukiant savivaldybių atstovus į reitingavimą.
Vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas ir finansavimo pokyčiai
Susisiekimo ministerija pateikė KPPP finansavimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl degalų akcizo dalies ir pertvarkyti programą. Pagrindiniai tikslai - supaprastinti lėšų paskirstymą, užtikrinti skaidrumą ir suteikti daugiau laisvės savivaldybėms. Pagal naują tvarką visos šalies savivaldybės gaus daugiau lėšų vietinės reikšmės kelių projektams įgyvendinti, ir joms nereikės dalyvauti atskirose programose dėl žvyrkelių asfaltavimo ar KPPP rezervo lėšų. Taip pat planuojama, kad savivaldybės pačios nuspręs, kaip panaudoti lėšas, laikydamasi skaidrumo reikalavimų ir viešai skelbiant bent 3 metų projektų eilę.
Dėl žvyrkelių problemos ypač aktualu pabrėžti, kad vietinės reikšmės žvyrkeliai sudaro apie 62 proc. visų vietinių kelių (apie 40 tūkst. km iš 63 532 km). Nuo 2022 metų lėšos KPPP programai nebus planuojamos iš konkrečios akcizo dalies, todėl reikalingas stabilus finansavimo šaltinis ir metinis planavimas. Savivaldybės gali planuoti žvyrkelių asfaltavimą pagal savo poreikius, bet būtina užtikrinti aiškią įgyvendinimo tvarką ir viešai paskelbti bent 3 metų projektų eilę.
Tokiuose planuose ir diskusijose dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacija. Ji pabrėžia, kad reikia stabilaus KPPP finansavimo augimo, o taip pat aiškiai įvertinti, kiek didėtų kasmetinis KPPP biudžeto „krepšelis“ kiekvienai savivaldybei. Be to, siūloma kaip alternatyvą didelės vertės vietiniams projektams finansuoti iš kito šaltinio - pavyzdžiui, Infrastruktūros plėtros fondo, kurį planuoja steigti Susisiekimo ministerija. Savivaldybės taip pat siekia užtikrinti, kad papildomų lėšų skyrimas atitiktų vietos poreikius ir todėl aiškiai būtų nustatyta prioriteto kryptis žvyrkeliams asfaltuoti per gyvenvietes.
Įgyvendinimo laikotarpiai ir praktiniai pokyčiai
Pagal naująsias programas, buvo planuojama išasfaltuoti papildomus rajoninius ir vietinės reikšmės kelių ruožus, siekiant užbaigti programą per trumpesnį laikotarpį, o vėliau - užtikrinti nuoseklų finansavimą per kelių sektoriaus planavimo periodus. Seimo pradžioje pristatytos reformos tikslas - užtikrinti nuoseklų žvyrkelių asfaltavimą ir racionalų lėšų naudojimą, bei padaryti sprendimus dėl kelių būtinybės kuo laisvesniais savivaldybėms, laikantis skaidrumo ir viešai skelbiamos informacijos.
Taip pat pastebima, kad žvyrkelių asfaltavimas liks svarbia valstybės regionų politikos dalimi. Dėl ribotų lėšų ir įstatymų pokyčių savivaldybės turi balansuoti tarp kelių poreikių, geros kokybės viešųjų paslaugų teikimo regionuose ir ekonominių galimybių plėtoti savivaldą. Vietinės reikšmės kelių rekonstrukcija ir rekonstravimo darbai dažnai priklauso nuo gyventojų poreikių, mokyklų bei įmonių buvimo vietų, todėl įvertinant socialinį bei ekonominį atsipirkimą prioritetai nustatomi remiantis metodikomis ir savivaldybių įtrauktimi į sprendimų procesą.
Reziumė ir ateities perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. km kelių su žvyro danga. Tikslas - iki 2035 metų sumažinti šią dalį iki ne daugiau kaip 18,31 proc. ir užbaigti nemažą dalį valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programos darbų. Planuojama, kad šiemet ir artimiausiomis metais pasikeitimai suteiks daugiau lanksčio finansavimo galimybių savivaldybėms, aiškesnes eilutes, daugiau skaidrumo bei efektyviau panaudotas lėšas. Atsižvelgiant į pateiktas reformas, žvyrkelių asfaltavimas toliau bus didžiausias regioninės plėtros ir gyventojų paslaugų prieinamumo veiksnys, užtikrinant tolygų kelių tinklo vystymą visoje šalyje.
Profesionalus Asfaltavimas ir Kelio Pagrindo Sustiprinimas
- Valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga yra atrenkami pagal metodikas ir sudaro sąrašą vykdyti iki tam tikro laikotarpio.
- Vietinės reikšmės žvyrkelių finansavimas bus pertvarkytas į vieną KPPP finansavimo mechanizmą.
- Savivaldybės gaus daugiau lėšų vietinės reikšmės kelių projektams ir galės jas naudoti savarankiškai, laikydamosi skaidrumo reikalavimų.
- Žvyrkelių asfaltavimas apima didžiąją dalį vietinių kelių, todėl regioninės politikos perspektyvoje tai svarbu gyventojų paslaugoms.
- Planuojama įtraukti savivaldybes į naujosios programos sudarymą ir atranką, siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę naudą.
Kur rasti išsamesnę informaciją
Detalesnė informacija apie naująją programą, jos sudarymo metodiką ir planuojamus kelio ruožus yra skelbiama direkcijos tinklapyje. Čia pateikiamas naujojo tvarkymo plano aprašas, rekonstravimo ir remonto kelių ruožų sąrašai, taip pat skelbiama bent 3 metų projektų eilė ir viešai skelbiama informacija apie finansavimo paskirstymą bei tarpusavio ryšius su savivaldybėmis.
tags: #numatoma #asfaltuoti #kelius