Norvegijos putplasčio gamyklų įtaka Baltijos regionui ir Lietuvos rinkai: BEWI įsigijimai, žaliavų krizė ir tvarumo kelias

Politiniams ir ekonominiams pokyčiams Lietuvos putplasčio sektorius reaguoja agresyviai: įmonės tiekia produkciją Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse, o BEWI žingsniai įsigyti 100 proc. įmonės rodo aiškią strategiją plėsti geografinę veiklą ir stiprinti lyderystę regione. Pasak balionuojančios informacijos, sandorio vertė bus paskelbta per ateinančius du mėnesius, o jo eiga nesukels įtakos produkcijos tiekimui ar kainoms. Tačiau žaliavų kainų kilimas - pagrindinis iššūkis.

Sandorio kontekstas ir įmonių strategija

„Šiuo sandoriu plečiame savo geografinę veiklą, įtvirtiname lyderio pozicijas Lietuvoje ir platformą tolesniam augimui Baltijos šalyse“, - teigia BEWI atstovai. „Mums pavyko per 20 metų užauginti įmonę iki tokio lygio, kad ji būtų įdomi svarbiausiems pasauliniams žaidėjams“. Sandorio eiga neturės jokios įtakos nei produkcijos tiekimui, nei sutartims, nei gaminių kainoms. Visus įsipareigojimus įgyvendinsime laiku.“

Be to, BEWI grupės turinys šiuo metu apima daugiau nei 40 kompanijų, kuriose dirba daugiau nei 2000 darbuotojų, o 2021 metais grupės apyvarta siekė 748,2 mln. eurų. Lietuvoje BEWI įsigyjamas įmonių portfelis sustiprins vietinę gamybą ir plėtos eksporto maršrutus į Skandinaviją.

Polistireninis putplastis: savybės, rizikos ir aplinkosauga

Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, todėl neskleidžia vandenyje tirpių medžiagų ir neužteršia požeminių vandens šaltinių. Jis taip pat nėra higroskopinis ir nedaro žalos dirvožemiui. Perdirbamos gamybos atliekos ir senas putplastis gali būti lengvai perdirbami, o šilumos laidumas nusako termoizoliacines savybes: kuo mažesnis laidumas, tuo geresnė izoliacija.

Gamybos sudedamosios dalys sudaro apie 98 % oro ir 2 % polistireno, o pernelyg didelis degimo temperatūros pasiekimas gali sukelti minkštimą ar lydymąsi. Degimo temperatūra su priedais slopinančiais degimą siekia apie 374°C. Putplastis neatlieka sąsajos su kitomis pastato medžiagomis, kurios galėtų jį ardytis ar plėstis.

Šiuo metu žaliavų tiekėjų užsakymas vyksta „va banque“ stilumi: grandinės grandis - stirenas - granulės - plokštės. Pasaulinė žaliavų trūkumo situacija ir kinų ekonomikos atsigavimas didina stireno ir granulių kainas, o tai ženkliai veikia įmonių savikainą. Dėl to ėmė brangti galutinis produktas - ėjimas apie 30 procentų per trumpą laiką nebuvo matytas per pastaruosius metus ar net per 16 metų darbo stažą.

Žaliavų krizė Lietuvoje ir regiono įmonių atsakymai

UAB „Šilputa“ vadovas J. Makovskis paaiškino, kad Lietuvoje granulės gaminamos iš stireno ir kitų komponentų, kurių kaita kelia didžiausias problemas. Egzistuoja įtarimai dėl žaliavų trūkumo dėl dviejų incidentų Europoje: sugedusios stireno gamyklos ir Kinijos augančios paklausos. Dėl to pirkėjui galutinis putplasčio produktas brango apie 30 proc. Perteklinės žaliavos užsakymai įmonėms atliekami iš anksto, tačiau dažnai trūksta granulių, todėl nauji užsakymai priimami ribotai.

Kauno šilas teigė, kad žaliavų kainos kyla sparčiai, ypač kovo mėnesį. Jie taip pat nurodo, kad šiais metais žaliavų sandėliai ištuštėję, todėl gamyba gali būti stabdoma tol, kol bus užtikrintas stabilus tiekimas. Per šiuos pokyčius visos statybos sektoriaus kainos kyla, ir rangovai gali perskaičiuoti sąmatas bei laukti, kol kainos stabilizuosis. Tačiau įmonės neplanuoja stabdyti veiklos: „nuo žaliavos iki galutinio produkto viskas turi vykti laikantis planų“.

Statybininkų asociacija pripažino, kad esama problemų dėl statybinių medžiagų kainų ir atlyginimų kilimo: „statybos brangsta, kai kyla žaliavos, o kontraktai, pasirašyti ilgesniam laikui, kelia nerimą dėl ateities kainų“. Tačiau optimistinis požiūris, kad kainos gali stabilizuotis, išlieka, o nuostolio statybai ir projekto įgyvendinimui nenustatyta.

BalPol įsipareigojimai ir tvarumo kelias

BalPol, klientams užtikrinanti produkcijos gamybą nepaisant pasaulinės žaliavų krizės, pastebi, kad granulės kaina šiemet išaugo apie 30-40 proc. Didesniu kiekiu žaliavų aprūpinti pavyko iš anksto, todėl gamyklos veikia visu pajėgumu. Partneriai tikisi, kad situacija rinkose stabilizuosis ir kainos grįš į pradinį lygį.

BalPol gamyklose Utenoje ir Garliavoje gaminamos daugiasluoksnės plokštės su poliizocianuratu bei mineralinės vatos užpildais, taip pat polistireninis putplastis, ICF blokeliai, dekoratyvinė apdaila ir pakuotės. Produkcija tiekiama Lietuvoje ir užsienyje - Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje bei Danijoje. Bendrovė daug dėmesio skiria žiedinei ekonomikai ir tvarumui, o įgyvendinant Žaliąjį susitarimą siekia sumažinti atliekas ir naudoti aplinkai draugiškus sprendimus.

BalPol šiemet planuoja dar labiau perdirbti nuopjovų žaliavą ir įsigijo spaustuvą, leidžiantį nuopjovas perdirbti ir panaudoti iš naujo. Tai padeda ne tik sumažinti statybinių atliekų aikštelių užimtumą, bet ir atsipirkti sumažinant žaliavų poreikį. Kiekvienais metais BalPol skaičiuoja apie 50 tonų perdirbti tinkamų nuopjovų žaliavos, kurių perdirbimo efektyvumas didina įmonės tvarumo įsipareigojimus.

EPD (Environmental Product Declaration) sertifikatai buvo pasiekti analizuojant gaminių gyvavimo ciklą: nuo žaliavų iškastų procesų iki energijos suvartojimo gamybos metu. Sertifikatai padeda įrodyti produkto tvarumą ir yra svarūs eksportuojant į užsienį. Be to, nuo šiemet BalPol visą EPS produkciją pakuos į polietileno plėvelę iš perdirbtų polietileno granulių, kuris atitinka sveikatos saugos reikalavimus.

BalPol tikisi, kad ateitis priklauso įmonėms, kurios sutelkia dėmesį į tvarumą, atliekų mažinimą ir perdirbimo sprendimus. Žaliojo susitarimo įsipareigojimai skatina įmones diegti aplinkai palankias praktikas, tad BalPol toliau diegs inovacijas ir diegimą į rinką, siekdamas būti vienu žaliausių regiono žaidėjų.

Infografika apie polistireninio putplasčio gamybos grandinę: žaliava - granulės - plokštės - galutiniai produktai - tolesnis perdirbimas

tags: #norvegijos #putplascio #gamykla