Norvegijos kultūrinis paveldas mediena: vertė bendruomenei ir ekonomikos stimulavimas

Tai bendras Norvegijos ir Lenkijos projektas, paskatinęs savivaldybes į paveldo objektus žvelgti kaip į resursus, galinčius reikšmingai prisidėti prie vietos plėtros, geresnių galimybių vietos bendruomenei sukūrimo. Projektas yra apie tai, kaip savivaldybės gali išnaudoti kultūros paveldą kaip tikrų tikriausią turtą, naudingą vietos plėtrai. Svarbu suvokti kultūros paveldo vertę vietos bendruomenei. Šis projektas kalba ir apie dialogą tarp savivaldybės ir vietos gyventojų: ką jie nori nuveikti su kultūros vertybėmis, kaip jie nori panaudoti, ką tas paveldas jiems reiškia, kaip jis gali būti įtrauktas į jų kasdienį gyvenimą.

Norvegijoje mes jau parengėme metodinį gidą, kuris savivaldybėms padeda parengti kultūros pavelddo planą. Keliame sau tikslą, kad ilgainiui visos savivaldybės turėtų tokį planą, Kultūros paveldo direktoratas, esant poreikiui, padeda jį parengti. Štai Lenkija, sekdama Norvegijos pavyzdžiu, panoro parengti analogišką gidą. Buvo organizuojamos mokomosios išvykos tarp Norvegijos ir Lenkijos. Projekte dalyvavo penkios norvegų ir trys lenkų savivaldybės. Projekto dalyviai susitiko ir su kultūros paveldo objektų valdytojais. Po šių mokomųjų išvykų paruošėme publikaciją, kuri pristato skirtingas situacijas įvairiose savivaldybėse.

Kodėl prireikė tokio projekto

- Kodėl prireikė tokio projekto? - Tikslas yra ne tik restauruoti kultūros paveldo objektus, bet ir panaudoti juos vietos gyventojų labui, transformuoti į žmonių susitikimo vietas. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kultūros paveldas yra vertingas resursas. Bet vis dar trūksta žinių, tiek Norvegijoje, tiek Lenkijoje, tiek, manau, ir Lietuvoje, apie tai, kaip ir kokią ekonominę naudą jis suteikia. Iki šiol apie kultūros paveldo objektus mąstoma tik kaip apie kažką gražaus, kažką, kas pritraukia turistus, bet tai yra daug daugiau!

Neseniai Norvegijos kultūros paveldo direktoratas, bendradarbiaudamas su ekonomistais, atliko kultūros paveldo ekonominio poveikio vertinimo tyrimą, padedantį geriau suprasti investicijų į kultūros paveldą reikšmę. Panašūs moksliniai tyrimai buvo atlikti Danijoje ir Anglijoje. Dabar esame dar tikresni, kad kultūros paveldas daro įtaką ekonomikai. Naudojame šio tyrimo duomenis bendraudami su politikais. Pavyzdžiui, tyrėjai peržiūrėjo namų kainas. Nustatyta, kad žmonės nusiteikę mokėti daugiau už galimybę gyventi saugomame kultūros paveldo name.

„Paveldas mano aplinkoje“ projekte dalyvavusios savivaldybės susiduria su labai skirtingomis problemomis. Pavyzdžiui, keletas Norvegijos savivaldybių neišvengia iššūkių, susijusių su žvejybos industrijos pakilimais ir nuosmukiais. O štai kai kurios lenkų savivaldybės yra įsikūrusios arti sienos su Ukraina - jose veikia ortodoksų bažnyčios - nors šiandien ten nebėra gyventojų, kurie išpažintų ortodoksų tikėjimą. Todėl niekas tų bažnyčių, kaip kultūros paveldo objektų, neprižiūrėjo, nelaikė savo nuosavybe. Kad ir kaip bebūtų, tokios, su skirtingomis problemomis kultūros paveldo atžvilgiu susiduriančios savivaldybės padėjo viena kitai ieškoti sprendimo būdų.

Kultūros paveldo planai

- Gal galite kiek daugiau papasakoti apie kultūros paveldo planus. Minėjote, jog Direktoratas skatina savivaldybes kurti tokius planus. - Taip. Siekiame, jog apie kultūros paveldo objektus būtų mąstoma kaip apie vertingą savivaldybės turtą. Konferencija „Kultūros paveldas ir savivaldybės. Efektyvios vadybos link“, kurioje patirtimi dalinsis specialistai iš Norvegijos, Lenkijos, Slovakijos, Estijos, Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje įvyks lapkričio 16 d. Maždaug nuo 2004 m. Norvegija yra viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių - dabar joje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių. Tačiau Norvegija tarp lietuvių išpopuliarėjo labai neseniai. Vykstant ankstesnėms lietuvių emigracijos bangoms, Norvegija buvo neturtinga šalis ir patys norvegai buvo tarp emigruojančių.

Tiesą sakant, 1990 m. Norvegijoje gyveno vos 8 lietuviai, o iki 2000 m. Taigi ilgą laiką Norvegijoje nebuvo nei lietuviškų pastatų, nei paminklų. Padėtis pasikeitė 2022 m., šalia Stavangerio atidarius jaukius Rugalando lietuvių namus, kurie tapo etninių lietuviškų veiklų centru. Rugalando lietuvių namai tapo ne tik pirmuoju tokiu klubu Norvegijoje, bet ir apskritai pirmaisiais lietuvių namais, kuriuos įkūrė trečiosios bangos emigrantai iš Lietuvos. Nors lietuviškose veiklose dalyvauja tik apie 5 % Stavangerio apylinkėse gyvenančių tautiečių emigrantų, pakako ir tiek, nes šiame 480 tūkst. Rugalando lietuvių namai buvo įkurti iki tol apleistame name Hommersoko savivaldybėje. Savivaldybė norėjo išsaugoti namą, kad jis būtų naudojamas nekomercinei veiklai, bet nelabai turėjo tam galimybių, o galiausiai pastatą nuniokojo vandalai. Tada lietuviai pasisiūlė renovuoti jį mainais į galimybę 25 metus naudotis juo kaip lietuvių namais. Buvo pasirašyta sutartis, vietos lietuviai kibo į darbą ir sutvarkė statinį.

Nors masinė lietuvių migracija į Norvegiją - naujas reikalas, šalyje yra ir senesnių lietuviškų žymų. Nacistinė Vokietija, kuri buvo Antrojo pasaulinio karo metais okupavusi tiek Lietuvą, tiek Norvegiją, į Norvegiją darbams išvežė šimtus lietuvių. Norvegijos kultūros paveldo direkcija kas antrus metus rengia tarptautinius Medienos konservavimo technologijų kursus. Kursai skirti specialistams, turintiems darbo patirtį medienos išsaugojimo srityje.

Medienos paveldas ir ekonomika

Norvegijos kultūros paveldo direkcija bendradarbiaudama su ICCROM ir NTU nuo 1984 metų organizuoja Medienos konservavimo technologijų kursus, skirtus gilinti žinias medienos tyrimų ir išsaugojimo srityje. Šie kursai prisideda prie aukštesnės kultūros paveldosaugos kokybės ir tvarios ekonomikos kūrimo regione. Be to, užsienio tyrimai rodo, kad paveldas turi teigiamą poveikį ekonomikai: žmonės įsivaizduoja gyventi saugomuose namuose ir yra pasiruošę mokėti daugiau už gyvenimą kultūros paveldo objektuose.

Liubavo dvaro sodyba ir kultūros paveldo sklaida

Vilniaus regione vyksta Lietuvos ir Norvegijos paveldo sklaidos seminarai, kuriuose dalyvauja Lietuvos irNorvegijos specialistai. Lankydami Liubavo dvaro sodybą ir jos oranžerijas, aptariama kokybiško restauravimo ir pritaikymo šiems laikams prielaidos, kaip ugdyti dvarų ir kito kultūros paveldo savininkų paveldosauginę kompetenciją. Seminaro pradžioje sveikinimą tarė Lietuvos kultūros viceministras, pristatyta Liubavo dvaro istorija, parodoma restauruota malūno ekspozicija, o ekspertai apžvelgia XVII-XVIII a. oranžerijų raidą ir architektūros bruožus.

Švykai ir tiltų restauravimas Lietuvoje

Švykai - lietuvių įmonė, dalyvavusi Norvegijoje ir užsienyje statant tiltų restauravimo projektus. Įmonė acentuojama kaip vienas iš didžiausių Lietuvoje tiltų ir pramoninių objektų remonto bendrovių. Jos vadovas Gediminas Švykas pabrėžia, kad Lietuvoje rinka per maža, todėl įmonė plečia darbų apimtis į Skandinavijos šalis. Norvegijos keliai, tiltai ir kultūros paveldas - nauji užsakymai, įskaitant tiltų remontą, kuris yra kultūros paveldo sąraše. Norvegai pasako, kad puoselėja ilgaamžę medieną ir renkasi ketaus ir ąžuolo sprendimus. Tiltą iš 1837 metų planuojama restauruoti nepakeičiant ąžuolinės važiuojamos dalies, o visa darbų apimtis tiksliai aprašyta konkursuose.

Tilto, esančio Lietuvos teritorijoje, restauravimas - Pilies tiltas Trakuose. Ąžuolo medienos impregnavimas vakuuminiu būdu užtikrins ilgaamžiškumą, o vėliau po keliolikos metų vėl reikės remontų. Švykai taip pat didžiuojasi atliktais darbais Kauno geležinkelio tiltu, įtrauktu į Rail Baltica projektą, kur buvo remontuota be eismo sutrikdymų. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje atlikti darbai, kur įmonė remontuoja vieną iš didžiųjų gelžbetoninių vamzdžių, kuriuo vanduo pumpuojamas į dirbtiną baseiną, taip pat įrodo įmonės patirtį inžinerijoje.

Dalijamasi įspūdžiais apie Lietuvos rinką: įmonė įsitikinusi, kad Lietuvoje rinka per maža, todėl siekia įsitvirtinti Skandinavijoje. Kursyvas: „Norvegijos kelių direkcijos skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujame kaip rangovai ir mums sekasi.“ Svarbu užtikrinti, kad projektai būtų valdomi kaip savarankiški, profesionalūs rangovai, o ne subrangovai. Dabar lietuviai ne tik remontuoja, bet ir dalyvauja konkursuose kaip patikimi partneriai kultūros paveldo objektų srityje.

Šis projektas rodo, kad kultūros paveldas yra vertingas išteklius, kurio panaudojimas gali sustiprinti vietos bendruomenių ryšius ir paskatinti ekonominį augimą. Tačiau reikia tęsti tyrimus ir dialogą, kad suvokimas apie Paveldą kaip ekonominį resursą plėtotųsi ir Lietuvoje, ir visose dalyvaujančiose šalyse.

tags: #norvegijos #kulturinis #paveldas #mediena