Trečios savaitės pabaigoje įvyksta neuruliacija - procesas, kurio metu nervinė sistema formuojasi iš nervinės plokštelės, o tarp jos ir mezodermos vyksta intensyvių pokyčių grandinė. Chorda stimuluoja virš jos esančios ektodermos ląsteles augti, storėti ir įlinkti, kas sukuria nervinį vamzdelį, kuris tampa galvos ir nugaros smegenų užuomazga. Dėl šio mechanizmo susiformuoja nervinės skiautūros struktūros ir tolesnė galvos bei kaklo jungiamojo audinio sistema.
Priešingai, somitogenezei prasideda mezodermos diferenciacija: abipus chordos vystosi paašninė, tarpinė ir šoninė mezodermos dalys, kurios formuos žmogaus skeleto bei raumenų sistemas, tarp jų - somitai. Pirmieji somitomerai susidaro jau trečios savaitės pabaigoje, o vėliau iš jų formuojasi viso gemalo struktūros komponentės: kaklo, krūtinės ir kitų regionų raumenys bei jungiamasis audinys. Taip vystosi tiek embrioninė anatomija, tiek galimas sujungimo su kitais audiniais kelias.
Neuruliacija - tai neuroektodermos susidarymas, kurį stimuliuoja chorda. Ji skatina virš jos esantį ektodermos sluoksnį būti tankesnį ir aukštesnį. Taip susidaro nervinė plokštelė, lamina neuralis, kuri įlinksta įgimdant nervinį vamzdelį (tubulus neuralis). Galuose lieka atviros angos - galvinis ir uodeginis neuroporus, neuroporus cranialis et caudalis. Kai klostės susiformuoja, nerveinis vamzdis atsiriboja nuo paviršiaus ektodermos ir suformuoja nervinę skiauterę, crista neuralis, iš kurios ląstelės migruoja į įvairias galvos ir kaklo struktūras.
Be neuruliacijos, vyksta dar vienas svarbus procesas - organų išsivystymas iš trijų gemalinių lapelių: ektoderma (nervų sistemos ir odos), endoderma (virškinimo trakto endodermas) ir mezoderma (jungiamasis audinys, raumenys, skeleto sistema). Gemalo diskas augant toliau, susiformuoja tripla sandara ir galimas galvos organizacijos centras, kuris skatina galvos kūrimą.
Šiuo laikotarpiu, trečios savaitės pabaigoje, embriono vystymasis įgauna tridališką struktūrą, o neuruliacija susijusi su nervinės sistemos pradžia. Tuo pačiu vyksta chorda ir galvos organizavimo signalai, lemantys smegenų vystymąsi ir kitų galvos struktūrų formavimą. Taikant šias progresijas, embrionas pradeda rodyti pirmuosius judesius, kilusius iš skirtingų nervų galūnių derinių, ir pradeda formuotis daugelis audinių bei organų primarinių užuomazgų.
Be to, 2-osios savaitės pabaigoje embrionas pereina į naują raidą - antrinis amnionas ir primario trynio maišo transformacijos procesai. Subtilūs judesiai, kurių tikslas - užtikrinti tolesnį skaidrumo, skaidymo ir sklaidos reguliavimą, lemia tolesnį embriono formavimąsi iki finalinės struktūros.
Nervų sistema ir organų formavimasis: svarbiausi etapai
Neuruliacija prasideda trečios savaitės pabaigoje, kai ektodermoje susiformuoja nervinė plokštelė, kuri toliau įlinksta, susidaro nervinė vaga ir pamažu - nervinis vamzdis. Vietose, kur klostės bendrų dalių susijungia, susiformuoja nervinis vamzdis, o aplink jį susiformuoja nervinė skiauterė. Nervinė skiauterė išsibarsto po visą gemalą ir diferencijuojasi į periferinę nervų sistemą bei kitus audinius (antinksčių šerdies, širdies tarpskilvelinės pertvaros ir kt.).
Lygiagrečiai mezoderma suskirsto į paašinę (segmentuoti somitomerai ir somitai), tarpinę (metanefrogeninis audinys) ir šoninę (somatinis ir viscerale mezoderm). Pirmieji somitomerai ima atsirasti 3-osios savaitės pabaigoje abipus chordos galo; per kelis vėlesnius etapus jie susiformuoja visais lenkais, apie 42-44 porų. Galvos mezenchima, susidariusi iš nervinės skiauterės ląstelių migracijos, pradeda kurti galvos ir kaklo jungiamąjį audinį.
Šiame etape svarbus ryšys tarp nervinės skiauterės ir galvos organizacijos centro - galvos organizacinio centro - laminos prechordalis, kuri signalizuoja cefalizaciją ir galvos struktūrų sklaidą. Subrėgus gemalui, dvilapis diskas virsta trilapiu gemaliniu disku, kuris sukelia tolesnį augimą ir funkcijų pasiskirstymą.
Trečios savaitės pabaigoje neuruliacija jau įvyko, o nervinis vamzdelis pradeda formuotis galvoje ir nugaros smegenyse. Dėl šio proceso vystosi įvairios galvos struktūros, išsivysto smakras, skruostai ir kiti veido elementai, o iš neuroektodermos išsivysto nervinė sistema ir odos epitelis.
Embriono vystymosi trukmės ir klinikiniai aspektai
Embrionas turi būti apsaugotas nuo žalingų aplinkos veiksnių: šaltis, garsai, motinos nuotaikos ir maisto poveikis gali palikti ilgalaikius antspaudus. Dėl to, ankstyvos embriono fazės metu svarbiausia apsauga - folio rūgštis, kuri kuria palankias sąlygas nervų sistemos formavimuisi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į alkoholio, vaistų ir tabako vartojimą nėštumo metu, nes jie gali sukelti galimas apsigimimų rizikas ir įtakoti organų vystymąsi.
Neuruliacija – animuota embriologija
Trečios savaitės pabaiga ir vėlesni žingsniai
Pasklidus nervinei plokštelei, susidaro nervinis vamzdis, kuris įgyja formą ir plinta per gemalo diską. Iš nervinės skiauterės ląstelių migruoja į periferijos dalis, formuojant galvos mezenchimą. Be to, tęsiama endodermos ir ektodermos tarpusavio santykio formavimas, kuris lemia tolesnį organų vystymąsi. Dvilapis diskas transformuojasi į trilapį gemalinių diską, o sklaida ir diferenciacija vyksta įvairiais ritmais, priklausomai nuo lapelių kilmės ir signalinių kelių.
Galiausiai embrionas pradeda formuoti galūnes, akies nervą, lęšiuką ir ragena, o šiuolaikinė aparatūra leidžia fiksuoti šviesius kūdikio širdies susitraukimus bei elektrinius smegenų impulsus, rodant, kad embriono smegenys jau veikia. Pirmieji judesiai pradeda būti jau 18-20 savaitėse, nors mama jų nejaučia iki vėlesnio laikotarpio.
tags: #nervinis #vamzdis #formuojasi