Kai bet kuri medžiaga kaitinama, ji pradeda plėstis, veikiama didėjančios temperatūros. Tai sukelia reikšmingus matmenų pokyčius, dalies deformaciją arba vidinį įtempimą. Linijinis (tiesinis) šiluminio plėtimosi koeficientas yra medžiagos savybė, apibūdinanti plastiko gebėjimą plėstis kylant temperatūrai. Daugumos plastikų prigimtis ir dilatometro prigimtis leidžia nuo minus 30 iki plius 30 laipsnių Celsijaus tinkamu temperatūrų diapazonu plastikų linijiniam šiluminiam plėtimuisi matuoti. Plastiko šiluminis plėtimas susideda iš grįžtamojo komponento, kuriame ilgio pokyčiai yra vienas nuo kito dėl drėgmės kiekio pokyčių, kietėjimo, plastifikatoriaus ar tirpiklių praradimo, įtempių išsiskyrimo, fazių pokyčių ir kitų veiksnių. Linijinio šiluminio plėtimosi koeficiento bandymai yra skirti nustatyti linijinio šiluminio plėtimosi koeficientą, kiek įmanoma neįtraukiant šių faktorių. Tiesą sakant, apskritai šių veiksnių poveikis yra visiškas; daugumos jų negalima atmesti.
EPS - polistireninis putplastis - yra plačiai naudojama termoizoliacinė medžiaga, sukurta vokiečių mokslininkų kompanijoje BASF. Jo angliškas pavadinimas - Expanded Polystyrene, trumpinamas kaip EPS. Ši medžiaga sudaro 98 % oro, kuris yra įkalintas 0,2-0,5 mm skersmens uždarose akelėse, kurių sienelių storis siekia vos 0,001 mm. Oras, kaip prastas šilumos laidininkas, lemia puikias EPS termoizoliacines savybes. Gamybos pagrindas - stirolas, neprisotintas aromatinis angliavandenilis, gaunamas iš naftos produktų. Pentanas, naudojamas kaip plėtiklis, yra lakus skystis, kuris atmosferoje greitai suyra į CO2 ir vandenį.
EPS gamybos procese naudojama žaliava, kurioje likutinio monomero stirolo koncentracija yra mažesnė nei 0,1 %, o gatavoje izoliacinėje medžiagoje lieka dar mažiau. Tokiu būdu EPS praktiškai neskleidžia stirolo garų. Pentanas plėsdami EPS žaliavą išsiskiria ir formuoja poras. Dėl ugniai slopinančių priedų (dažnai heksabromciklododekanas) gelių kompozicijoje tokios medžiagos padeda užtikrinti atsparumą ugniai. EPS turi šilumos laidumo koeficientą λ, kuris svyruoja nuo 0,028 iki 0,043 W/(m·K). Kuo mažesnė λ, tuo geresnė izoliacija.
Neoporas - pilkas EPS N tipo putplastis, į kurį gamybos metu įterpiamos grafito dalelės. Šios dalelės veikia kaip infraraudonųjų spindulių absorbatoriai ir reflektoriai, todėl Neoporas pasižymi daugiau nei 20 % geresnėmis šilumos izoliacijos savybėmis už tą patį tankį baltą EPS. Dėl grafito plėstinio įterpimo Neoporas gali suteikti galimybę naudoti plonesnį izoliacijos sluoksnį arba pasiekti didesnę šilumos varžą (R). Tačiau visos kitos Neoporo savybės - atsparumas gniuždymui, lenkimui, įgeriamumas, degumas - yra tokios pat kaip ir baltajam EPS. Neoporas gali deguoti ir deformuotis, kai ilgą laiką veikiama tiesioginių saulės spindulių, todėl rekomenduojama vengti tiesioginio saulės poveikio ir tamsių atspalvių.
Šiltinant sienas naudojant EPS ar Neoporą, svarbus yra visų sluoksnių varžų sumsavinimas. Pagrindiniai matmenys ir užstatos varža priklauso nuo pasirinktų medžiagų šilumos laidumo koeficiento λ ir pločio sluoksnio storio. Pavyzdžiui, keramikinio blokelio 20 cm storio sienai su 20 cm baltu EPS gali būti bendra varža apie 5.62, tuo tarpu su Neoporu - apie 6.53, kas lemia apie 14 % šilumos varžos pranašumą Neoporui. Apskaičiuojant atitvarų varžas, elementai turi būti sudėti taip, kad sistema atitiktų teisės aktų reikalavimus, be to, svarbu įvertinti atsparumą šalčiui, drėgmei ir UV spinduliams.
EPS plokštės yra lengvos (tankis 10-35 kg/m³), atsparios gniuždumui, lenkimui ir smūgiams, todėl gali būti naudojamos grindims, stogo plokštėms, pamatams ir fasadams. Grafito papildymas Neopore suteikia papildomų pranašumų: plokštės gali būti plonesnės, o termoizoliacinė varža didesnė. Tačiau ne tik šiluma - lapų atsparumas UV spinduliams ir ilgaamžiškumas yra svarbūs, kad Neoporas gerai atlaikytų išorinės aplinkos poveikį. Neoporas taip pat naudojamas kuriant 3 litrų ir pasyvius namus, kur reikia aukštesnės energijos taupymo klasės.
Polistireninis putplastis gali būti perdirbamas net iki septynių kartų, o gamybos įmonės Lietuvoje siekia redukuoti atliekas. Degimo metu EPS visiškai sudega, išsiskirdamas tik CO2 ir vandens garai, bepelėsinių grybų maitinimosi terpės. Ilgalaikė matmenų stabilizacija privalo būti numatyta projektavimo etape: plokščių plėtimasis,avs sąlygojamas temperatūros pokyčiais ir mechanine apkrova. Ilgiausiai išliekančios izoliacijos savybės suteikia EPS/I-Neoporas sistema galimybę užtikrinti reikiamą energinę klasę.
Galiausiai, atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U priklauso nuo λ ir sluoksnių storio. Lietuvoje statiniai klasifikuojami į E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases, kuriose atsispindi energijos sąnaudos pastatams. Visos šiltinamos atitvaros turi atitikti esminius statinio reikalavimus, užtikrinti atsparumą drėgmei, graužikų apsaugą, korozijai, UV spinduliavimui bei kt. Paprastai neoporas derinamas su tinkavimu ar dažymu siekiant apsaugoti nuo saulės poveikio, o jo salvui reikalingas teigiamas įvertinimas klimato kaitos kontekste.
neoporas 5 2
Praktiniai dydžiai ir tipiniai naudojimo atvejai
- Kur naudojamas EPS 200, EPS 150, EPS 100, EPS 80, EPS 70 NEO: sprendimai pamatai, sienos, fasadai ir stogai.
- Kur naudojamas NEOPORAS: fasadų šiltinimui, plokštėms su aukštesniems įtampos reikalavimams, papildomas energijos taupymas.
- Formuotas putplastis: uždaros poros, atsparumas drėgmei, mažas įgeriamumas, lengva perdirbti ir naudoti.
Be to, svarbu atsižvelgti į matmenų stabilumą bei plokščių klijavimo tinkamumą - pilkasis neoporas turi būti tinkamai apsaugotas nuo saulės šviesos, kad būtų išvengta deformacijų ir atpykimo. Degimo koeficientai ir sąlygos taip pat turi būti laikomi, ypač projektavimo metu, kai saugumas ir energinis efektyvumas yra prioritetai.
tags: #neoporo #siluminis #pletimosi #koeficentas