Nelaimingiems atsitikimams tirti sudaroma komisija. Tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus sudaroma įmonės dvišalė komisija (darbdavio ir darbuotojo atstovai), sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrime dalyvauja LR valstybinės darbo inspekcijos atstovas (komisijos pirmininkas), darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai, darbdavio ir darbuotojų atstovai, suinteresuoti asmenys. Tyrimo metu surašomi nelaimingo atsitikimo N-1 arba N-2 aktai. N-1 aktas rašomas kuomet nelaimingas atsitikimas įvyksta darbo metu, darbo vietoje, dirbant su darbdaviu sulygtą darbą.
Aktyvūs ir tikslingi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veiksmai jau duoda pirmuosius rezultatus - per beveik visą šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje darbe žuvo 4 žmonės, t. y. dvigubai mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (9 žuvusieji). Tačiau įvairių darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų fiksuojama dar labai daug, vien pernai - 27,1 tūkst. VDI praėjusiais metais atliko virš 10 tūkst. patikrinimų ir kitų inspekcinių veiksmų. Šią veiklą ji intensyviai vykdo ir šiemet, o įdėmių inspektorių žvilgsnių pirmiausia sulaukia tos ekonominės veiklos rūšys, kuriose pažeidimų fiksuojama daugiausia - statybos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, prekybos, žemės ūkio, miškininkystės ir kitos.
Apie tai interviu su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Jonu Griciumi. Praėjusiais metais VDI atliko virš 10 tūkst. patikrinimų ir kitų inspekcinių veiksmų ir nustatė daugiau kaip 27 tūkst. pažeidimų. Ką rodo šie skaičiai - ar kad pažeidimų daugėja, ar kad VDI dirba efektyviau? Išties, pernai nustatėme 17,5 proc. daugiau darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų nei 2021 m. Tačiau vertindami šiuos skaičius turime atsižvelgti į bendrą VDI vykdomų funkcijų kontekstą. Praėjusiais metais mums buvo priskirtos naujos papildomos funkcijos - savarankiškai statybose dirbančių asmenų kontrolė, taip pat psichologinio smurto darbe prevencija. Pažeidimų daugiau nustatome ne tik todėl, kad valstybė mums priskyrė naujų funkcijų, bet ir dėl suintensyvintos VDI inspekcinės veiklos bei darbo efektyvumo. Matydami negatyvias tendencijas, kad pažeidimų nemažėja, kad reikalavimų nesilaiko tiek kai kurie darbdaviai, tiek darbuotojai, mes 2022 m. apie 20 proc. padidinome inspektavimų skaičių. Tą patį prevenciškai darysime ir šiais metais.
Kokiose srityse ir kokių pažeidimų dažniausiai pasitaiko? Daugiausia pažeidimų nustatome statybos (apie 34 proc.), apdirbamosios gamybos (17 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (16 proc.), žemės ūkio ir miškininkystės (10 proc.), transporto ir saugojimo (8 proc.) įmonėse. Kadangi šiose srityse yra didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe rizika ir pavojus darbuotojams susirgti profesinėmis ligomis, į šias ekonominės veiklos rūšis ir yra orientuoti VDI patikrinimai. 70 proc. praėjusiais metais nustatytų pažeidimų sudaro saugos ir sveikatos pažeidimai. Jie vyrauja jau ne vienus metus. Tačiau 2022 m. ypač padaugėjo darbo teisės pažeidimų. Palyginti su 2021 m., šių pažeidimų skaičius padidėjo beveik 30 proc. - nuo 6,3 tūkst. 2021 m. iki 8,2 tūkst. 2022 m. Galimai tai susiję su tam tikrais teisės aktuose nustatytų reikalavimų sugriežtinimais.
Be to, kaip jau minėjau, VDI buvo priskirtos naujos kontrolės funkcijos (pvz., skaidriai dirbančiojo ID kontrolė) ir pan. Po didelio rezonanso visuomenėje sukėlusių įvykių praėjusiais metais šalyje ypatingas dėmesys buvo skirtas psichologinio smurto darbe prevencijai. Atlikus minėtas teisės aktų korekcijas, patikrinimų metu buvo užfiksuota daugiau nei 4 tūkst. pažeidimų dėl psichologinio smurto darbe ir psichosocialinių rizikos veiksnių. Palyginti su 2021 m., pernai taip pat gauta dvigubai daugiau skundų ir pranešimų, kuriuose buvo keliami klausimai dėl psichologinio smurto. Tai leidžia daryti išvadą, kad psichologinio smurto problema įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra labai aktuali ir vis daugiau darbuotojų žino apie savo teisių gynybą ir nebijo kreiptis pagalbos.
Be šių darbo teisės pažeidimų, nustatome daug ir - dėl darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, įdarbinimo ir darbo sutarties. Daugiausia protokolų pernai surašyta dėl komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų, padarytų vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą, nelegalaus darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų. Analizuodami juos ir VDI konsultacinę veiklą, pastebime įdomų dalyką. Yra paradoksas, kad 70 proc. klausimų mes gauname dėl darbo teisės, o daugiausia pažeidimų fiksuojame darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Kodėl taip yra? Turbūt daugelis mano, kad apie darbų saugą žino viską ir kad šioje srityje įmonėse yra viskas gerai. Deja, taip nėra. Tad vertėtų pasikonsultuoti su VDI specialistais. Mes plėtojame įvairias konsultavimo formas, o viena iš svarbiausių - konsultacinis vizitas, kai VDI inspektorius nuvyksta į įmonę, jeigu to paprašo darbdavys, ir geranoriškai pakonsultuoja tiesiog darbo vietoje.
Pernai Lietuvoje darbe sunkiai susižalojo 124 darbuotojai, žuvo 23. Ar buvo įmanoma šių nelaimių išvengti? Tai sunkus ir liūdnas klausimas. 2021 m. žuvusiųjų darbe (neskaičiuojant eismo įvykių) buvo dar daugiau - 39. Baisūs skaičiai. Gerai tai, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje mažėja. Šių metų pirmą ketvirtį tokių nelaimių išvis nebuvo. Sekdami Skandinavijos šalių pavyzdžiu, mes pernai vykdėme kampaniją „Vizija NULIS - jokių mirčių darbe“, nes siekiame, kad mirtinų nelaimių darbe išvis nebūtų. VDI veikia proaktyviai - kryptingai atliekame patikrinimus, sistemingai ir nuosekliai skelbiame jų rezultatus, statistiką, kokia yra situacija Lietuvoje, skleidžiame objektyvią tiesą, konsultuojame ir darbdavius, ir darbuotojus, pasitelkiame socialinę reklamą (net ir šokiruojančią). Taip siekiama sumažinti mirčių skaičių ir didinti saugios darbo kultūros įsisąmoninimą.
Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta mobiliose darbo vietose dirbant statybos, pakrovimo ir iškrovimo, miškininkystės, žemės ūkio darbus. Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, matome, kad apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio. Tokių nelaimių darbe galima išvengti abiejų suinteresuotų pusių - darbdavių ir darbuotojų - nuosekliomis pastangomis. Darbdaviai turi įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai - jų laikytis.
Kaip minėta, dažniausia sunkūs sužalojimai darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio. Apie 50 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojui nugriuvus (užkliuvus, paslydus) ar nukritus iš nedidelio aukščio. Dar keli pavyzdžiai iliustruoja, kaip rizika gali kilti iš netinkamos praktikos ar nepakankamos instrukcijos. Įstatyme numatyta, kad galima atsisakyti dirbti, jei nesudarytos saugios darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų, ir apie tai informuoti VDI. Tik taip tu išsaugosi savo ir kolegų gyvybę.
Kodėl dažniausiai įvyksta sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe? Mes tiriame kiekvieną tokį atvejį ir nustatome visas aplinkybes, t. y. žiūrime, ar buvo saugios darbo sąlygos, ar buvo tinkamos darbo priemonės, ar darbuotojas buvo instruktuotas, ar buvo įvertinta profesinė rizika, ar buvo padaryta viskas, kad būtų saugu ir darbuotojas žinotų, kaip dirbti. Darbdaviai turi įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai - jų laikytis. Taip pat svarbu, kad įmonės atsakingi asmenys, nuo kurių pareigų vykdymo ar nevykdymo dažnai priklauso kitų darbuotojų sveikata ir gyvybė, padarytų viską, kad darbo vietose, kur susiduriama su elektros srovės pavojumi, būtų dirbama saugiai.
VDI vizija buvo ir išlieka taikyti subalansuotą teigiamą ir neigiamą motyvavimo sistemą, siekiant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai padeda įmonėms ir darbuotojams spręsti įvairius su darbų sauga ir darbo santykiais susijusius klausimus. Vien tik pernai VDI suteikė daugiau kaip 144 tūkst. konsultacijų. Kokiais klausimais dažniausiai į jus kreipiasi darbdaviai ir darbuotojai? Konsultavimas yra viena iš prioritetinių VDI veiklos krypčių. Daugiausia sulaukiame darbo teisės klausimų, susijusių su įdarbinimu ir darbo sutartimi, darbo užmokesčiu bei darbo ir poilsio laiku. Taip pat teikiame informaciją savo tinklapyje www.vdi.lt ir VDI „Instagram“ paskyroje. Be jau paminėtų informacijos priemonių, VDI aktyviai organizuoja ir dalyvauja įvairiuose mokymuose bei seminaruose darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tad tikslas patarti, suteikti darbuotojams ir darbdaviams žinių, kaip tinkamai įgyvendinti bei apginti savo teises ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams, yra vienas esminių VDI veikloje.
Ne visi gyventojai dar žino, ką daro Valstybinė darbo inspekcija, ir painioja ją su kitomis institucijomis, pvz., Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Kaip paprastai būtų galima paaiškinti, ką daro VDI? Trumpai galima pasakyti taip: viską, kas susiję su Darbo kodeksu ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, kontroliuoja VDI. Tai yra viską, kas yra susiję su darbu ir darbo sąlygomis, bet ne su mokesčiais. Mokesčius administruoja VMI ir „Sodra“. Dalis žmonių negina savo darbo teisių dėl įvairių priežasčių: vieni tiesiog nežino, kur kreiptis, kiti nesikreipia, nes bijo, kad darbdavys juos atleis iš darbo, treti dirba nelegaliai ir apie tai nepraneša, nes patys bijo būti nubausti. Ką patartumėte tokiems žmonėms? Patarimas vienas - atsikratyti baimių. Reagavimas į konkrečius atvejus ir jų išsprendimas yra įmanomas tik kreipiantis į atitinkamas institucijas, darbo teisinių santykių atveju - VDI. Kreiptis galima anonimiškai. Net ir pradėję tyrimą, mes privalome išlaikyti konfidencialumą. Ir mes tai darome. Neatskleidžiame, iš kokio žmogaus yra gautas prašymas. Taip pat noriu paminėti, kad skundo ar prašymo išnagrinėti darbo ginčą pateikimas nėra ir negalėtų būti traktuojamas kaip teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Žinoma, galima ir paprasčiausiai paskambinti ir pasitarti su VDI darbuotojais, kaip elgtis. Mes visada patarsime.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VDI. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar kartą atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį, kad nepalankią 2024 m. UAB „A.“ medienos apdirbėjai dirbant prie medienos apdirbimo linijos užstrigo medienos ruošinys. Išjungusi stakles darbuotoja bandė rankomis atlaisvinti ruošinį ir netyčia paspaudė kojinį staklių paleidimo mygtuką (pedalą), ir tuo metu jos rankos plaštaka pakliuvo po veikiančiu pjūklu, kuris ją visiškai nupjovė. Tyrimo metu nustatyta, kad prie rūšiavimo linijos buvo naudojami rankiniai valdymo skydo mygtukai. Vėliau prie rūšiavimo linijos buvo įrengti transporteriai, kurių paskirtis buvo sumažinti darbuotųjų lankstymąsi. Įrengus transporterį prie linijos, diskinių skersinių pjovimo staklių paleidimui buvo sumontuotas kojinis valdymo paleidiklis (pedalas) ir staklės pradėtos naudoti su kojiniu pedalu. Tokiu būdu įrenginio naudojimo sauga, neįrengus papildomų prevencijos priemonių (automatinio visiško įrenginio atjungimo nuo energijos šaltinio, kai atliekama jo priežiūra ar aptarnavimas, arba kitų įrenginio veikimo blokavimo (stabdymo) sistemų), buvo gerokai sumažinta, nes atsirado atsitiktinio įrenginio paleidimo tikimybė.
UAB „S.“ pakuotoja dirbo prie lentelių skersavimo staklių JLS41, kurios skirtos medinių lentų galams apipjauti. Medienos padavimas į darbinę zoną atliekamas mechanizuotai, grandine su dantukais, lentelės nuo staklių nuimamos rankiniu būdu. Darbuotoja rinko apipjautas lentas nuo staklių, tačiau jos neužsegtos liemens skvernas pakliuvo į besisukantį pavaros veleną ir pavaros velenas pradėjo traukti nukentėjusiosios drabužius ir ją pačią į įrenginį. Darbuotoja patyrė peties ir žasto trauminę amputaciją.
UAB „R. P. L.“ techninėse dirbtuvėse šaltkalvis bandė nuimti guolį nuo velenėlio. Velenėlį su guoliu buvo įstatęs į spaustuvus. Guoliui nuimti naudojo atsuktuvą ir plaktuką. Įrėmęs į guolį atsuktuvą, kalė plaktuku per atsuktuvo rankeną. Bekalant, guolio korpusas trūko ir guolio korpuso viduje buvęs šratukas iššoko bei pataikė darbuotojui į akį ir sunkiai ją traumavo. Darbo vietoje nustatyta, kad darbuotojas buvo neinstruktuotas, todėl pasirinko nesaugų demontavimo būdą.
UAB „S.“ Vilniuje statybos objekte - laiptų aikštelės montavimas, darbo dienos pabaigoje darbuotojas su kolegomis montavo laiptų aikštelę prisirišęs prie aikštelės kilpos. Siekdamas įsitikinti, kad aikštelė yra vietoje, darbuotojas atsisegė apsaugą, užlipo ant aikštelės. Staiga laiptų aikštelė atrito metu išlėkė, atsitiko nuosmukis ir darbuotojas nukrito iš pirmojo aukšto perdengimo (4,680 m), patyrė daugybinius sužalojimus.
Norėdamas patikrinti, iš kur skysčiai bėga iš sunkvežimio, šaltkalvis paėmė specialų vežimėlį, atsigulė po sunkvežimio priekine dalimi ir palindo. Vairuotojas pakėlė automobilio priekį, o sunkvežimio oro pagalvės nusileido ir prispaudė darbuotoją. Tokie atvejai rodo poreikį griežtai laikytis LoToTo procedūrų ir iš karto naudoti patikimas saugos priemones. Iškyla žymiai didesnė rizika kilti traumos, kai įrenginiai nėra tinkamai uždaryti ar išjungti atlikti techninei priežiūrai.
Pastarieji du vasaros mėnesiai - pragaištingi. Vien per šių metų liepos ir rugpjūčio mėn. įvyko keli nelaimingi atsitikimai darbe. Vienas mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant elektros darbus, kitas mirtiną traumą patyrė montavimo darbus prie elektros oro linijos atramų. Daugumos tokių nelaimėjimų priežastys - netinkamas darbų organizavimas ar darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas. Prieš vykdant didelio pavojaus darbus būtina įvertinti visas esamas ir galimas rizikas ir įdiegti adekvačias prevencines priemones.
Itin svarbu numatyti ir įgyvendinti prevencines priemones. Svarbu, kad visi įmonės atsakingi asmenys, nuo kurių pareigų vykdymo ar nevykdymo dažnai priklauso kitų darbuotojų sveikata ir gyvybė, padarytų viską, kad darbo vietose su elektros srovės pavojumi būtų dirbama saugiai. VDI linki būti budrius tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Tik bendromis visų pastangomis, kartu vykdant tinkamą nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, saugiai atliekant darbus, pastangos bus akivaizdžios ir rezultatyvios.
Tagai dėl praktinių pamokų: LoToTo - atvejai, prevencijos svarba, sauga ir sveikata, darbo inspekcija, profesinės ligos, nelaimingi atsitikimai darbe, medienos pramonė, staklių sauga, įdarbintas atlyginimas ir darbo laikas, psichologinis smurtas darbe, žmogiškoji faktorius, saugumo kultūra, staklių negalios prevencija, konsultacijos.
tags: #nelaimingu #atsitikimu #darbe #pvz #vaizdai #dirbant