Nedziovintos medienos naudojimas statyboje ir jos savybės: daugiau nei tik mediena

Seniausi iki šiol išlikę mediniai pastatai siekia XIII (Norvegijoje) ar net XI (Kinijoje) amžių, tad laikas atkreipti dėmesį į statybai naudojamos medienos patikimumą bei faktiškai šiuolaikines jos savybes. Šių dienų statybų aikštelėje naudojami medžio elementai, iš kurių pašalinus medienos ydas sukuriami patikimi ir ilgaamžiai gaminiai. Kai kurie jų tvirtumu nenusileidžia ar net pranoksta plieną. Daugelį metų Lietuvoje, nuo seno turinčioje senas medinės statybos tradicijas, nebuvo plačiai vystoma statyba iš medžio, nes jos plėtrą ribojo priešgaisrinės saugos reglamentai ir žinių stygius. Mediena rąstais buvo vežama į kaimynines šalis. Dėl Europos žaliojo kurso įsipareigojimų ir naujų medinės statybos reglamentų Lietuvoje, laikas keisti požiūrį bei orientuotis į užsienio šalių praktiką, kur mediena yra įprasta statybinė medžiaga.

Pagrindinės statybinės medienos rūšys ir jų panaudojimas

  1. Statybinė mediena (angl. structural solid timber) - įvairaus ilgio dygiais sujungta masyvi mediena, išdžiovinta krosnyje ir obliuota. Sujungimo dygiais specifikacijos pateiktos EN 15497.3.
  2. Klijuotoji sluoksninė mediena (GLT; Glue laminated timber) - leidžia klijuoti lygiagrečiai orientuotas lentas iš dviejų ar daugiau lamelių. Kiekvienai konfigūrai EN 14080 nustato skirtingas stiprumo klases. Galima tiek tiesių, tiek išlenktų sijų. Sijos, statramsčiai, arkos, santvaros - dažniausiai šios konstrukcijos atitinka tarptautinius matmenų stabilumo reikalavimus.
  3. Klijuotoji statybinė mediena (glued solid timber) - masyvą sudaro iki penkių 45-85 mm storio plokščių, iš kurių bendras skerspjūvis neturi viršyti 280 × 280 mm; daugiausia lenkiama.
  4. Kryžmai sluoksniuotoji mediena (CLT) - iš kelių sluoksnių lentų kryžminiu būdu suklijuota mediena, tinkama grindims, stogams, sienoms bei laiptams. Parametrai priklauso nuo gamintojo.
  5. Sluoksniuotojo lukšto mediena (LVL) - iš tekinimo staklėmis suklotų lukštų gaminama stulpelei itin tvirta konstrukcinė mediena, naudojama kolonoms, sijoms, santvaroms ir pan.
  6. Dvitėjinės sijos (I-joist/I-beam) - lengvos kompozitinės sijos iš skirtingų medienos elementų (pvz., LVL ir OSB arba faneros plokščių), klijuojamos tarpusavyje. Taikomos kolonoms, perdangų sijoms, stogo sijoms.
  7. Parallel Strand Lumber ( PSL) - išilgai išlankstinės skiedrų juostelės suklijuotos sijos, skirtos ilgoms tarpatramio apkrovoms.
  8. Medžio drožlių plokštė (MDP/ PB) - plokštės iš medienos dalelių ar lignoceliuliozės, dažnai su papildomomis atsparumo vandeniui medžiagomis.
  9. Medžio plaušo šilumos izoliacija (WFI) - plokštės/ritinėlis iš medienos pluošto, naudojamos šilumos ir garso izoliacijai pastatuose.

Šiame straipsnyje išryškinama, kad šviežiai kirsta ar pjaustyta mediena yra tik žaliava ir tik džiovinta mediena įgyja vertingų konstrukcinių savybių. Mediena turi būti džiovinama iki pusiausvyrinio drėgnio, atitinkančio eksploatavimo sąlygas. Džiovinta mediena yra stabilesnė: keičiantis oro temperatūrai ir drėgmei, jos matmenys keičiasi tik nežymiai, o šviežiai pjaustyta mediena gali pleišti ar lankstytis.

Džiovinimo svarba ir paplitimas

Džiovinimas - vienas iš svarbiausių procesų užtikrinančių medienos kokybę. Pirmasis ilgaamžiškumo langas-open liudija, kad platus šiuolaikinės statybos mastu naudojamų konstrukcijų pagrindas yra džiovinta mediena. Skirtingos džiovinimo technologijos turi skirtingus privalumus ir trūkumus:

  • Konvekcinis ventiliacinis džiovinimas (kampiniai kameriniai variantai) - šiuo metu dažniausiai naudojamas dėl ekonomiškumo ir kokybės balansų. Kamera gali būti horizontalioje arba vertikalioje cirkuliacijoje; abi konfiguracijos turi privalumų atsižvelgiant į medienos sortimentų pobūdį ir įrengimo sąlygas.
  • Kondensacinės džiovyklos - geros kokybės džiovinimas neaukštoje temperatūroje (25-60°C), bet ilgesnis laikas ir didesnės sąnaudos elektros energijai; dažnai naudoja išorinės energijos taupymo sprendimus (šalto oro įleidimas, šaldymo įrenginių naudojimas).
  • Vakuuminės džiovyklose - laikoma mažesniame slėgyje, dažnai kondukcinis/ dielektrinis džiovinimas; išlygina drėgmės pasiskirstymą, džiovina greitai ir kokybiškai.
  • Eksperimentiniai/bandomieji metodai aukšto dažnio mikrobangų džiovinimo srityje - ženkliai greitesnis džiovinimas, bet didelės energijos sąnaudos ir potencialūs netolygumai, todėl taikymas ribotas.

Džiovinimo kokybė ir ekonomika priklauso nuo medienos charakteristikų (rūšies, skerspjūvio matmenų, pradinių ir galutinių drėgnių), džiovinimo kameros architektūros, ir taikomos technologijos. Standartai, į kuriuos reikia atsižvelgti, leidžia įvertinti išdžiovintos medienos kokybę, o Lietuvoje įgyvendinami reikalavimai užtikrina, kad statyboms naudotų medienos elementų savybės atitiktų tarptautinius lūkesčius.

Privalumai, trūkumai ir praktiniai patarimai

  • Prevencija nuo puvinio ir pelėsių: džiovinta mediena turi mažesnę drėgmę ir atitinkamai mažesnę terpės drėgmę, todėl stabilesnė bei mažiau jautri puvimui.
  • Stabilumas: mažesnė kryžminių ir tiesinių iškraipymų tikimybė, todėl įrengti ir tiksliai išdėstyti konstrukciniai elementai laikosi ilgiau.
  • Lengvesnis apdirbimas: mažesnis drėgnis leidžia lengviau pjauti, šlifuoti ir dažyti.
  • Ilgaamžiškumas: dėl sumažėjusio drėgnumo medžiaga išlaiko savybes žymiai ilgiau, taip pat sumažėja plokštumų deformacijos rizika.
  • Kainos klausimas: džiovintos medienos kaina gali būti didesnė, bet dėl kokybės ilgaamžiškumo ir mažesnės gedimų rizikos verta investuoti.

Medienos džiovinimas turėtų būti suplanuotas pagal konkrečią paskirtį: baldo gamybai skirta mediena džiovinama iki 7-8% drėgmės, statybinių dirbinių - iki 18-20%, o masyvūs konstrukciniai elementai reikalauja dar laikui atsparių sprendimų. Svarbu užtikrinti, kad džiovinta mediena turėtų tinkamą paviršiaus apdorojimą - apsauginiai dažai ar lakai, kurie stabdo tolesnį džiūvimo procesą ir apsaugo nuo progresyvios aukštos temperatūros poveikio.

Tikslus džiovintos medienos panaudojimas statyboje

Statybinė mediena naudojama karkasams, perdangoms, stogams, kolonos ir sijoms. Klijuotoji mediena - puikus pasirinkimas tiltinėms ar didelių tarpatrapių konstrukcijoms, kai reikalingas didelis matmenų stabilumas. LVL ir GLT gali būti naudojamos sienų plokštėms, stogo ir perdangų konstrukcijoms. PSL ir CLT pasižymi gebėjimu kurti ilgas, platus tarpatramio sistemas arba didelius plokštumų fragmentus.

Kryžmai sluoksniuotoji mediena CLT - platus tarpatramių galimybių įrankis

Džiovintos medienos privalumai padeda sukurti tvirtas, stabilesnes konstrukcijas, kurios gali būti projektuojamos ir įrengiamos pagal Europos techninius reikalavimus. Modernios džiovinimo technologijos ir nuoseklus kokybės užtikrinimas leidžia kurti ilgaamžes konstrukcijas, kurios atlaiko dideles apkrovas ir laikui bėgant išlieka patikimos.

Apibendrinimas apie džiovintą medieną

Mediena yra viena iš pagrindinių statybinių medžiagų, tačiau norint, kad ji būtų patvari ir tinkama įvairioms paskirtims, ji turi būti tinkamai paruošta. Vienas svarbiausių procesų - džiovinimas, kuris užtikrina konstrukcijų stabilumą, atsparumą puvimui ir ilgaamžiškumą. Džiovintos medienos gamybai naudojamos įvairios technologijos: konvekcinis ventiliacinis džiovinimas, kondensacinės ir vakuuminės džiovyklos, o kai kuriais atvejais - mikrobanginis džiovinimas. Rinkoje dominuoja konvekcinis ventiliacinis džiovinimas dėl ekonomiškumo ir gero kokybės-kainos santykio, tačiau pasirinkimas priklauso nuo medienos rūšies, dydžio ir galutinio naudojimo vietos.

tags: #nedziovintos #medienos #naudojimas