Akmenės cementas yra svarbus Lietuvos pramonės centras, kurio istorija prasideda 1947 metais Akmenės rajone, Karpėnų kaime. Pirmoji klinkerio degimo krosnis pradėjo suktis 1952 m. rugsėjo 20 d., o jau po metų iškilo antroji 127 m ilgio krosnis. 1959 m. užbaigta trečioji, o 1961 m. - ketvirtoji cemento gamybos technologinė linija. 1996 m. keturių sukamųjų krosnių kompleksas buvo uždarytas kaip ekonomiškai neefektyvus.
Šiandien Akmenės cementas kartu su partneriais įgyvendina didelį CO2 vertės grandinės projektą, kurį Europos Komisija įvertino PCI statusu - svarbažiuoju projektu energijos ir aplinkos srityje. Plačiai vadinamas dekarbonizacijos tikslas skatina tęsti tvarią plėtrą ir investicijas į CO2 surinkimą bei saugojimą. Lietuvoje tai pirmasis tokio tipo projektas, skirtas į kitą energetinį lygmenį kilti pramonėje.
Ekonominiai, aplinkosaugos ir politiniai kontekstai
Europos Sąjungos žaliasis kursas lemia, kad cemento gamintojams vis daugiau tenka investuoti į tvarumą, o aplinkai draugiškos technologijos tampa konkurencingumo garantija. Dėl išaugusių apmokestinimų išmetamas CO2, įmonės siekia ilgalaikio veiklos stabilumo. Pasak „Akmenės cemento“ generalinio direktoriaus Artūro Zaremba, svarbiausia dabar yra mažinti CO2 intensyvumą, o ne tik didinti gamybą, į ką atkreipiamas dėmesys norint nepriklausomai išlaikyti rinkos dalį.
Planai yra ambicingi: po 2035 m. tikimasi tapti klimatui neutraliu gamintoju. Tam įmonė planuoja dideles investicijas, virš 700 mln. Eur, iš kurių iki 600 mln. Eur gali būti skiriama CCS technologijai - CO2 surinkimui ir saugojimui. Tokie sprendimai leidžia pereiti prie klimatui neutralių gamybos procesų ir užtikrina konkurencingumą bei veiklos tęstinumą ilguoju laikotarpiu.
Technologinės transformacijos ir modernizacija
Ilga ir brangi modernizacija prasidėjo dar 2014 m., kai buvo pastatyta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, ženkliai sumažinusi emisijas ir padidinusi veiklos efektyvumą. 2024 m. bendras įmonės CO2 emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų, ir panašus lygis išliko ir pernai, tikimasi, kad artimiausiais metais bendras emisijų kiekis neženkliai keisis.
Viena iš svarbiausių pastarųjų metų investicijų - 2024 m. sukurta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra. Ji leidžia iki 80-90 proc. iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju kuru, pagamintu iš nebeperdirbamų mišrių atliekų, taip pasiekiant apie trečdalį emisijų sumažinimo iš kuro deginimo. Ši investicija kainavo apie 30 mln. Eur.
CO2 surinkimo ir visos CCS vertės grandinės kūrimas
Didžiausios investicijos ACMEKĖS cementas skiria CO2 surinkimo technologijai. Tačiau vien tik šios technologijos nepakanka - reikalingos ilgos ir sudėtingos infrastruktūros, apimančios surinkimą, transportavimą, skystinimą ir tolimesnį saugojimą. Todėl bendrovė steigė CCS Baltic konsorciumą kartu su LATcementas, KN Energies, Larvik Shipping ir Mitsui O.S.K. Lines. Konsorciumas užtikrins visą CO2 CCS vertės grandinę - nuo krosnių iki gylio saugojimo po Šiaurės jūros dugnu.
Planai numato, kad CO2 pervežimas į Klaipėdos uostą ir ten jo perdirbimas - pirmasis tokio tipo įrankis Baltijos šalyse. KN Energies vadovė Rūta Tumėnienė pabrėžia, kad Klaipėdos uostas taps ir CO2 transportavimo bei prieplaukų logistikos centru, o ilgalaikiai sprendiniai leis įgyvendinti tvarų perėjimą prie klimato neutralaus sektoriaus. Šių metų tyrimai ir FEED studijos padės paruošti investavimo sprendimus dėl CO2 terminalo ir visos CCS grandinės.
Akmenės cementas jau seniai naudoja Klaipėdos cemento terminalą kaip eksporto platformą, o su CO2 surinkimu tikisi dar labiau išauginti eksportą į užsienio rinkas. NK Energies užtikrina saugias operacijas Baltijos jūros regione ir teikia paslaugas keliuose SGD terminaluose, užtikrinant saugų tiekimą klientams visame pasaulyje. Tai suteiks pagrindą išlaikyti ekonominį konkurencingumą ir skatins žaliąją transformaciją visame regione.
Koordinuoti tokio tipo projektai pasauliniu mastu
CCS technologija nėra nauja. Ji pradėta naudoti naftos telkiniuose, tobulinant procesus ir plečiant komercinius projektus. Pirmasis didelis projektas Sleipner Norvegijoje pradėtas 1996 m. Surinktas CO2 saugomas Šiaurės jūros dugne. Palyginimui, pasaulinėje praktikoje artimiausias bendras projektas - Northern Lights - yra tarptautinis, gimęs bendradarbiaujant tarp Norvegijos vyriausybės ir energetikos milžinų, tokių kaip Equinor, Shell ir TotalEnergies.
- Akmenės cementas plėtoja CO2 surinkimo projektą Lietuvoje ir Latijoje per CCS Baltic konsorciumą.
- KN Energies valdo ir vysto kelis skystųjų energijos produktų terminalus Baltijos regione, teikdama patikimus energijos perdavimo sprendimus.
- Baltijos regiono infrastruktūroje CO2 terminalas Klaipėdoje padės įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus ir pramonės sektoriams.
Įmonių portretas ir ateities perspektyvos
Akmenės cementas - vienintelė cemento gamykla Lietuvoje, kurioje dirba daugiau kaip 540 žmonių, o produkcijos apimtys siekia apie 1-1,2 mln. tonų per metus. Daugiau nei 75 proc. pagaminto cemento parduodama Lietuvoje. Įmonė investuoja į efektyvumą, energijos valdymą ir kokybės gerinimą su tikslu išlaikyti stabilų našumą ir pasirengti ilgalaikei tvariai plėtrai. Projekto tikslas - sujungti ekonominį augimą su klimatui neutraliu gamybos modeliu, kuris padėtų Lietuvos pramonei konkuruoti Europos rinkoje.
CO2 surinkimo ir saugojimo infrastruktūra Klaipėdoje ne tik atitiks ES aplinkosaugos reikalavimus, bet ir suteiks galimybę perkelti dekarbonizacijos naštą į pramonės sektorius kitose šalyse regione. Tai bus pirmoji tokia infrastruktūra Baltijos šalyse, sujungsianti cementavimo įmones, energetikos įmones ir logistinius partnerius. Procedūriniai žingsniai, tokie kaip poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir FEED studijos, padės parengti investicinius sprendimus ir įtraukti kitus pramonės partnorius į šią ekosistemą.
Svarbiausi faktai ir skaidrūs duomenys
- Pradėta statyti 1947 m., pirmoji klinkerio krosnis įsukti 1952 m.
- Keturi sukamieji krosnių kompleksai uždaryti 1996 m. dėl ekonominio nekonkurencingumo.
- 2024 m. CO₂ išmetimas siekė apie 870 tūkst. tonų; yra stabilus lygis per pastaruosius metus.
- Didžiausias investicijas sudarys CCS technologijos plėtra - iki 600 mln. Eur iš 700+ mln. Eur bendro investicijų plano.
- CCS Baltic konsorciumo tikslas - užtikrinti visą CO₂ vertės grandinę nuo deginimo iki saugojimo po Šiaurės jūros dugnu.
Apibendrinimas be termino „Išvada“
Plėtojant „Akmenės cemento“ projektus, įmonė siekia ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkosaugos pažangos, kurią skatina ES žaliasis kursas. Tvarumo logika tampa finansine ir technologine būtinybe, o CCS technologijos įgyvendinimas leidžia išlaikyti pramonės konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį Lietuvos cemento sektoriaus augimą.