Pagrindinė mediena rąstiniams pastatams yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula). Tai pat būtų galima išskirti, kaip atskirą rūšį, tam tikros medienos sausuolius. Rąstinio namo, o tiksliau pastato medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne.
Optimalus sienoje naudojamos medienos ruošimo kelias apima žievės tipų (žiauberis, luobas) ir kitų sluoksnių įtraukimą į balanines dalis, kuriose vyrauja balansinės dalys balanos, branduolio ir šerdies. Sienojus ruošiamas iš aukščiau paminėtų medienos rūšių kamienų. Medienos charakteristikos, tokios kaip balanos ir branduolio santykis, lemia atsparumą drėgmei, šilumai ir deformacijoms.
Medienos drėgmė kaip pagrindinis kokybės rodiklis
Medienos drėgnumas - tai medienoje esančio vandens (drėgmės) ir visiškai sausos medienos masių santykis, išreikštas procentais. Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros. Mediena nustoja džiūti arba drėkti, kai nusistovi sorbcinė pusiausvyra. Augančiame medyje drėgmė pasiskirsto nevienodai. Skerspjūvyje balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį.
Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20%, kambario sausumo 8-12%. Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis (medienos gaminio drėgnis eksploatacijos metu), gamybinis drėgnis (jis paprastai būna 1-2% mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%.
Drėgmė iš branduolio “išeina” per rąstų galus. Dažnai manoma, kad drėgmė iš pačio rąsto greičiau pasišalina iš balaninės dalies. Norint, kad drėgmė greičiau išeitu iš branduolio, naudojama technologinė išdroža viršutinėje dalyje, nuo sąsparos iki sąsparos. Taip palaikoma sėkminga drėgmės pasišalinimo kryptis ir sumažinama balanos įtrūkimų rizika.
Nuodžiūvis - linijinis medienos drėgmės sumažėjimas, kuris prasideda tik išgaravus laisvajai drėgmei. Higroskopinė drėgmė daro įtaką pluošto prisotinimui, o nuodžiūvis dažniausiai pasireiškia ilgio kryptimi mažiau nei radialine arba tangentine. Didžiausias nuodžiūvis vyksta liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir menkas - išilgai pluošto.
Deformacijos, tankis ir savybės
Medienos deformacijų tipai yra sraigtinis, išilginis, skersinis ir kraštinis. Atsparumas deformacijoms ir tvirtumas priklauso nuo medienos rūšies bei konstrukcinių sprendimų. Eglių pastatų nuo pušų skiriasi truputį atsparumu deformacijoms: eglė gali atlaikyti temperatūrų kaitą, tačiau pušis dažnai geriau kvėpuoja ir lengviausiai išsaugo drėgmės pusiausvyrą.
Medienos tankis - kūno masės ir jo tūrio santykis. Skirtingų medienos rūšių balanos ir branduolys turi skirtingas fizines savybes, kurios įtakoja jų impregnavimą, atsparumą puviniui ir šilumos laidumą. Tyrimai rodo, kad branduolys maumedžio yra patvariausias, o balanos - silpnesnės, priklausomai nuo rūšies. Lietuvoje pušis ir eglė yra dažniausiai naudojamos dėl gausumo ir praktiškumo, tačiau pasirinkimas turi būti pritaikytas prie konkrečių statybos dalių.
Kokybę lemia pasirinkimas ir techniniai sprendimai
Pušis ir eglė turi skirtingas mechanines savybes: pušies stipris lenkiant apie 86 MPa, eglės apie 79,5 MPa. Eglė mažiau veikiama temperatūros perkritimų, todėl dažnai naudojama perdangos balkiams, sijoms ir stogo konstrukcijoms. Pušis geriau kvėpuoja dėl didesnės oro ir drėgmės pralaidumo, taip pat yra atspari gniūžiniai pažeidimams. Maumedis dažnai dedamas po apatiniu rąstu dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo puvimui. Liepa ir klevas naudojami drožybai ir staliaus gaminiams.
Šviesiai atsikratant drėgmės, kedras žymiai pagerina šilumos izoliaciją ir turi išskirtinai mažą atsparumą suspaudimui bei atsparumą išilginiam ir skersiniam trūkimui. Kedro eteriniai aliejai laikomi teigiamais žmogaus organizmui ir gali teigiamai veikti kvėpavimą bei imunitetą. Kedro mediena gali atbaidyti insektus ir pasižymi ypatinga atsparuma puvimui, o jos alyvų ar aromatinių junginių koncentracijos turi įtakos mikrobiologinei saugai patalpose.
Drėgmės kontrolė statybose ir patarimai praktikai
Geriausios kokybės namai prasideda nuo tinkamos medienos parinkimo, drėgmės valdymo statybų metu ir teisingų izoliacinių medžiagų panaudojimo. Natūralus džiovinimas vyksta natūraliai ore iki apie 18% drėgmės. Jei reikia greitesnio džiūvimo - naudojamos komercinės džiovyklos. Idealiausia drėgmė medienai - apie 10-14% dirbant šiltuose kambariuose. Prieš gaminant, impregnavimas gali apsaugoti nuo puvėjo ir vabzdžių.
Mediena turi būti laikoma tinkamai: sausoje, gerai vėdinamoje erdvėje ir apsaugota nuo lietaus. Deginimo procesas (degimo medienos apdirbimo) naudojamas siekiant išryškinti natūralią tekstūrą ir pagerinti atsparumą aplinkos poveikiui. Degimo metu paviršiuje susidaro anglies sluoksnis, kuris veikia kaip natūrali apsauga. Termomediena, apdorota aukštoje temperatūroje, tampa itin stabilesnė matmenų prasme ir atspari deformacijoms.
Konkretūs patarimai: kai rinktis medieną rąstiniam pastatui
- Renkant medienos rūšį rąstiniam pastatui svarbu įvertinti angų rėmų, šliaužiklių, statramsčių pobūdį, kad būtų užtikrintas rąstų poslinkis ir vertikalumas. Dažnai lietuviai renkasi ąžuolą tokioms konstrukcijoms dėl jos tvirtumo.
- Eglė idealiai tinka perdangos balkiams, sijoms, stogo ilginiams ir kitiems konstrukciniams elementams, taip pat grindims ir luboms.
- Pušis yra tinkama sienų kvėpavimui ir drėgmės pristatymui, todėl jos sienos dažnai kvėpuoja geriausiai. Tačiau pušis turi daugiau sakų, kurie paskirstomi per rąstą, tad džiūvimo metu reikia atidžiai stebėti sausa laikymo ir išdžiūvimo sąlygas.
- Kedras geriausiai tinka šilumos izoliacijai ir aplinkos apsaugai, ypač atšiauriomis klimato sąlygomis. Jis mažai deformuojasi, turi stabilesnį matmenų profilį ir turi reikšmingas matai šilumos nuostoliai net su mažiausiais intensyvumais.
Iišvada: pasirinkimas priklauso nuo to, kokios konstrukcijos dalys bus gaminamos, bei nuo klimato ir vietovės sąlygų. Kedras, kedrinė pušis ar ąžuolas gali būti svarbūs pasirinkimai priklausomai nuo to, ar siekiama didesnės šilumos izoliacijos, ar didesnės konstrukcinės atsparesnės. Nors pušis pranašesnė dėl gebėjimo kvėpuoti ir geresnės oro drėgmės pralaidumo, eglė pasižymi stabilesnėmis savybėmis temperatūroms ir pločių įtaka. Maumedis suteikia ilgaamžiškumą ir puvinių atsparumą, o liepa ir klevas - skirtingiems stalių darbams.
