Namo sienų šiltinimas akmens vata: kaip pasiekti šiltus ir taupius namus

Visi norime gyventi šiltuose ir jaukiuose namuose. Tam, kad namuose žiemos metu šiluma išsilaikytų kuo ilgiau, o vasarą patalpos neperkaistų, labai svarbus tinkamas išorės sienų šiltinimas. Uždarosios akcinės bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska sako, kad anksčiau pastatytų individualių namų savininkai dabar supranta apšiltinimo būtinybę ir naudą. Ir dažniau tuos darbus patiki profesionalams, tačiau esant norui, apsišiltinti gali ir patys.

„Efektyviausia sulaikyti šilumą patalpose izoliavus išorines atitvaras ir eliminavus šalčio tiltus, o, kaip rodo tyrimai, didžiausias šilumos praradimas įprastai vyksta per sienas ir gali siekti net 30-40 proc.“, - aiškina A. Buska. Kokybiškai apšiltintos sienos padės sutaupyti energijos net ir naudojant seno tipo katilus namuose. Idealu yra suderinti abu sprendimus.

Dar vienas mitas, kurį neigia A. Buska, yra susijęs su renovacija. Daugelis žmonių mano, kad išorės sienų šiltinimas jau neįmanomas, kai namas jau pastatytas. „Labai dažnai žmonės įsivaizduoja, kad renovacija yra procesas, kai vienu metu vyksta daug darbų ir pastatas kone perstatomas naujai. Bet tai gali būti daroma ir etapais“, - teigia A. Buska. Tad pirmiausia reikėtų šiltinti tas vietas, kurios yra blogiausiai izoliuotos, dažniausiai - sienas.

Tuo pačiu metu svarbu atsiminti, kad šiltinimo sprendimai gali būti įgyvendinami ir be didelių griovimo ar naujų langų keitimo darbų. Dar vienas dažnas pasirinkimas - ventiliuojamo fasado įrengimas, kuris padeda formuoti tarpą oro judėjimui tarp šiltinimo ir apdailos. Tokiam sprendimui rekomenduojama rinktis universalias pusiau kietas SUPERROCK PREMIUM akmens vatos plokštes arba VENTIROCK SUPER plokštes, kurios tarnaus ir kaip vėjo izoliacija. Tokia sistema leidžia rinktis iš įvairių fasado apdailos variantų, įskaitant ir medines dailylenčių ar plokščių apdailas.

Šaltuoju metų laiku išorės sienų šiltinimas yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti šilumos nuostolius, tačiau būtina laikytis kokybės principų. „Naudokite medžiagas pagal paskirtį. Išorės sienų šiltinimas nėra sudėtingas darbas, tačiau klaidos kartais įvyksta: garų ir vėjo izoliacinių plėvelių derinimas, difuzinių plėvelių montavimas netinkama puse ar netinkamų termoizoliacinių medžiagų naudojimas“, - pataria specialistas.

Kitas svarbus patarimas - apgalvotai derinkite medžiagas. Dažniausiai užtikrintas rezultatas, kai šiltinimo sistemos derinamos iš tos pačios kilmės medžiagomis. Karkasinėse konstrukcijose akmens vata yra populiariausias pasirinkimas: ji ilgaamžiška, laidžia garams, atspari ugniai, sugeria triukšmą ir apsaugo nuo šalčio bei karšio. Akmens vata yra gamtinės kilmės medžiaga, todėl ji puikiai dera su medžiu. Visuomet paprasčiau dirbti su aukšto suderinamumo medžiagomis.

Negalvokite, kad prie šiltinimo grįšite vėliau. Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando taupyti dabar ir mano, kad išorės sienų šiltinimas bus pigesnis, jeigu pradžioje šiltins sienas plonesniu sluoksniu. Tačiau vėliau tam vėl reikės ardyti fasado apdailą. Gali būti, kad reikės keisti šiltinimo medžiagą, tad sutaupymas gali būti iliuzinis.

Neraskite tinkančio sprendimo? Nereikia baimintis kreiptis į specialistus, gamintojus ir pardavėjus dėl nemokamos konsultacijos. Jie noriai paaiškins, kaip naudoti jų siūlomas medžiagas ir kokius sprendimus geriausia taikyti konkrečiam namui. Dar vienas dažnas pasirinkimas - pilkasis polistirolas (neoporas). Tačiau specialistai dažnai pataria rinktis akmens vatos sprendimus, nes jie dažnai užtikrina didesnį efektyvumą.

Kalbant apie šiltinimo medžiagas, Ekovata - populiari ekologiška alternatyva. Ši ekovata impregnuota natūraliais druskomis, kurios apsaugo drėgmės ir pelėsių atžvilgiu, suteikia aukštą atsparumą ugniai ir gerą kvėpavimą. Svarbu pažymėti, kad ekovata gali būti puiki alternatyva stogų ir perdangų šiltinimui dėl Didelio tankio ir gebėjimo užpūsti sunkiai prieinamas vietas.

Stogo šiltinimas dažnai reikalauja didžiausių sandarumo ir šiluminės varžos reikalavimų: šiltinimo sluoksnis laikomas tarp gegnių ir virš jų, užtikrinant garų izoliacijos vientisumą. Kitas svarbus patarimas - įrengti tinkamą vėdinimą ir užtikrinti, kad išorės sienos šiltinimas būtų vientisas ir be šalčio tiltų.

Apšiltinant medinį namą, svarbiausia - šilumos izoliacijos sluoksnis, kuris turi būti kvėpuojantis ir suderintas su mediena. Garų izoliacija turi būti vidinėje pusėje, o tarp jo ir išorinio apdailos sluoksnio paliekamas vėdinamas tarpas. Dažniausios klaidos - garų izoliacijos pažeidimai, per mažas šiltinimo sluoksnis bei netinkamas medžiagų derinimas.

Kalbant apie fasado technologijas, šlapio fasado ETICS technologijoje šilumos izoliacinis sluoksnis klijuojamas ir mechaniškai tvirtinamas, o po to padengiamas plonasluoksniu dekoratyviniu tinku. Naudojamos plokštės Frontrock Plus, Frontrock Super ar Frontrock L, kurios gali būti iki 30 cm storio.

Sausojo fasado technologija naudoja karkasinę konstrukciją iš plokščių, tokių kaip SUPERROCK, SUPERROCK PREMIUM, ROCKMIN PLUS ar ROCKTON PREMIUM. Vėdinamų fasadų dažnai siekia su aliuminio karkasais arba mediniu karkasu, o apdailos variantai gali būti keraminių ar natūralaus akmens plokštės, klinkerio plytelės, HPL plokštės ir kt.

Be išorinės šiltinimo sistemos svarbu išlaikyti ir bendrą namo energinį balansą: langai ir durys turi būti sandarūs, stogai užtikrinti tinkamą oro cirkuliaciją, o pamatų šiltinimas atliekamas naudojant XPS (ekstrūzinis polistirenas). Taip pat rekomenduojama atlikti termovizinį tyrimą po darbų, kad įsitikintumėte sandarumu ir nustatytumėte galimus šilumos tiltus.

Tekstui iliustruoti - lentelė apie palyginamus šiltinimo variantus

Šiltinimo proceso pabaigoje būtina įvertinti visą sistemą: sandarumą, vėdinimą, langų ir durų sandarumą, stogo ir pamatų šiltinimą. Gera praktika - termovizinio tyrimo atlikimas, siekiant įsitikinti, kad nėra šilumos tiltų ir kad izoliacijos sluoksniai veikia taip, kaip turėtų.

tags: #namo #sienu #siltinimas #akmens #vata