Namo pamatu šiltinimo būdai ir medžiagos: kaip užtikrinti šilumos laidumą, atsparumą drėgmei ir ilgaamžiškumą

Dažnai į pamatų šiltinimą kreipiama per mažai dėmesio - juk jie slūgso žemėje ir tik nedidelė dalis iškilusi virš žemės arba yra jos paviršiuje. Tačiau ties šaltais pamatais žiemos metu gali kondensuotis drėgmė, dėl to drėksta apatinės lauko sienų dalių ir grindys prie jų, o už baldų gali įsimesti pelėsis. Norint šiltai gyventi ir komfortabiliai jaustis, būtina tinkamai apšiltinti ne tik pastatų sienas bei stogą, bet ir pamatus. Pamatų šiltinimo tikslas - iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus.

Kodėl pamatai reikalauja ypatingos dėmesio

Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams. Per požeminę dalį pastatas netenka 15-20 proc. bendros šilumos. Tai yra, rūsius naudojame kaip naudingas šildomas gyvenamąsias, pramogų arba darbo erdves. Norint, kad siena akumuliuotų, sumažintų energijos suvartojimą ir išvengtų kondensacijos, šias patalpas reikia izoliuoti (šiltinti). Taip pat pamato šiltinimas suteikia ne tik geresnes šilumines savybes, bet ir didina pamatų ilgaamžiškumą, padeda išspręsti pelėsių ar drėgnesnių sienų problemas. Didelis pastato priešas - žiemą atsirandantys šilumos tiltai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu uždengtas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, jeigu šiltinamasis sluoksnis nesujungtas su sienų šiltinamuoju sluoksniu.

Pamato šiltinimo medžiaga turi būti parinkta taip, kad ji atlaikytų nuolatinį gruntų slėgį ir drėgmę, o jos termoizoliacinės savybės išliktų nepaveiktos pildant gruntą. Klasikinis polistirenas tinka, tačiau turi ribotą atsparumą apkrovoms; geriausia medžiaga - ekstruzinis polistirenas putplastis (XPS), kurio poros yra uždaros, paviršiuje susiformuoja vandenią atstumianti plėvelė, o šilumos laidumo koeficientas priklauso nuo storio (maždaug 0,033-0,037 W/mK). XPS geriau atsparus grunto slėgiui ir drėgmei, todėl tinka horizontaliam pamato apšiltinimui.

Hidroizoliacija ir paruošimas

Pamato paruošimas ir hidroizoliacija yra būtini žingsniai. Prieš klijuojant plokštes sieną reikia paruošti: nuvalyti nešvarumus, išlyginti paviršių, naudoti dulkių surišantį gruntą, užtikrinti, kad nuokrypis neviršytų 3-4 cm. Paviršių sudrėkinti ir leisti išdžiūti. Atlikite pamato hidroizoliaciją - dažniausiai naudojama hidroizoliacinė mastika arba prilydomos/ritininės dangos. Vertikali hidroizoliacija montuojama išorinėje pamato pusėje renovuojant namus, o kai statomas naujas namas, horizontali hidroizoliacija reikalinga prieš namą statant, siekiant apsaugoti sienas nuo drėgmės.

Pamatuose nuolat veikia grunto slėgis ir drėgmė, todėl svarbu naudoti tokią šiltinimo medžiagą, kuri nepakeistų savo savybių užpilant gruntą arba jį sutankinant. Šiltinimo plokštės turi būti klijuojamos sustingusio hidroizoliacijos atitinkamiems klijams, o siūlės tarp jų turi būti kruopščiai užpildytos. Grybo formos smeigės pritraukia plokštes, tačiau prieš užkasdami pamatus būtina apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo.

Kokios medžiagos dažniausiai naudojamos pamatams šiltinti?

  • Ekstruzinis polistirenas (XPS) - patvari izoliacija, atspari drėgmei ir šalčiui, plokštės uždaros poros, mažai praleidžia vandens. Sio tipo plokštės atlaiko gruntinį slėgį ir užtikrina ilgaamžiškumą. Šilumos laidumo koeficientas priklauso nuo storio (0,033-0,037 W/mK).
  • Putplastis EPS - lengvas, pasižymi gera kaina, bet atidėja krūvį ir gali prarasti savybes dėl vandens įsisotinimo, ypač esant drėgnoms sąlygoms. Dažnai rekomenduojamas jose kūriniuose, kur būtina sutaupyti, bet reikalauti didesnės atsparumo grunto spaudimui yra sunkiau.
  • Poliuretano putos - puiki hidroizoliacija išorinei šiltinimo sluoksniui, didelis atsparumas mechaniniams pažeidimams ir grunto spaudimui. Putų sistema teikia papildomą vandens barjerą ir gali būti taikoma tiesiai ant paviršiaus.

Žemiau nuogrindos esančių plokščių klijavimo schema reikalauja viso ploštumo užpildymo klijais, o po plokštėmis būtina užtikrinti papildomą pritvirtinimą smeigėmis. Plokštės, esančios ant nuogrindos, turi būti klijuojamos ištisai be uždarų ertmių. Svarbu vengti drėgmės sąstovio ir laikyti drenažinę plėvelę „koriu“ virš šiltinimo sluoksnio.

Skirtingų pamatų tipų šiltinimo ypatybės

Dažniausiai Lietuvos regione taikomi pamatų tipai ir jų šiltinimo ypatumai:

  1. Juostiniai pamatai - dažnai liejami monolitiniai arba surenkami iš blokelių. Juostiniai pamatai turi užtikrinti tvirtą viršutinį vainiką. Po padu formuojamas 5-10 cm vandeniui laidus gruntinis sluoksnis; šiltinimui dažnai pasirenkama EPS 100 arba EPS 150 plokštės, o kampinių vietų apšiltinimas - su nurodytu ploščiu nuogulėjimu.
  2. Gręžtiniai poliniai pamatai - tinka moliniems gruntams; rostverkas įrengiamas ant polių. Rostverko apšiltinimui gali būti naudojamas liktinių klojininių plokščių FINNFOAM sistema. Hidruliškai reikšminga sumažinti šilumos tiltelius, o pastatų poreikiams užtikrinti papildomą paramą - poliai gali būti izoliuoti iki neužšąlančio grunto (1,2 m).
  3. Plokštuminiai pamatai - dažnai naudojami skydiniuose namuose ar silpno tipo grunte. Grindys izoliuojamos iš apačios plokštėmis, o cokolis gali būti iš betono ar lengvųjų blokų. Plokštuminiai pamatai leidžia išvengti šilumos tiltelių ir greitai įrengiami.

Grindys ant grunto šiltinimas turi būti derinamas su pamatų šiltinimu, kad tarp jų neliktų šilumos tiltelių. Svarbus ir drenažas, ypač jei gruntas yra drėgnas ar molingas; rekomenduojama įrengti drenažo vamzdį 20-30 cm nuo pamato sienos, užpildyti filtravimo sluoksniu ir uždengti žvyro ar skaldos sluoksniu, kad apsaugotų vamzdį nuo pažeidimų.

Praktiniai patarimai projektavimui ir įrengimui

  • Prieš pradedant darbus būtina atlikti grunto tyrimus ir pamatų projektą. Inžineriniai geologiniai tyrimai leidžia tiksliai įvertinti grunto stiprumą, gruntinio vandens lygį ir parinkti ekonomiškiausią pamatų tipą.
  • Pasirinkus plokštuminius pamatus, būtina įrengti grindų šildymo sistemą ir atlikti išorinį apšiltinimą su dideliu pluoštu, kad būtų išvengta šalčio tiltelių.
  • Jeigu planuojama sodinti trišvietę sieną, galima įliejti termoizoliacines plokštes į pamato vidų, sinchroniškai su sienos izoliacija, kad būtų užtikrintas vientisas šiltinimo sluoksnis.
  • Apskaičiuojant ekonominį efektyvumo rodiklį, svarbu įvertinti kelis veiksnius: grunto tipą, pamato tipą, izoliacijos storį ir hidroizoliacijos patikimumą. Plokštuminiai pamatai su FINNFOAM sistema gali sutrumpinti darbų laiką ir sumažinti klojinių nuomos kainas.

Energinio efektyvumo reikalavimai orientuojami į 15-20 cm izoliacijos sluoksnį, tačiau plokštuminiai pamatai leidžia pasiekti aukštesnius rezultatus. Svarbiausia - užtikrinti, kad izoliacija glaudžiai susijungtų su viso namo šiltinimu, o virš pamato ir grindų jungčių būtų užtikrinti šiluminiai mazgai be spragų.

Infografika apie pamato šiltinimo principus: sluoksniai, medžiagos (XPS, EPS, PU), hidroizoliacija, drenažas

Be to, svarbu atsižvelgti į vietos klimato ypatybes ir gruntą, o pasirenkant medžiagas atsižvelgti į jų atsparumą drėgmei ir šalčiui, ilgaamžiškumą. Pamatų šiltinimas yra ekonomiškai naudingas ir ilgalaikiai naudoja, nes didžioji dalis šilumos nuostolių kyla per pamatus ir grindis ant grunto. Energinio efektyvumo reikalavimai skatina naudoti plokštuminius pamatus arba kombinuotus sprendimus, kai įmanoma - iš išorės šiltinti visą pamatų perimetrą, o grindys - su šildomojo plokščių sluoksniu.

Galiausiai, pamatų šiltinimas nėra vienas sezonas - jo naudą jausite kiekvieną šildymo sezoną, o tinkamai parinktos medžiagos ir darbai leis išvengti kondensacijos, pelėsių ir žalingų šilumos tiltelių, užtikrins komfortą ir energinį efektyvumą daugelį metų.

tags: #namo #pamatu #grindu #siltinimas