Apžvelgsime tinkuojamų ir vėdinamų fasadų bei jų šiltinimo sistemų skirtumus, privalumus ir trūkumus. Vėdinamų fasadų sistemos nuo tinkuojamų iš esmės skiriasi tuo, kad vienose yra suformuotas tarpas oro judėjimui, o kitose tokio tarpo nėra. Abiejų fasadų sistemos išorinė apdailos danga saugo fasadą nuo kritulių ir mechaninio poveikio. Tačiau vėdinamuose fasaduose ji atlieka ne tik apdailinę - dekoratyvinę funkciją, bet ir padeda su formuoti oro tarpą ventiliacijai, kuris pašalina lietaus vandenį, sniegą ir kitus kritulius, o patekęs vanduo tiesiog nuteka žemyn. Kitaip tariant, nesusidaro sąlygos drėgmei kondensuotis, t.y. vandens garams virsti skysčiu. Karštą vasarą fasado konstrukcija atlieka apsauginio ekrano nuo saulės funkciją, neleisdama šilumai tiesiogiai skverbtis per išorinę sieną.
Vėdinamojo fasado fizinės savybės leidžia pasiekti didelį šilumos efektyvumą bei stabilų mikroklimatą patalpų viduje. Be to, fasadas žymiai padidina atitvarinės konstrukcijos garso izoliacines charakteristikas, nes šiose sistemose dažniausiai naudojamos apšiltinimo medžiagos iš mineralinės vatos, pasižyminčios geromis garso sugerties savybėmis. Kiti privalumai: pritaikymo universalumas ir erdvė architektūriniams sprendimams, taip pat montavimo greitumas ir nepriklausomybė nuo oro sąlygų (sezono). Dažnu atveju tinkuojamo fasado, lyginant su vėdinamu, kaina mažesnė, tačiau tinkas yra mažiau atsparus smūgiams bei deformacijoms.
Tinkų sudėtis yra įvairi: daug faktūrų ir spalvų, tačiau tinkuotiems fasadams nerekomenduojamos tamsios spalvos. Kokią tinkuojamo fasado spalvą bepasirinktumėte, ilgainiui ją teks dažniau atnaujinti, tad visumoje kaina susilygins. Apšiltintas su kai kuriomis šiltinimo medžiagomis, pavyzdžiui, polistirolu, įkaitęs fasadas gali priversti trauktis izoliacinę medžiagą, kuriai susitraukus susidaro tarpai. Tiek tinkuojant, tiek įrengiant vėdinamą fasadą sienos pastorėja ir reikia papildomos angokraščių apdailos. Angokraščiai yra problematiškas mazgas prie ertmių, todėl jiems apšiltinti rekomenduojamos konkrečios plokštes.
Angokraščių izoliacijai siūloma rinktis akmens vatos plokštes FRONTROCK S. Fasadams šiltinti naudojamos įvairios natūralios arba dirbtinės medžiagos, pasižyminčios skirtingu šilumos laidumu. Polistireninis putplastis ar akmens vata? Polistireninis putplastis yra uždarų porų, lengva izoliacinė medžiaga, pasižymininti gan didele garine varža, todėl ne visų rūšių blokelius galima juo šiltinti. Be to, dėl žemos degumo klasės (euroklasė E) jo negalima naudoti esant nepakankamam atstumui tarp gretimų pastatų. Lyginant su akmens vata, pilkasis putplastis turi truputį geresnių šiluminių savybių, tačiau bendras akmens vatos sluoksnis tebūtų vos 1-2 cm storesnis, imant visą sienos konstrukciją. „Pilkasis“ putplastis pakankamai jautrus aukštesnėms temperatūroms bei keičia matmenis (traukiasi). Akmens vata dėl savo pluošto akytumo sienoms sukuria kvėpuojančią struktūrą, apsaugo nuo triukšmo ir gaisro įsiplieskimo.
Stiklo ar akmens vata? Nors abi vatos priklauso tai pačiai mineralinių vatų grupei, tačiau jų savybės yra skirtingos. Pirmiausiai dėl pluoštinės struktūros bei plaušelių orientacijos akmens vata yra labiau atspari deformacijoms bei apkrovų poveikiui nei stiklo pluoštas. Svarbus ir kriterijus - atsparumas ugniai t.y. akmens vatos naudojimo temperatūra siekia 1000 laipsnių Celsijaus, o stiklo vatos - tik iki 700 laipsnių Celsijaus. Siekdami patenkinti įvairių architektūrinių projektų reikalavimus, ROCKWOOL siūlo daug universalių ir išskirtinių gaminių bei ilgaamžių laiko patikrintų sprendimų, padedančių apsaugoti ir pastatus, ir juose esančius žmones. Kitas geras pasirinkimas - akmens vatos plokštės VENTIROCK SUPER, kurios yra naudojamos vėdinamų išorinių sienų (su oro tarpu) šiltinimui su įvairaus tipo fasado dangomis - plokščių, metalo, plytelių, akmens ar stiklo. Dvitankė struktūra - viršutinis sluoksnis veikia kaip priešvėjinė izoliacija, todėl jokių papildomų apsaugų montuoti nereikia.
ETICS - išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos. Tinklų metu tinkuojamos fasadų šiltinimo sistemos susideda iš to, kad šilumos izoliacinė medžiaga - prie sienų klijuojama klijais ir tvirtinama smeigėmis, o išorinė apdaila įrengiama iš plono dekoratyvinio tinko sluoksnio. Fasado apdailinio dekoratyvinio tinko pasirinkimas priklauso nuo naudojamų termoizoliacinių medžiagų rūšies, vietos klimato sąlygų ir t.t. Skirtingų tinkų ir/arba spalvų naudojimas suteiks namui estetinę išvaizdą. Tokio tipo sistemose šilumos izoliacijai ROCKWOOL siūlo naudoti akmens vatos plokštes iš FRONTROCK serijos.
Knauf tinkuojamos fasadų šiltinimo sistemos yra išbandytos gamintojo ir sudarytos iš tarpusavyje derančių bei aplinkai nekenksmingų medžiagų. Knauf sistemos užtikrina energinį efektyvumą ir padeda taupyti išlaidas šildymui. Mineraliniai tinkai suteikia gerą garso izoliaciją bei estetišką išvaizdą, o drėgmės ir oro sąlygų poveikį reguliuoja tinkų sudėtis. Mineralinis tinkas yra nedegus, turi didesnę masę, atsparus mechaniniams pažeidimams ir padeda ilgaamžiai apsaugoti fasadą. Tinkuojami fasadai - ETICS (išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos) - dažnai derinami su mineraliniais tinkais, kurie suteikia platų dizaino pasirinkimą, įskaitant „samanėlės“, „draskytos“, „velto“ paviršius ir kt.
Šiltinimo storis ir medžiagų pasirinkimas priklauso nuo energinės klasės ir sienos konstrukcijos. Pavyzdžiui, projekto energetinį klasę lemia teisingai parinktas EPS storis, sumažinantis šilumos nuostolius ir užtikrinantis reikiamą U koeficientą. Skaičiuojant storį, svarbu atsižvelgti ne tik plotų, bet ir šalčio tiltų eliminavimą bei ventiliuojamumo poreikį. Kauno šilas siūlo skaičiuokles fasadų storio apskaičiavimui, kurios padeda numatyti reikalingą EPS storį konkrečiam namui ar pastatui.
Kokias medžiagas rinktis?
Polistireninis putplastis (EPS) turi žemesnį degimą ir gerą garų varžą, tačiau mažesnį garų pralaidumą kai kuriems fasadams. Akmens vata pasižymi didesniu atsparumu ugniai, geresnėmis garso izoliacijos savybėmis bei ilgaamže stabilesne struktūra, bet yra brangesnė. Fenolio putų plokštės - modernus sprendimas leidžiantis pasiekti didesnį šilumos varžos efektyvumą plonesniame sluoksnyje. Renkantis, svarbu įvertinti energijos klasę, klimato sąlygas, fasado architektūrą ir ekonominį aspektą.
Drėgmės valdymas yra vienas iš svarbiausių fasado šiltinimo aspektų. Medžiagos turi gerą garų difuzijos koeficientą, o ventiliuojamų fasadų atveju oro tarpas leidžia drėgmei evakuotis. Net ir kokybiškos medžiagos negalima naudoti nekokybiškai įrengus - tinkamai atlikti ir kruopščiai paruošti pagrindą yra būtina. Taip pat svarbu užtikrinti sandarias jungtis, kad nesusidarytų šalčio tiltai, o plokštės priglustų be tarpų.
Šiltinimo plokščių klijavimas gali būti cementiniais ar poliuretaniniais klijais. Cementiniai klijai sudaro ištisinį kontaktą su pagrindu, o poliuretanas dažnai purškiamas perimetru ir užpildo vidų, tačiau reikia užtikrinti sandarumą ir apsaugoti atviras vietas nuo drėgmės. Plokščių montavimas prasideda nuo apačios, horizontalų ištiesinimu, ir tęsiama eilėmis su perrišimu, kad nesutaptų siūlės.
Praktiniai patarimai fasado šiltinimui
- Prieš šiltinant būtina įvertinti fasado būklę, sujungti pažeistus plotus, užtaisyti įtrūkimus ir užtikrinti pagrindo tvirtumą.
- Rinktis kokybišas armavimo mišinių sistemas su mažą vandens įgėrimą ir sintetinio pluošto papildomomis savybėmis.
- Kruopščiai suplanuoti šiltinimo storį, atsižvelgiant į energinę klasę, klimato sąlygas ir sienos konstrukciją; didinant storį reikšmingas efekto augimas priklauso nuo šilumos tiltų eliminavimo.
- Atsižvelgti į aplinkos sąlygas: gatvių, pramonės zonoje naudojami tvirti silikoniniai, silikato-silikoniniai tinkai ar nano silikoniniai dažai yra ilgaamžiškesni aplinkos poveikiui.
- Paslaugų teikėjas turėtų įvertinti visą renovacijos procesą: fasado, stogo būklę, termoviziją šalčio tiltams identifikuoti, ir parinkti tinkamus sprendimus.
tags: #namo #fasado #siltinimas