Vabzdžiai sudaro pačią gausiausią gyvūnų grupę žemėje - iki 90% visų gyvūnų rūšių. Bitės, uodai, žiogai, tarakonai ir drugiai mums puikiai pažįstami ir sutinkami vos ne kasdien. Tad šiame straipsnyje siūlome susipažinti su keisčiausiai planetoje ir tikriausiai daugeliui visiškai nematytais vabzdžiais, tarp kurių yra ir naktį aktyvus svirplys, plokščias svirplinių šeimos vabzdys.
Juostakaktis svirplys: mažas dydis, didelis kilimas reabilitacijos
Juostakaktis svirplys (Modicogryllus frontalis) - svirplių šeimos vabzdys, kuriam būdingos trumpos sparnuotos plokštelės ir šviesi juosta ant kaktos jungia akis. Suaugę svirpliai aktyvūs nuo gegužės iki rugpjūčio mėn., ypač vakare ir naktį. Jie deda kiaušinius į gruntą, kuriuose vystymasis vyksta be diapauzės. Jaunikliai vystosi iki rudens, o paskutinės nimfos stadijos žiemoja ir pavasarį tampa suaugėliais. Kartais žiemoti gali ir suaugę individai.
Naktį aktyvūs plokščialapučiai: Vabalai su įspūdingi ragai ir maskuotėmis
Kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos atogrąžų miškų, heraklis - raganosinis vabalas - turi ilgiausią ragą pasaulyje ir gali siekti iki 18 cm. Moteriškos lyties vabalai neturi rago, o suaugęs vyras gali būti laikomas vienu stipriausių gyvūnų Žemėje - gali išlaikyti 850 kartų didesnį svorį negu sveria pats.
Didysis ilgakojis katididas primena milžinišką žiogą, aktyvus naktį; jo maskuotės padeda slėptis tarp augalų ir medžių. Kai kurie katididai gali užaugti didesni nei delno dydžio. Blakė plėšrūnė - daugiau nei 7000 rūšių visame pasaulyje; jos naudoja ilgas kojas ir ploną striudliuką, įduria aukai ir išsiurbia nuodų bei seilių mišinį. Didesnių plėšriųjų blakių įdūrimas žmogui gali būti labai skausmingas.
Didžiųjų bičių šerdis: galijotai ir titanai
Galijotai - vabalų rūšis, kurioje šie milžinai puikiai skraido ir kopia, laikomi vienais didžiausių vabzdžių žemėje. Titanas (Titanus giganteus) - dar vienas milžinas, gyvena drėgnuose Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. Lervos dažnai maitinasi irstančia mediena ir paslepia po žieve, kol užauga. Suaugę vabalai nėra agresyvūs ir žmonėms nepavojingi, nors jų dydis gali kelti iššūkį ir sukelti įspūdį.
Tikimasi, jog lervos įdomiai slepiasi, tačiau jų tikroji išvaizda gali būti sunkiai įmanoma nuspėti - iki šiol niekam nepavyko pamatyti jų lervų.
Velnio gėlė mantis ir įspūdingos gėlių imitacijos
“Velnio gėlė” mantis imituoja gėles, sėdėdama tarp grobių muselių, kandžių, drugelių ir kitų vabzdžių, kurie tikisi grobio nerandantys. Tūkstančiai šių vabzdžių kasmet parduodami kaip naminiai augintiniai.
“Spygliuotoji gėlė” mantis (mantis) traukia dėmesį dėl keistų ornamentų kūne, primenančių gėles; ji pasitaiko Pietų Afrikoje ir yra plėšri vabzdžių rūšis, kuriai prieišta įkanda priešingai.
Australijos vaikščiojanti lazdelė ir jos prisitaikymas
Australijos vaikščiojanti lazdelė - didelio lenkto kūno vabzdys, iki 20 cm ilgio. Patelės didesnės už patinus; gyvena medžiuose, ypač eukaliptuose. Kūnas maskuojasi kaip žievė ir šakos; skleidžia kvapą, primenantį žemės riešutų sviestą, kai pajuda pavojus. Sužinodami apie jų prisitaikymus, galima pamatyti, ką reiškia mąstymas apie plėšrūnus ir slėpimosi strategijas.
Eupakardijos vikšras ir spalvų pokyčiai
Eupakardijos vikšras turi daugybę spalvų ir pavojingą išvaizdą su spygliučiais visą nugaros liniją; spalva keičiasi priklausomai nuo amžiaus ir aplinkos veiksnių. Šiuos gražuolius galima rasti Gvatemaloje, Meksikoje ir pietinėse JAV dalyse. Vikšras keičia spalvą, prisitaikant prie aplinkos.
Didžioji veta: žvėriškai didelė, bet nekalba nykstančiai
Didžioji veta iš Naujosios Zelandijos atrodo kaip masyvus vabalas, tačiau iš tikrųjų ji - svirplys. Didžiausia užfiksuota veta sverė apie 70 gramų; įprastai - apie 35 gramus. Vetos negali šokinėti ar skristi dėl didelio kūno, tačiau pasižymi itin ilgomis kojomis ir antenomis. Kvėpavimas vyksta per egzoskeletą, o lervos apie jų gyvenimą šalinkantys dalykai lieka išsivystę po žieve.
Kur slypi paslaptis: cikadėlė ir kuprotosios cikados
Cikadėlės - mažos, judrios ir spalvingos vabzdžių rūšys, kurios dažnai laikomos kenkėjais dėl žalos augalams. Nepaisant to, jos pritraukia dėmesį dėl savo išvaizdos ir dinamiškumo.
Brazilijos kuprotosios cikados ir jų keisti ornamentai
Brazilijos kuprotosios cikados pasižymi įdomiais ornamentais krūtinėje, o jų žiedinių ragų vainikas ant galvos - dar viena keistenybė. Nors jų funkcijos nėra aiškiai nustatytos, manoma, kad vainikas padeda apsiginti nuo priešų.
Apibendrinimas: nakties paslaptis ir žmogui nepavojūs milžinai
Naktį mus kandžiojantys uodai gyvena rūsiuose: jie gali patekti į namus per langus ar ventiliacijos vietas. Anot Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, namai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl vabzdžiai dažnai pasiekia mus iš išorės. Žmogui pavojingos vabzdžių įkandimų pasekmės gali būti alerginės reakcijos, arba sunkūs simptomai, kai mašalai sukelia pasekmes. Vorai dažnai nekanda, bet atsitikus pavojui, gali įkąsti. Visi šie vabzdžiai turi savo laiką ir vietą, o klimato pokyčiai gali įtakoti jų gausą ir aktyvumą.
Lietuvoje kai kurios rūšys palaipsniui įgauna didesnį pobūdį, o kai kurios gali būti aptiktos tik kai kuriose srityse. Juostakaktis svirplys Lietuvoje aptinkamas tik pietinėje dalyje; he, tai Šiaurės Vokietijoje, Lenkijoje ir Pietų Skandinavijoje dažnai izoliuotos populiacijos. Dauguma rūšių gyvena senose miškų buveinėse ar urvuose, kur lervos vystosi po humorų žieve kelis metus. Buveinių apsauga ir atsargumas yra svarbiausia norint išsaugoti šias įdomias nakties paslaptis.
Įdomybės: pritaikymas ir apsauga
Buveinėms išsaugoti būtina ribotai kirsti mišką, pjauti ir šalinti džiūstančius medžius. Lankantis pietų regionuose, klimato pokyčiai gali lemti didesnę vabzdžių įvairovę ir jų aktyvumą. Todėl tinkliniai sansai, langų apsaugos ir nuolatinė aplinkos stebėsena yra svarbios priemonės.
Rodyti diskusiją (18) - tekstas autorės Miglės 2020 m. Straipsnyje pateikti faktai iš idomu.lt. Juostakaktis svirplys yra retas, Lietuvos pietinėje dalyje žemėlapio vietose aptinkamas vabzdys.