Atėjus šiltesniems orams ir nutirpus sniegui, dažnai kyla klausimas, kaip išvalyti tepalo dėmes nuo įvairių paviršių, tokių kaip asfaltas, trinkelės ar kiemo plytelės. Naftos produktų dėmės ant kiemo dangos ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali kelti rūpesčių dėl aplinkos taršos. Individualaus namo ir kiemo savininkas Evaldas susidūrė su panašia problema, kuomet jo automobilis ilgainiui pradėjo palikti tepalo dėmes ant trinkelių. Dėl nuolatinio automobilio statymo vienoje vietoje, per 8 metus susidarė didelė, beveik kvadratinio metro dydžio dėmė. Tai paskatino jį ieškoti efektyvaus sprendimo, kaip išvalyti tepalo ir dyzelino dėmes, atstatant kiemo grožį.
Naftos produktų valikliai ir jų efektyvumas
Lietuvos rinkoje siūloma daugybė naftos produktų valiklių, tačiau ne visi jie yra vienodai efektyvūs ir saugūs aplinkai bei žmogui. Evaldas, pasitaręs su specialistais, pasirinko biologinį koncentratą "Bio Cleaner 100". Šis valiklis yra skiedžiamas vandeniu, priklausomai nuo paviršiaus užterštumo, ir leidžia efektyviai išvalyti net ir sunkiai pašalinamas dėmes. Norint pasiekti greitesnį rezultatą, "Bio Cleaner 100" gali būti naudojamas neskiedus arba su didesne koncentracija. Nedidelis kiekis valiklio, lengvai įtrynus į paviršių su šepečiu, leidžia greitai susidoroti su tepalo ir kitų naftos produktų dėmėmis.
Valymo darbai ir rezultatas
Palyginimui, Evaldas padengė du trinkelių paviršius su 50 ml neskiesto "Bio Cleaner 100". Net ir esant storiems tepalo sluoksniams, po maždaug 15-20 minučių valiklis buvo nuplautas paprasto vandens srove iš laistymo žarnos. Rezultatas nustebino - dėmės dingo, o paviršius atgavo pirminę išvaizdą.
Veiksmingi valymo metodai turi būti pritaikomi ir pagal skirtingas paviršiaus užterštumo formas:
- Šviežios dėmės: užberti katės kraiko, kepimo sodos, smėlio ar pjuvenų - jie sugeria alyvą ir stabdo jos plėtimą.
- Įsisenėjusios dėmės: pasigaminti vandens ir kepimo sodos mišinį, kuris patrins sudrėkintą dėmę.
- Universalūs valikliai: kai kurie valikliai, turintys specifinių cheminių medžiagų, reaguoja su riebalais ir atskiria juos nuo paviršių, nepažeidžiant asfalto ar trinkelių.
Tepalo dėmių valymas nuo drabužių
Tepalo dėmės gali atsirasti ne tik ant kiemo dangos, bet ir ant drabužių. Nors daugelis mano, kad šias dėmes pašalinti neįmanoma, tinkamomis priemonėmis tai padaryti galima. Kepimo soda ir krakmolas: pabarstykite dėmę kepimo soda arba krakmolu, palikite pusvalandį, tada sudrėkinta kempine ar šepečiu nuvalykite ir išskalbkite drabužį. WD-40: užpurškite WD-40 ant dėmės, palikite 15 minučių, tada užpilkite skysto muilo ir išskalbkite. Šampūnas: užpilkite šampūno ant dėmės, švelniai įtrinkite, palikite pusvalandžiui ir išskalbkite. Acetonas: nagų lako valiklis su acetonu gali būti naudojamas organiniams valikliams. Užtepkite valiklio ant dėmės, praskalaukite vandeniu, pakartokite ir išskalbkite. Svarbu atsiminti, kad variklio alyva yra toksiška ir kenkia sveikatai, todėl svarbiausia vengti tiesioginio kontakto su oda.
Aplinkosaugos svarba
Išsiliejusi alyva ar kitos medžiagos ant asfalto ne tik gadina vaizdą, bet ir kelia grėsmę aplinkai. Todėl svarbu nedelsiant pašalinti teršalus, kad būtų išvengta didesnės žalos. Gyvūnams ir aplinkai pavojingi naftos išsiliejimai vyksta ne tik toli Meksikos įlankoje, bet ir mūsų aplinkoje. 2020 metais iš Būtingės naftos terminalo išsiliejimo metu į Baltijos jūrą pasklido 2 tonos naftos, o mažesnio masto išsiliejimų mūsų vandenyse pasitaiko nuolatos.
Bendrai, kasmet vandenyną užteršia daugiau nei 1 milijonas tonų naftos. Tačiau tobulėjančios technologijos atneša gerų naujienų. Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Tatjana Paulauskienė ir jos komanda kuria aplinkai draugiškus sprendimus naftos teršalų valymui jūroje ir uosto akvatorijoje. Jie naudoja bioremediaciją paremtas technologijas, kurios ant įvairių sorbentų užaugina natūraliai naftą skaidančius mikroorganizmus. Šie mikroorganizmai naudoja naftą kaip anglies šaltinį, o šiaudai ir naftą skaidantys mikroorganizmai tampa vienu iš pagrindinių Lietuvos mokslininkių sukurtų naftos valymo technologijų pagrindų. Tad įprastai naftos teršalų sugėrimui naudojami sintetiniai sorbentai, o degeneracijos metu išsiskiria daugiau CO2, todėl naujos technologijos siekia mažinti poveikį klimatui.
Praėjusią vasarą mokslininkų užpatentuota technologija buvo sėkmingai išbandyta Klaipėdos uosto akvatorijoje. Dr. Tatjana Paulauskienė: „Baltijos jūroje kursuoja itin daug laivų - kiekvieną minutę jų turime apie 2000, o vienas iš pagrindinių gabenamų krovinių yra nafta ir naftos produktai. Be to, turime nemažai naftos terminalų, kuriuose perpylimo operacijų metu gali įvykti išsiliejimai.“ Šios technologijos vystymas yra svarbus Klaipėdos universiteto ir Inobiostar kuriamo produkto kontekste, siekiant pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Dr. Tatjana Paulauskienė ir Dr. Marija Kataržytė pabrėžia, kad naftos teršalų valymas pramonėje vyksta dviem pagrindiniais keliais: sugėrimu arba skaidymu. Tradiciniai sorbentai dažnai sugėrė naftą kartu su vandeniu, o tai vėliau gali sukelti papildomą taršą. Todėl mokslininkai kuria sprendimus, kurie naudoja natūralias medžiagas ir mikroorganizmus, kad valymo procesas būtų mažiau pavojingas aplinkai ir žmogui. Lietuvos mokslininkų užpatentuota technologija ir toliau vystoma Klaipėdoje ir Lietuvoje, siekiant mažinti naftos teršalų poveikį vandens ekosistemoms.
