Atrodo, kad betonas yra tiesiog… betonas. Tačiau statybų realybė kitokia - skirtingos jo klasės veikia tarsi automobiliai skirtingiems keliams: vieni sukurti lengvoms apkrovoms, kiti - sudėtingoms, treti - ekstremalioms sąlygoms. Įsivaizduokite betoną kaip universalų statybinį „įrankį“, kuris gali būti ir itin tvirtas, ir elastingas, ir atsparus aplinkos poveikiui - priklausomai nuo to, kaip jis pagamintas. Betono stipris žymimas klasėmis, pvz., C20/25, C25/30. Tai kaip rinktis tarp skirtingų atraminių sijų: silpnesnės tinka lengvoms konstrukcijoms, o stiprioji klasė reikalinga, kai kalbame apie pamatus ar perdangas. Plastiškumas lemia, kaip lengvai betonas pasiekia sudėtingas ertmes ir ar paviršius bus vientisas.
Kai pirmą kartą susiduriate su betono klasėmis, jos gali atrodyti kaip paslaptingas kodas: C16/20, C20/25, C25/30, C30/37… Tačiau iš tikrųjų tai labai logiška sistema, kuri veikia tarsi įrankių dėžė. Kiekviena klasė - tai skirtingas „įrankis“, turintis savo aiškią paskirtį. Vienas betonas skirtas lengvoms konstrukcijoms, kitas - pamatams, trečias - tiltams ir didžiulėms apkrovoms. Ne vienas statytojas yra patyręs, kaip pasirinkus netinkamą betoną pamatams, vėliau prireikia brangių taisymų. Pamatai - tai viso pastato stuburas. Betoninės grindys patiria nuolatinę apkrovą: žingsnius, baldų svorį, šilumos įrangą. Todėl rekomenduojamos klasės nuo C20/25.
Lengvasis putų betonas: savybės ir pagrindinės naudos
Anot bendrovės direktoriaus Ramūno Ščiučkos, lengvasis betonas yra lengvesnis už įprastą - iki 10 kartų. Į Europos Sąjungoje sertifikuoto lengvojo betono sudėtį įeina cemento priedai „Tech“, sudarantys oro putas, ir vanduo. Kad būtų išgauta didesnė šilumos varža ir garso izoliacija, gaminamas antras produktas, įdedant polistireninio putplasčio granulių. Metalo armatūra nerūdija, nes proceso metu susidaro plėvelė, apsaugianti metalą nuo korozijos. Medžiaga atspari šildymo-šaldymo ciklams. Laboratorijoje po 250 bandymo ciklų nebuvo pastebėta jokių įtrūkimų arimo požymių. Taip pat ir nedegi: stogų konstrukcijose nustatyta Broof(t1) klasė.
Lengvasis betonas puikiai tinka energetiškai efektyviems pastatams: sienos iš 40 cm storio lengvojo betono turi šilumos varžą R didesnę nei 7. Jis gali būti naudojamas ant stogo perdangos arba ant papildomo apšiltinančio sluoksnio, leidžiant formuoti nuolydžius trapams, užtikrinant vandens nutekėjimą. Lengvasis betonas gali būti liejamas tiesiai ant stogo perdangos arba ant kitų apšiltinančių sluoksnių, o jo formavimas nekontroliuojama masė užpildo reikiamą plotą tiksliai. Pastatų plokščią stogą lengvasis betonas gali suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus.
Lengvasis betoną galima naudoti sienų formavimui, užpildant erdves ir sumažinant triukšmą. Taip pat jis taikomas plaukiančių pontonų ar plaukiančių namų statyboje. Formavimo metu masė yra gana tiksliai užkloja plotą, todėl horizontą lyginti brangiais įrenginiais nereikia. Nagrinėjant naujus projektus, tokia medžiaga naudojama ir automobilių stovėjimo aikštelėse bei kitose infrastruktūrose.
Praktiniai augimo pavyzdžiai ir projektai
Lengvasis betonas jau buvo taikytas projektams tokiose vietose kaip ungurių ferma Trakų rajone - užsakovai Danijos kompanija, planuojama panaudoti 500 kubinių metrų šios medžiagos pamatams. Automobilių stovėjimo aikštelės sostinėje, kur 2 tūkst. m2 ploto aikštelę planuota formuoti iš smėlio, dabar gali būti užpildyta lengvuoju betonu, kurio poreikis sumažėjo žymiai - nuo 360 tonų iki 60 tonų.
Lengvasis betonas tinkamas ir senesniems vamzdžiams užpildyti, tarpvamzdžiams injekuoti, ertmėms ir kelių pralaidoms užpildyti. Jo technologija leidžia mažinti šalčio tiltus užtikrinant šilumos ir garso izoliaciją. Įmonė „Lengvas betonas“ dirba Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir t.t., teikdama specialias betonų mišinių programas, įskaitant pakabinamų balkonų technologijas ir pan.
Monolitinis betonas: savybės, taikymas ir estetiniai aspektai
Monolitinis betonas suteikia kūrybinių galimybių architektams - stebimas modernios statybos įrankis, dažnai naudojamas tiek pastatuose, tiek tiltų ir viadukų įrangoje. Monolitinės perdangos ir sienos dažnai liejamos su skirtingomis išorinėmis ir vidinėmis medžiagomis (sunkiojo betono sluoksnis išorėje, putplasčių plokštės ar akmens vatos vidiniame sluoksnyje). Lietuvoje monolitinio betono namų sienos gali siekti net iki 30 m aukščio. Išorinės sienos dažnai daromos iš lengvojo betono arba sluoksniuotos sistemos su didesne šilumine varža. Monolitinio betono paviršiai gali būti stilizuojami įvairiomis raštų technikomis: grafitinis, medžio, akmenukų raštai, kurie suteikia architektūros išraišką.
Putbetonis - savaime šilto, lengvo ir ekologiškai draugiško pobūdžio medžiaga, tinkama statant plaukiančius namus ar pontonus dėl mažo tankio ir garso izoliacijų. Putų betono blokeliai pasižymi dideliu matmenų tikslumu ir lengva apdaila, o jų šilumos laidumas ir atsparumas šalčiui užtikrina gero mikroklimato namuose. Įvairūs matmenys: ilgis 585 mm, aukštis 588 mm, plotis pasirinktas kaip 100/200/300 mm. Putbetonis turi didelį garso absorbavimo pajėgumą, o jo paviršiai nesimėto skilimo ir atsparus šilumai, net išbandžiant ilgas šilumos apkrovas.
Betonų mišinių parinkimas ir praktiniai patarimai
- Betono klases ir markes renkamės pagal paskirtį: M100-M500, atsižvelgiant į namo pamatų, perdangų ir kitų konstrukcijų apkrovas.
- Sunkusis betonas dažnai naudojamas pamatams, o lengvasis - sienoms, tarpo užpildymui, stovėjimo aikštelėms ar stogo konstrukcijoms.
- Šaltuoju periodu gamintojai tiekia betono mišinius ne žemesnės kaip +5°C temperatūros, o esant labai žemoms oro temperatūroms - iki +10°C, užtikrinant greitesnį kietėjimą.
- Prieš betonavimą svarbu nuvalyti šaltąjį paviršių, užtikrinti, kad mišinio temperatūra būtų atitinkama ir uždengti naująjį betono mišinį, kol jis įgauna jėgą.
- Klojinių ir formų tvirtinimas turi būti tvirtas, kad betonas neišlygintų klojinų ar pamato formų.
Tam, kad užtikrinti teigiamą kokybę, betono mišiniai turi būti nuolat tikrinami laboratorijoje: komponentai - nuolat tikrinami, o mišinių atitiktis tikrinama kasdien. Specialios sąlygos reikalauja laikytis griežtų reikalavimų dėl konsistencijos, temperatūros, izoliacijų bei apdorojimo po betonavimo periodu.
Gręžtiniai, juostiniai ir rostverko pamatai: trumpai
Gręžtiniai pamatai tinka, kai projektas neturi rūsių, leidžia pasiekti tvirtą gruntą, o rostverkas paskirsto pastato apkrovas. Juostiniai pamatai - dažniausiai monolitiniai arba surenkamieji, reikalauja hidroizoliacijos, o rostverkas juos sujungia į vieną konstrukciją. Monolitiniai pamatai yra tvirčiausi, gali būti įrengiami ant kilsių grunto, o jų perdangos dažnai yra gelžbetoninės.
Teoriškai, gręžtiniams pamatai reikalauja nemažai betono irarmatūros, tačiau jų ekonominis naudingumas yra aukštas. Tuo pačiu reikia atsižvelgti į šalčio tiltus tarp polių ir rostverko, kuriuos galima sumažinti adjuvantiniu putplasčiu aplink pamatus. Juostiniai pamatai taip pat gali būti išmoningai įrengiami, užtikrinant gerą hidroizoliaciją ir tinkamą drenažą. Taigi, pirminis sprendimas dėl pamato tipo dažnai priklauso nuo grunto savybių, apkrovų ir projekto specifikos.
Lengvojo ir putų betono kokybės užtikrinimas
Putbetonio savybės, tokių kaip atsparumas šalčiui, atsparumas ugniai, garso izoliacija, taip pat jo gebėjimas užpildyti erdves ir užtikrinti šiluminę varžą, yra svarbiosille. Palyginimai su kitomis medžiagomis rodo, kad putbetonis turi žemą tankį ir aukštą šiluminę varžą, todėl galima sumažinti šildymo sąnaudas. Be to, putbetonis lengvai apdirbamas, gali būti naudojamas ir plaukiančių namų statyboje, ir turi gerą garso izoliaciją. Taip pat putbetonis atsparus drėgmei ir užtikrina gerą ventiliaciją, suteikdama mikroklimatą, panašų į medinį namą.
How Penetron Works 2019
tags: #monolitinis #putu #betonas