Perdanga yra viena svarbiausių pastato dalių. Ji atskiria aukštus, laiko apkrovas ir turi būti tvirta, tiksli bei patikima. LPPK, arba lengvojo plieno karkaso perdangos gaminamos iš plonasienių plieno profilių. LPPK perdangos gali būti naudojamos ten, kur reikia lengvos, bet tvirtos konstrukcijos. Toks sprendimas ypač naudingas tada, kai svarbu sumažinti bendrą pastato svorį. Pagrindiniai tokios perdangos privalumai - mažesnis svoris, tikslumas ir greitesnis montavimas. Konstrukcijos gaminamos pagal projektą, todėl statybvietėje lieka mažiau improvizacijos. Gyvenamajame name perdanga turi būti ne tik tvirta. LPPK perdanga gali būti derinama su skirtingais sluoksniais: profiliuota skarda, betono sluoksniu, garso izoliacija, gipskartonio plokštėmis ir kitomis medžiagomis.
Pristatant papildomą patalpą arba įrengiant antstatą, dažnai svarbu neapkrauti esamų konstrukcijų. Toks variantas gali tikti, kai reikia įrengti papildomą aukštą, mansardą ar naują patalpą virš esamos pastato dalies. Kai reikia didesnio tarpatramio arba aiškios konstrukcinės schemos, gali būti naudojamos perdangos santvaros. Modulinėje statyboje svarbus tikslumas. LPPK perdangos čia tinka dėl mažo svorio ir tikslios geometrijos. Ne visada. Perdangos sprendimas priklauso nuo apkrovų, tarpatramių, pastato paskirties, garso ir šilumos izoliacijos reikalavimų. Kaina priklauso nuo perdangos ploto, tarpatramių, apkrovų, profilių kiekio, izoliacijos ir papildomų sluoksnių. Tiksliau įvertinti galima tada, kai žinomi pastato matmenys, paskirtis ir techniniai reikalavimai. LPPK perdangos naudojamos ten, kur reikia lengvos, tikslios ir greitai montuojamos konstrukcijos. Svarbiausia - perdangą parinkti pagal konkretų objektą, o ne pagal bendrą spėjimą.
Tai vidaus horizontalios konstrukcijos, skiriančios pastatą į aukštus. Jos atlaiko ir perduoda į sienas arba kolonas nuolatines bei laikinas vertikaliąsias apkrovas. Pagal funkcinius požymius perdangos skirstomos į: rūsio, esančias virš rūsio patalpų, tarpaukštines, atskiriančias gretimus aukštus, ir pastogės, esančias virš viršutinio aukšto. Pagal degamumo laipsnį perdangos yra trijų tipų: nedegamosIOS, sunkiai degamosIOS ir degamosIOS. Medinės sijos netinkuotos naudojamos iki 2 aukštų namai, o tinkuotos ir inpregnuotos iki 5 aukštų namui. Medinės sijos perdangoms paprastai vartojamas iki 5 m tarpatramiams.
Pagal skerspjūvį, apkrovas ir grindų konstrukciją, sijos dedamos kas 0,6-1,2 m taip, kad jų įlinkis nuo apkrovos būtų ne didesnis nei 1/250 tarpatramio. Jas galima dėti viename lygyje. Kol statyboms nevartojo betono, perdangos dažnai buvo mūriniai skliautai su plieninėmis sijomis. Pradėjus plačiai vartoti betoną, sijų perdangos buvo daromos iš monolitinio gelžbetonio su plokšte viršutinėje perdangos dalyje arba ant plieninių dvitėjų - apatinė lentynos buvo dedamos surenkamosios lengvojo betono plokštės. Perdangos su monolite plokšte viršutinėje dalyje užtikrina didesnį standumą, nes ši plokštė dirba kartu su sijomis. Surenkamosios monolitinės perdangos montuojamos iš pavienių surenkamųjų elementų, o tarpai tarp jų pripildomi monolitinio gelžbetonio. Tokios monolitinės juostos sujungia visus elementus į vieną konstrukciją. Tokia perdanga yra padaryta iš lengvojo betono ir keraminių blokų ir monolitinių briaunų, armuotu strypine armatūra. Blokai dažniausiai daromi iš šlakbetonio. Surenkamosios monolitinės perdangos apatinė dalis padaryta iš įtemptojo stygbetonio juostų su iškišta skersine armatūra. Ant šių juostų remiamos lovinio skerspjūvio gelžbetoninės plokštės. Vartojamos ir kitokios monolitinės perdangos su įtemptaisiais elementais, tai plokščios su įtemptomis stygbetonio juostomis, briaunuotos sklautinės. (Pastarosios labai stiprios ir netūri išleistos armatūros).
Ypač ekonomiškos surenkamosios monolitinės plokštės perdangos su styginiais keraminiais laikančiais sijiniais elementais. Vienos pirmųjų surenkamųjų perdangų - lovinė gelžbetoninės. Iš tokių plokščių sunku padaryti lygias lubas, todėl jos buvo vartojamos tik rūsio perdangoms. Racionalesnės yra dvitėjinės gelžbetoninės sijos su plačiomis lentynomis. Tokios sijos sudaro lengvą tuštymėtąją perdangą su gera garso izoliacija, lygiomis lubomis ir lygiu pagrindu grindims. Gerokai racionalesnės yra tuštymėtosios perdangų plokštės su apskritomis tuštomomis. Perdangos yra horizontalios pastato konstrukcijos, skirstančios pastatą į aukštus. Perdangos riboja aukštus ir esančias juose patalpas iš viršaus ir apačios (atitvėrimo funkcija) ir kartu laiko savo pačių, žmonių, įrangos ir kitų daiktų, esančių pastate, svorį (laikymo funkcija).
Pagal naudojimo būdą perdangos skirstomos į sijines ir plokštines. Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažniausiai yra naudojamos individualių namų statyboje. Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančiasias sienas. Sijų skerspjūviai priklauso nuo angos pločio ir atstumo tarp jų. Mūrinių, betoninių arba šlakbetoninių pastatų statyboje yra naudojamos gelžbetoninės perdangos. Jos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį. Todėl tikslinga jas naudoti tik kaip cokolines.
Yra skiriamos monolitinės ir surenkamos gelžbetoninės perdangos. Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jeigu veikia stiprios, dinaminės apkrovos. Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turi tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos. Statant dviejų aukštų namą neišvengiamai susidurs su klausimu - kokią perdangą montuoti. Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternatyvų yra nemažai. Populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės - sijinės perdangos.
Monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengiamos tuo atveju, jei veikia stiprios, dinaminės apkrovos. Taip pat monolitinės konstrukcijos reikalingos tada, kai būtent perdangos užtikrina pastato erdvinį standumą, kai pastatas turi tokią sudėtingą formą, kad tipinės surenkamųjų perdangų konstrukcijos negali būti panaudotos. „Statant dviejų aukštų namą aš visada vienareikšmiškai patariu montuoti monolitinę perdangą. Monolitinės gelžbetoninės perdangos montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamas perdangas.“
Medinę perdangą galima montuoti tuomet, kai namas yra vieno aukšto, o perdanga yra tik tarp gyvenamosios namo dalies ir stogo. Pasak jo, medinė perdanga yra populiari dėl to, kad ji sąlyginai pigia. Žmogus ją gali įsirengti pats, o be to, daug kas turi savo medienos, todėl išlaidos tikrai nedidelės. Tačiau prieš montuojant medinę perdangą reikia atkreipti dėmesį į namo projektą. Tik tuomet projektuotojas turėtų apskaičiuoti kokio storio sijas naudoti ir koks turėtų būti žingsnis tarp jų. Vienas pagrindinių medinės perdangos minusų - sąlyginai prasta garso izoliacija. Net montuojant medinę perdangą su 10-15 centimetrų storio izoliacinė medžiaga, tikėtina, kad garso izoliacija nebus tokia gera, kaip norėtųsi. Negana to, medinė pertvara apsunkina ir šildomų grindų įrengimą. Visgi išeitis turintiems medinę perdangą yra: tiek garso izoliacijos, tiek šildomų grindų problemą galima bandyti išspręsti virš perdangos montuojant sausųjų grindų plokštes.
Technologijoms vystantis dažniau naudojamos lengvesnės, mažiau sudėtinių medžiagų reikalaujančios, paprasčiau ir greičiau montuojamos perdangos. Naujos technologijos turi nepabloginti perdangos savybių: laikančiosios gebos, garso ir šilumos izoliacijos. Šiuo metu mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje dažniausiai naudojamos gelžbetoninės perdangos. Renkantis gelžbetonine plokštes konstruktoriai dažniausiai atsižvelgia į perdangos svorį. Dėl sunkesnės perdangos didesnė apkrova tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, sunkesnei konstrukcijai reikės stipresnių pamatų ir sienų. Laikančiąją gebą galima panašiai padaryti su visais trim gelžbetoninių perdangų tipais. Sunkiausia monolitinė perdanga, lengvesnė PTK, kurios 1 kv. m su išlyginamuoju sluoksniu, viso 25 cm, sveria apie 380 kg. Surenkamos „Teriva" perdangos 1 kv. m sveria apie 260 kg. Taigi 200 kv. Perdanga skaičiuojama ir atsižvelgiant į planuojamas apkrovas. Techniškai visų trijų tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas. Skaičiuojama nuolatinė apkrova - perdangos svoris su grindų konstrukcija ir kintama naudojimo apkrova - baldai, buitinė įranga ir technika, pertvaros, žmonės. Toms pačioms apkrovoms atlaikyti monolitinei perdangai reikės daugiau metalo, taigi padidės perdangos savikaina. „Teriva" perdangos atitinka Vokietijos standartą DIN 488, naudojant sijų armatūrai Bst 500 plieną, kuris 23 proc. mažesnio storio monolitinę perdangą gali atlaikyti panašias apkrovas. Tačiau plona perdanga turės prastesnes šilumos ir garso izoliacines savybes, norint jas pagerinti bus reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai. „Teriva" perdanga turi geras šilumos izoliacines savybes 0,37-0,39 m2K/W.
Skaičiuojant pastato statybos sąnaudas labai svarbu įvertinti ir perdangų įrengimo kainų skirtumus. Įvertinamos atvežimo, montavimo darbų, reikalingų mechanizmų sąnaudos, iškrovimo ir pakėlimo į objektą kaina. Pradedama skaičiuoti nuo atvežimo išlaidų. „Teriva" specialistai apskaičiavo, kad 13 m ilgio sunkvežimiu į objektą pristatoma 70 kv. m PTK ir 160-200 kv. „Teriva" blokeliai nesunkūs (17-19 kg), gelžbetoninių sijų 1 metras sveria 12 kg, todėl galima iškrauti rankomis ir nugabenti patiems į montavimo vietą. Monolitinėms perdangoms savikainą didina klojinių nuomos ir montavimo kaštai. Paruošiamieji montavimo darbai trunka gana ilgai. Gamyklinės standartinių matmenų gelžbetoninė plokštės sudaro problemų formuojant perdangoje angas laiptinėms, kaminams ir vėdinimo angoms. Dažniausiai tenka lieti monolitinę perdangą. Dėl PTK ir monolitinės perdangos svorių skirtumo pastato dalis gali sėsti netolygiai ir sienoje atsiranda įtrūkimų.
Perdangos ant laikančiosios sienos remiamos ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jos neremiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles. Perdangos tipą parenka inžinierius konstruktorius, skaičiuodamas pagal konstrukcijos ir pastato paskirtį bei planuojamas apkrovas. Poveikiai ir apkrovos, konkrečiam objektui, skaičiuojami pagal STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos. Rekonstruojant perdangas susiduriama su papildomomis problemomis. Pastato sienos ir pamatai gali būti nepritaikyti svorio padidėjimui, perdangą reikia įdėti nepažeidžiant kitų konstrukcijų. Nuo sunkios monolitinės perdangos dėl svorio dažnai imdavo skilinėti pastato sienos, joms sumontuoti reikia daryti ištisines išimas sienose, kad būtų kur jas atremti. „Teriva" perdangų atremiamos tik sijos, padarant sienose skyles.
Surenkamos perdangos gali būti montuojamos be krano; palyginus su monolitine perdanga, jos pigesnės, lengvesnės, geresnės garso ir šilumos izoliacijos savybės, o gali būti ilgesnės - nuo 1,8 m iki 8,6 m. Perdangos plokštės, tipai, montavimas, rekomendacijos, specialistų patarimai: Perdangos tipo pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos ir paskirties, o taip pat ir nuo apkrovos lygio. Apskaičiuojant apkrovas, atsižvelgiama į baldų, žmonių, santechninės ir kitos įrangos svorį. Pastovi apkrovos dalis - perdangos svoris. Tradicinės perdangos yra gelžbetoninės arba iš medinio karkaso. Surenkamųjų gelžbetoninių perdangų plokščių montavimui reikia krano, o gelžbetoninės monolitinės perdangos įrengimui reikia klojinių, armuot ir kloti betoną. Medinės perdangos kainą galima sumažinti naudojant pigesnes medžiagas, didinant tarpus tarp sijų, mažinant garso izoliacijos sluoksnį. Tačiau tai praranda laikomąją galią, garso izoliaciją ir ilgaamžiškumą. Dėl įrengimo paprastumo ir gerų termoizoliacinių savybių, sijinės perdangos dažnai naudojamos individualių namų statyboje.
Tokios perdangos pagrindas - gaminamos iš spygliuočių ir lapuočių medžių arba plieninės sijos, kurios remiasi į laikančiąsias sienas. Perdangos iš smulkių surenkamųjų elementų atlieka ir betonavimo klojinio, ir laikančiosios konstrukcijos funkciją. Jei specialiai šiam perdenginiui išramstyti reikia didelių sąnaudų, tai patogiau rinktis surenkamųjų sijų konstrukciją. Sparčiai tobulėjant gelžbetoninio technologijoms, pradėjus gaminti tikslių matmenų plokštes ir atsiradus galimybei šiuolaikines perdengimo plokštes pjaustyti norimo ilgio, pločio ar net kampu jos nepraranda populiarumo. Gaminant gelžbetonio plokštes gali būti suformuotos angos inžineriniams tinklams, laiptams, šachtoms tam tikrose vietose. Tai pagreitina statybą ir nebereikia statybos aikštelėje papildomų darbų. Jos pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu ir atsparumu ugniai, tačiau turi pernelyg didelį lyginamąjį svorį. Prieš statant ar renovuojant pastatą, reikėtų pagalvoti ir kokią stogo perdangą pasirinkti, nes ji yra viena iš svarbiausių stogo dalių.
Stogo perdanga parenkama pagal pastato paskirtį ir konstrukciją. Daugelį metų išlieka populiarios medinės ir gelžbetoninės perdangos. Taip pat išskiriamos dvi rūšys pagal laikančiųjų elementų konstrukciją: sijinės ir nesijinės. Individualiuose namuose dažniausiai įrengiamos medinių sijų perdangos. Tokios sijos yra netinkuotos ir tinkamos 1-2 aukštų namams. Statant aukštesnius pastatus iki 5 aukštų, naudojamos tinkuotos ir impregnuotos sijos. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad galima sumažinti medinės perdangos kainą renkantis pigesnes medžiagas, naudojant nedidelį garso izoliacijos sluoksnį arba padidinus tarpus tarp sijų. Tačiau tokia strategija gali atsiliepti saugai ir našumui.
Gali būti naudojamos ir surenkamos plokštės su plonais plokštės storiais, kurios palengvina montavimą ir sumažina svorį, bet kartais reikalauja papildomų izoliacinių sluoksnių. Perdangos plokštės „LEIER - Panel“ gali būti iki 2,42 m pločio ir iki 10 m ilgio, jas galima pagaminti bet kokios formos. Perdangos plokštės montuojamos kranais ir reikiamos galios stropais. Plokščių storis gali būti nuo 5 iki 6,5 cm, svoris iki 125 kg/m2. Plokščių paviršius yra lygus, todėl nereikia tinkuoti.
Išvada: perdangų parinkimas priklauso nuo konkrečios konstrukcijos, paskirties ir apkrovų. Svarbu įvertinti ne tik svorį, bet ir garso bei šilumos izoliaciją, montavimo greitį bei galimą biudžetą. Tinkamai parinkta perdanga suteikia reikiamą erdvinį standumą, užtikrina saugų ir efektyvų namo ar objekto eksploatavimą.
tags: #monolitines #perdangos #irengimo #technologija #apsauga #nuo