Mokykla vaikui -tartum atskira „valstybė“, kurioje jis yra visokeriopai ugdomas ir veikiamas įvairių aplinkų, iš jų ir estetinės ugdymo(si) aplinkos. Nustatyta, kad aplinkos, kurioje ugdytinis gyvena, bręsta ir kuria, reikšmė yra didžiulė. Tai patvirtina ir 2011-2012 metais vykdyto mokslinio tyrimo Jungtinėje Karalystėje duomenys. Nustatyta, kad per akademinius metus konkrečios mokyklos ugdymo(si) aplinka gali 25 proc. Humanistiniais principais organizuota ugdymo(si) aplinka teigiamai veikia žmogų.
Estetiška mokyklos ugdymo(si) aplinka (vizualioji ir fizinė) daro teigiamą poveikį mokinio brandai, vystymuisi ir saviraiškai. „Nemažą įtaką mokinių estetinei pozicijai įtvirtinti daro mokyklos aplinka ir jų pačių veikla šios aplinkos kūrime“ (Bitinas, 2004). Moderni mokykla - nuolat tobulėjanti organizacija, turinti ir siekianti tapti sociokultūriniu informacijos centru, taip pat vaiko „džiaugsmo namais“. Kultūriškai išprususio žmogaus ugdymas šiandien yra svarbus uždavinys, kuriam įgyvendinti sukuria meninės ir estetinės raiškos ugdymas (Zulumskytė, 2006; Leliūgienė, 2003).
Kaip ugdymo(si) aplinka veikia mokinius?
Mokyklos ugdymo(si) aplinka gali turėti didelę įtaką mokinių mokymuisi: ji turi būti funkcionali, saugi, dinamiška ir atvira. Bendrosiose programose (2008) teigiama, kad aplinka turėtų būti pritaikyta įvairių poreikių mokiniams, mobili, sukurti erdves veiklai, judėjimui, poilsiui ir atsipalaidavimui. Geros mokyklos koncepcija (2015) akcentuoja dinamišką ir funkcionalų erdvių požiūrį, o 2016 m. modelis įsivertinti - išorinis vertinimas apima 4 sritis, įskaitant ugdymo(si) aplinkos rodiklius.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašuose (2015) nurodyta, kad ugdymo(si) erdvė turi būti saugi, lengvai pertvarkoma ir kryptingai panaudojama pagal mokymo tikslus. Vaikams skiriamos erdvės turi būti pritaikytos žaidimams, buičiai, poilsiui, o laboratorinės ir technologinės įrangos - atitinkamoms mokymo kryptims. Ergonomikos principai ir prieinama infrastruktūra padeda užtikrinti sveiką ir produktyvią mokymosi aplinką.
Tačiau aplinka nėra tik fizinė. Estetinė aplinka, jos raiška ir įtaka turi didelį poveikį mokinių motyvacijai ir požiūriui į mokslą. Daktaro disertacijų ir tyrimų išvados rodo, kad vizualioji aplinka gali būti edukacinis veiksnys, skatinantis estetinių nuostatų formavimąsi. Mokytojų estetinis požiūris taip pat svarbus kaip mokinių įsitraukimas į aplinkos kūrimą (Mulevičienė, 2005).
Ergonomika ir mikroklimatas
Langų ir vėdinimo sprendimai daro įtaką mokinių savijautai ir sveikatai. Higienos normos nurodo, kad ugdymo įstaigose turi būti tinkamas mikroklimatas ir ventiliacija. Pertekliniai sandarumai didina CO2 koncentraciją, o Lietuvoje pastebima, kad šiuolaikiniai pastatai dažnai turi hermetizuotus langus, kurie gali riboti natūralų vėdinimą. Pertraukoms ir rekreacijai būtina išplėsti oro apytaką ir užtikrinti, kad patalpos pasiektų tinkamą mikrokimantą, ypač klasėse, kur vaikai praleidžia daug laiko.
Akustika - tai dar viena svarbi dalis. Tinkama garso izoliacija ir akustinės plokštės padeda sumažinti triukšmą ir pagerinti dėstymo kokybę. Patalpose turi būti natūralus apšvietimas, o pagrindinis šviesos srautas - iš kairės arba iš priekio. Ergelmijos atžvilgiu svarbu, kad baldai būtų ergonomiškai pritaikyti mokinių ūgiui, o kėdės ir stalai leistų patogiai palaikyti alkūnių padėtį ir netoleruoti permestų darbo pozų. Tinkamas ekranų aukštis, klaviatūros išdėstymas ir galimybė reguliuoti baldus kūno dydžiui - būtini veiksniai.
Spalvos ir interjero dizainas
Spalvos patalpose veikia nuotaiką, koncentraciją ir elgesį. Klasės rekomenduojama dažyti šviesiai žaliai, gelsvai, šviesiai mėlynai arba rausvai, o jaunesniems moksleiviams - šiltesnės spalvos. Suolus ir stalai - šviesiai žalios spalvos arba natūralio medžio spalvos su jų atspindžio koeficientu nuo 0,11 iki 0,45 %. Lentos - tamsiai žalios, rudos ar juodos spalvos. Interjero medžiagos turi būti matinių paviršių, atsparios dilimui, lengvai prižiūrimos ir mažiau kenkiančios mikroklimatui. Taip pat svarbu naudoti aplinką tausojančias ir tvarias dangas bei medžiagas, laikantis ekologinių standartų ir sertifikacijų (LEED, BREEAM).
Žinomi pavyzdžiai ir praktika
Projektas Kalnėnuose, Vilniuje, Mortos karalienės vardą turinčiai mokyklai - pavyzdys, kaip modernus sprendimas gali būti įgyvendintas per trumpą laiką ir su aukštos kokybės biudžetu. Centrinė atriumo erdvė su stiklu dengtu stogu jungia erdves, o mobilaus pobūdžio pertvaros leidžia lankstų klasės dydžio keitimą. Aplink šerdį išdėstytos valgyklos, sporto salės ir kiemas. Lauko erdvės ir fasadai buvo suprojektuoti su pasyvios saulės kontrole - gaubtais ir uždangalais ant langų, o energetinis efektyvumas užtikrinamas šilumos siurblių ir LED apšvietimo naudojimu. Visos vėdinimo sistemas įrengtos koridoriuose, o atriumo sienos yra įstiklintos, kad darbuotojai matytų įvykius viduje.
Pastato statyba įvyko naudojant gelžbetonines plokštes, kurios sumažino atliekas ir energijos sąnaudas; statinys įgyvendintas pagal A+ energinį klasifikavimą. Projektui vadovavo UAB „Merko statyba“, o techninę priežiūrą atliko UAB „Keista“. Atsižvelgiant į laiką ir biudžetą, prioritetai buvo klimato sąlygos, šiluminis komfortas, vidinė aplinka ir akustinė kokybė. Stačiakampės erdvės su lengvai pertvarkomomis sienomis ir skirtingų dydžių kabinetais leido mokykloje vykdyti įvairias ugdymo formas, įskaitant tik studijų akcentus ar platesnę socialinę veiklą.
Šio straipsnio tikslas - parodyti, kaip mokyklos klasės apdaila ir bendras interjeras gali stiprinti mokinių motyvaciją, kūrybiškumą ir bendrą kultūrinį išprusimą. Naudodami įvairius Lietuvos ir užsienio tyrimų atrastus principus, galima sukurti erdves, kurios ne tik atitinka higienos normas ir techninius standartus, bet ir skatina vaikus būti aktyviais, iškreipti savo pasaulėžiūrą, kurti ir dalintis savo patirtimi.
Įspūdingas pavyzdys Lietuvoje - Kalnėnų mikrorajone statoma mokykla, kurią finansuoja BaltCap Infrastructure Fund. Čia akcentuojama centralinė atriumo erdvė, mobilios pertvaros, energiją tausojančios technologijos bei išmanus projektavimo sprendimas, leidžiantis pritaikyti erdves pagal poreikį. Tokie sprendimai rodo, kad aukštos kokybės klasės apdaila faktiškai skatina mokinių akademinį rezultatą, socialinį įsitraukimą ir kultūrinį identitetą.
Praktiniai patarimai įrengiant mokyklos klasės aplinką
- Diegti dinamiškas, lengvai pertvarkomas erdves - mobilios pertvaros ir lanksčiosios baldų sistemos leidžia kurti mažesnes ar didesnes erdves pagal užduotį.
- Pasirinkti aukštos kokybės ir ilgaamžes dangas bei medžiagas, kurios yra atsparios dilimui, lengvai prižiūrimos ir mažina oro taršą.
- Skirti dėmesį akustikai - integruoti akustines lubų sistemas, garso sklaidą suponuojančias priemones ir tinkamą grindų dangą, kad mokiniai girdėtų ir mokytojai galėtų aiškiai kalbėti.
- Taikyti vizualinio dizaino sprendimus: spalvos ir medžiagos, kurios skatina susikaupimą ir teigiamą nuotaiką, vengiant per didelio stimuliavimo.
- Užtikrinti tinkamą šviesos režimą - natūralus apšvietimas iš kairės ar iš priekio, papildomas dirbtinis apšvietimas be akių dirglumo.
- Kreipti dėmesį į ergonomiką: galimybė reguliuoti stalo, kėdės ir klaviatūros aukštį, užtikrinant teisingą rankų ir akių padėtį.
- Rinktis aplinką tausojančias ir sveikatai saugios plokštes bei dažus, įskaitant CO2 ir mikroklimato valdymą per ventiliacijos sistemas.
- Numatyti vietas, kur vaikai gali savarankiškai ir komandoje kurti, tyrinėti ir mokytis, įskaitant poilsio zonas ir rekreacines erdves.
Taikant šiuos principus, mokyklos klasės gali tapti ne tik funkcionaliomis, bet ir estetiškai išbaigtomis erdvėmis, kuriose vaikai skaitosi ir kuria įgūdžius visai savo ateičiai.