Startavus šildymo sezonui, viešojoje erdvėje prasidėjo diskusijos apie įvairius šildymo būdus, jų pasirinkimo motyvus ir kainas. Jei didžioji dalis didmiesčių gyventojų naudojasi centralizuotu šildymu, tai atokesnių vietų ir kaimų gyventojai renkasi alternatyvius šildymo būdus - malkas, anglį ir granules. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenis, vidutinė centrinio šildymo (CŠT) kaina siekia 5,25 ct/kWt, tuo tarpu malkomis pagamina šiluma kainuoja šiek tiek pigiau - 4,96 ct/kWh. Įvertinus kitas dvejas alternatyvaus kūrenimo priemones, apskaičiuota, kad vidutinė anglies energetinė savikaina yra 4,2 ct/kWh, o kūrenimo granulėmis - 6,0 ct/kWh. Tačiau jis siūlo nesižavėti vien pigumu. Šildytis elektriniais šildytuvais kainuoja tiek, kiek kainuoja 1 kWh elektros. Lietuvoje 1 kWh elektros, LESTO duomenimis, kainuoja 11,3 ct/kWh su PVM. Dujų m3 buitiniam vartotojui kainuoja 0,39 ct. Papildomas mėnesio mokestis 3,99 Eur su PVM (abonentinis). Dar kainuoja įranga, šios įrangos priežiūra. Skaičiuojama, kad iš 1 m3 dujų galima pagaminti 7 kWh šilumos. Įvertinus tik kuro (dujų) dedamąją gauname šilumos kainą apie 5,6 ct/kWh (be abonentinio mokesčio, įrangos įrengimo ir eksploatacijos sąnaudų). Palyginimui galima paminėti, kad CŠT įmonėse pagamintos šilumos vidutinė kaina 2017 m. buvo 5,2 ct/kWh. Paulauskas sako, kad įvertinus visus centrinio šildymo privalumus darytina išvada, kad centralizuotai šildytis yra patogiausia ir pigiausia. Gyventojams, kurie turi galimybę prisijungti prie CŠT tinklų, tikslingiausia naudoti CŠT šilumą. Kaimų ir rajono gyventojams, iki kurių nėra atvesti šilumos tiekimo tinklai, reiktų patiems įvertinti ir pasirinkti patogiausią, ekonomiškai naudingiausią ir visus aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį šildymo būdą. Malkų ir anglies efektivumas panašus, - sako KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas doc. dr. Ir, nors šildymasis malkomis ir anglimis visuotinai pripažįstami kaip pigiausi apsirūpinimo šiluma būdai, LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad katilų skleidžiami dūmai žmogaus sveikatai turi panašų poveikį į tą, kuris užrašytas ant cigarečių pakelio. Granules deginantys katilai, pasak V. Lukoševičiaus, yra kur kas aukštesnės kokybės šilumą gaminantis įrenginys.
Granulių privalumai ir kokybės svarba
„Šiuose įrenginiuose degimas vyksta subalansuotai: kuro ir oro santykis nuolat palaikomas taip, kad kuras pilnai sudegtų. Svarbiausias skirtumas nuo malkinių katilų yra tai, kad šiluminė galia reguliuojama ne uždarinėjant orą, o dozuojant kuro padavimą ir primaišant reikiamą pilnam sudegimui oro kiekį. Taigi degimas šiuose katiluose optimalus, angliavandeniliai pilnai oksiduojami, o dūmai nesulyginamai švaresni negu malkinių katilų. Kokybiškas degimo procesas lemia, kad naudingumo koeficientas granules deginančioje katilinėje yra apie 80-90 %. Žinoma, medienos ar šiaudų granulės kiek brangesnės negu malkos, tačiau jų reikia mažiau dėl aukštesnio katilų efektyvumo. Svarbu, kad granulinis šildymas draugiškas aplinkai ir žmonių sveikatai“, - sako V. Lukoševičius.
Medienos granulės dažnai gaminamos iš medienos atliekoms, nors gali būti ir iš saulėgrąžų lukštų ar šiaudų. Pjuvenų granulių kaina priklauso nuo granulių išdžiovinimo, švaros, kokybės, metų laiko ir nuo gamintojo nustatytos kainos. Optimalus pjuvenų granulių drėgnis - 8-9 proc., kaloringumas - apie 4600 kcal/kg. Iš medienos granulių būna labai mažai pelenų - 0,6-2 proc. Pjuvenų briketai yra ekologiškas, itin švarus kuras, kuris taip pat gali būti naudojamas katiluose.
Kalorinis palyginimas įvairiems kurui rūšims
- Medienos granulių kaloringumas apie 4600 kcal/kg; peleningumas 0,6-2 proc.; drėgnumas optimalus 8-9 proc.
- Miško medienos malkos - kaloringumas dažnai apie 4000 kcal/kg (atsižvelgiant į drėgmę), 15-20 proc. drėgmės sievenama kaip optimali.
- Ąžuolo malkos - vienos kaitriausių, tačiau turi daug dervų; reikia sausai laikytis.
- Durpių briketai - kaloringumas 3500-4500 kcal/kg, degimo trukmė apie 6 valandas ar ilgiau; degdami beveik neužsiteršia katilai.
Analizuojant, kaip išlaikyti efektyvumą, reikia atsižvelgti į malkų drėgmę ir laikymo sąlygas. Džiovintos malkos turi apie 15-20 proc. drėgmę ir dažnai išskiria apie 4000 kcal/kg. Džiovintų malkų erdmetrių įvertinimas skiriasi nuo kietmetrio (ktm) dėl oro tarpo tarp medienos. Džiovintos malkos gali būti laikomos be nuostolių kelis metus, tačiau žiemos metu jos turi būti saugomos sausai, skaidriai ir uždaroje patalpoje arba malkinėje.
Kuro pasirinkimo praktika: ką rinktis kaimo ar atokesnių vietovių gyventojams
Gyventojams, kurie turi galimybę prisijungti prie CŠT tinklų, tikslingiausia naudoti CŠT šilumą. Kaimų ir rajono gyventojams, iki kurių nėra atvesti šilumos tiekimo tinklai, reiktų patiems įvertinti ir pasirinkti patogiausią, ekonomiškai naudingiausią ir visus aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį šildymo būdą. Malkų ir anglies efektyvumas panašus. Tačiau granuliniai šildytuvai siūlo aukštesnę degimo kokybę, leidžiančią pasiekti didesnį efektyvumą ir mažesnį taršos lygį.
Kainų palyginimas ir praktiniai pavyzdžiai
Dažnai žmonės nori įvertinti, ar malkos ar granulių šildymas yra ekonomiškesnis. Sertifikuotų medžio granulių tona šiuo metu galima įsigyti po 230 EUR. Nedžiovintų skaldytų juodalksnio malkų kaina šiuo metu yra 45 EUR už erdmetrį, o gerai išdžiovintų - 80 EUR už erdmetrį. Lyginant su anglių sąnaudomis, dažnai granulių ar briketų deginimas gali būti ekonomiškesnis dėl aukštesnio degimo efektyvumo ir nustatytos kaloringumo tikslumo, nors kainos gali kisti priklausomai nuo metų ir kokybės.
Apibendrinant, granulių deginimo įrenginių nauda slypi nuosekliame degimo procese, didesniam naudingumo koeficientui, mažesnei taršai ir mažiau priežiūros. Malkų pasirinkimas išlieka populiarus dėl žemesnės kainos, tačiau jų degimo procesas reikalauja daugiau dėmesio laikymo sąlygoms ir dažnesnio kūrenimo.
Praktiniai skaičiavimai: kaip įvertinti granulių poreikį namui
- 1 tona granulių yra apie 4600-4700 kcal/kg; priklausomai nuo drėgmės ir kilmės, gali šiek tiek svyruoti.
- Įvertinkite namo plotą, šilumos perdavimo būdą (radiatoriai ar grindinis), ir namo izoliacijos lygį.
- Suskačiuokite, kiek energijos (kWh) reikia per sezoną; iš 1 tonos granulių gaunama apie 4-4,7 MWh šilumos, atsižvelgiant į katilo efektyvumą.
- Palyginkite su tuo pačiu namu šildant malkomis ar dujomis ar anglimis, apskaičiuodami kWh kainą (kiekvienos kuro rūšies kaina ir naudingumas turi būti įtraukti).
Pastabos dėl vienodų sąnaudų ir praktinių apribojimų
Durpių briketai degina ilgiau (apie 6 valandas ir daugiau), turi kaloringumą 3500-4500 kcal/kg, bet jų prieinamumas Lietuvoje gali būti ribotas, dažnai importuojami iš Baltarusijos. Durpių briketai degant nesudaro dervų, todėl katilas lieka švaresnis. Pasirinkus šildyti durpių briketais, nepamirškite jų kaloringumo ir drėgmės rodiklių.
Mažiausios rizikos patarimai centralizuotam ar nepriklausomam šildymui
- Laikykite malkas sausose, erdviose vietose su gera ventiliacija; drėgmės rodiklis turėtų būti apie 15-20 proc.
- Apsaugokite granules nuo drėgmės, laikydami jas sausoje patalpoje ir uždarytose talpose.
- Prieš įrengdami naują katilą ar atnaujinant sistemą, įvertinkite visus įrengimo ir eksploatacijos kaštus (įranga, priežiūra, abonentiniai mokesčiai, energijos sąnaudos).
- Jei išgirdote klausimą, kiek granulių reikia tam namui, naudokitės paprastu vadovu: suvartojimas gali svyruoti dėl namo dydžio ir šildymo sistemos tipo, todėl skaičiavimai gali būti aptakus, tačiau suteiks pagrindinę kryptį.
