Urbanistika yra kaip architektūra, tik žymiai plačiau. Ji aprėpia ne tik pastatus, erdves, bet ir veiklą mieste, jo pritaikymą sau, žmonių įpročius, keliavimą. Apie tai, kaip mes gyvename mieste. Neseniai urbanistai viešėjo Katovicuose vykusioje vienoje svarbiausių teritorijų planavimo ir urbanistikos konferencijų „World Urban Forum“, kurioje apsilankė daugiau nei 5 000 ekspertų iš viso pasaulio. Kuo dabar gyvena urbanistikos pasaulis? J. Muliuolytė: viena iš ypač dažnai skambėjusių temų - pokovidinis miestas. Mūsų šalyje karo temos nustūmė pandemiją į antrą planą, tačiau forume ypač daug dėmesio buvo skiriama COVID-19 pasekmėms. T. Jonauskis: daugelį„World Urban Forum“ pranešimų siejo bendra žinutė - miestai turi būti atsparūs ir pasiruošę pokyčiams. Gebėti priimti pandemijų, klimato kaitos, pabėgėlių, karo iššūkius, mokėti su jais kovoti. Šiandien nebėra milijoninio miesto, kuris nesusidurtų su daugybe globalių problemų. Ar tai būtų pandemija, ar miestą nusiaubęs uraganas ar temperatūros rekordus mušanti kaitra. Urbanistikos sritis apima kur kas plačiau nei architektūra, nors daugelis linkę šias sritis vartoti kaip sinonimus ar sugretinti? J. Muliuolytė: urbanisto funkcijos - planuoti miestą taip, kad jame būtų patogu gyventi, judėti, surasti vietų, kur pailsėti. Urbanistika yra apie patogumą gyventi ir būti mieste. T. Jonauskis: populiaru sakyti, kad urbanistas yra kaip moderatorius, kuris sujungia daug idėjų, interesų. Transportas, įvairios komunikacijos, verslo ir gyventojų interesai, gamta, bendruomenės. Urbanistas siekia į visus poreikius atsižvelgti ir surasti tinkamą sprendimą. Kartais tenka pasakyti, kad medis turi būti vietoje kelio, o kartais - atvirkščiai. J. Muliuolytė: prieš kelis dešimtmečius miestas buvo labiau apie vaizdą - formą, pastatus, gatvių tinklą. J. Muliuolytė: tuomet irgi buvo atsižvelgiama, tačiau kitaip. Vienoje vietoje gyveni, yra viešasis transportas, kuris nuveža į darbo vietas. Dabartinis gyvenimas kitoks. T. Jonauskis: anksčiau buvo darbo ir poilsio vietos, dabar prisidėjo daugiau komercinių objektų, bendruomeninių interesų. Taip atsiranda daugiau kompleksiškumo. Keičiasi ir pats miestas. Kai turime naują projektą, atsižvelgiame, kiek žmonių ten gyvens, įvertiname, koks jų gyvenimo būdas, kur leis laisvalaikį, išeis į gatves, parkus, koks bus įvaizdis pasikvietus svečių, kaip atrodys jų rajonas. Kokią vertę žmogui kuria urbanistika? J. Muliuolytė: jeigu eidamas gatve jautiesi saugiai ir nesinervini, kad tave užkliudys dviratis. Jeigu gali lengvai orientuotis tarp gatvių, nori sieti save su tuo rajonu, tada viskas gerai. T. Jonauskis: dabar dažnai vartojamas terminas „15 minučių miestas“ - per tiek laiko miestas turėtų perteikti savo funkcijas. Pėsčiomis nueiti iki parko, autobusu, automobiliu ar dviračiu pasiekti darbą. Miestas turi būti policentrinis, kur mikrorajono centre yra biblioteka, poliklinika, darbo vieta, mokykla, o žiemomis ir Kalėdų eglė. Dabar Lietuvos miestuose dažnai darbo vietos yra centre, reikia ilgai vykti iš miegamųjų rajonų, susidaro eismo spūstys. Tiesa, situacija pamažu keičiasi. J. Muliuolytė: jeigu nuvyktumėte į Karoliniškes, Pašilaičius ar Šeškinę, turbūt nesuprastumėte, kur yra pagrindinė aikštė, o kur parkas. Būtų sunku apibūdinti, kur yra rajono centras ir kokia jo funkcija. Urbanistiniu požiūriu tai vienas iš labiausiai pastebimų trūkumų. T. Jonauskis: didžiausias trūkumas atsiskleidžia tada, kai miestas negali pasiūlyti greitai pėsčiomis ar dviračiu pasiekiamų kasdienių funkcijų. J. Muliuolytė: jau kokį dešimtmetį pasaulio miestuose sparčiai konvertuojamos industrinės erdvės. Lietuvoje ši tendencija tik pamažu įgyja pagreitį. Vienu iš Vilniaus konversijos pavyzdžių galėtų būti Naujamiesčio rajonas. Nemažai konversijų turi Kaunas. Šiuo metu Klaipėdoje elektrinė Senamiestyje prie upės konvertuojama į gyvenamuosius objektus. T. Jonauskis: kita tendencija - klimato kaitos iššūkiai. Čia neatsilieka ir Vilnius. Sodinami medžiai gatvėse, mažinamas karščio salų efektas, užlaikomas vanduo, kad nebūtų nuleistas į požemius, nešienaujamos krantinės - tai labai teigiami pokyčiai. Tai pastebima ne tik tvarkant esamą ūkį, bet ir planuojant naujas teritorijas, parkus. T. Jonauskis: Vilniujeturbūt per porą metų susijungs pagrindiniai dviračių takai. Šiltuoju sezonu iš vieno didesnio rajono į kitą, pavyzdžiui, iš Pašilaičių į Antakalnį, bus galima saugiai nuvažiuoti dviračiu. Kai iš Pilaitės ar Pašilaičių nereikės dėl kasdienių funkcijų važiuoti į centrą, kai galėsi savo rajone nueiti į parką ar kino teatrą, bus fundamentalus lūžis. Tai gali pasikeisti gana greitai. J. Muliuolytė: Tikėtina, kad bus vis dažniau atrandami mažesni miestai, kuriems prognozuočiau atsigavimą. Kretinga, Telšiai, Anykščiai - šie miestai susitvarkę, panašu, kad į juos pamažu grįžta žmonės iš didmiesčių ar užsienyje padirbėję emigrantai. Daugiabučiai renovuojami, gatvės sutvarkytos, trūksta tik darbo vietų. Komandoms siūlomos skirtingos temos/teritorijos, apimančios tiek projektavimo, dizaino (pastato, grupės pastatų ar pastato dalies) užduotis tiek urbanistinio (teritorijos, viešosios erdvės, kvartalo) planavimo, kraštovaizdžio užduotis. Pasiūlymus rengia iš 1-7 dalyvių suformuotos komandos, kurias sudaro architektūros, inžinerijos, statybos, urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros, dizaino ir kitų sričių studentai ar profesionalai. Suformuotos komandos pasirenka po vieną iš savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų ar objektų ir parengia joms skirtus projektinius pasiūlymus. Pasiūlymų sprendiniai ilgalaikėje perspektyvoje turėtų generuoti pajamas, prisidėti prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didinimo, socialinių problemų sprendimo.
Cemento gamyklos istorija Lietuvoje
Cementas yra vienas svarbiausių statybinių medžiagų, kurio gamyba Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius cemento gamintojus šalyje, jų produkciją, istoriją bei ateities planus, ypatingą dėmesį skiriant tvarumui ir aplinkosaugai.
Istoriniai cemento gamyklos Lietuvos kontekstai
Cemento gamykla Akmenės rajone, Karpėnų kaime, pradėta statyti 1947 metais. 1952 m. rugsėjo 20 d. čia pradėjo suktis pirmoji klinkerio degimo krosnis. Jau po metų buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti antroji 127 m ilgio krosnis. 1959 m. buvo baigta statyti trečioji, o 1961 m. - ketvirtoji cemento gamybos technologinės linijos. 1996 m. šis keturių sukamųjų krosnių kompleksas, kaip ekonomiškai neefektyvus, buvo uždarytas.
AB „Akmenės cementas“ - tai viena didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti cementą. Šios statybinės rišamosios medžiagos mūsų gamykla pagamina virš milijono tonų per metus, o produkto kokybė atitinka visus Lietuvos bei Europos Sąjungos reikalavimus. 1952 m. įkurta Akmenės cemento gamykla 1976 m. buvo reorganizuota į Cemento ir šiferio kombinatą, 1978 m. - į gamybinį susivienijimą Akmencementas. 1983 m. veikė aštuonios technologinės cemento gamybos linijos, asbestcementinių gaminių ir kalkių gamyba, 14 kompleksinių mechanizuotų srovinių linijų, dvi automatinės srovinės linijos ir kiti gamybiniai padaliniai, dirbo 2200 darbuotojų, pagaminta 3,4 mln. tonų portlandcemenčio, 65,2 mln. sutartinių plokščių šiferio, 1600 kilometrų sutartinio skersmens asbestcementinių vamzdžių, 130 200 tonų kalkių. 1990-1993 m. veikė kaip valstybinė įmonė Akmenės cementas, nuo 1993 m. akcinė bendrovė. 1997 m. privatizuota.
Pagrindiniai cemento gamintojai ir jų produkcija Lietuvoje
AB „Akmenės cementas“ yra didžiausia šalies cemento gamintoja, kurios produkcija atitinka aukščiausius Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus. Įmonė gamina virš milijono tonų cemento per metus, o apie 75% čia pagaminamo cemento parduodama Lietuvoje. „Heidelberg Materials Lietuva Cementas“, UAB, priklauso tarptautinei „Heidelberg Materials“ grupei, kuri yra viena didžiausių pasaulyje cemento, betono ir užpildų gamintojų. Įmonė veikia nuo 1999 m. ir siūlo birius bei pakuotus cemento produktus, atitinkančius aukščiausius kokybės bei tvarumo standartus.
Tvarumas ir aplinkosauga cemento pramonėje
Šiuolaikinėje cemento pramonėje tvarumas ir aplinkosaugos aspektai įgauna vis didesnę reikšmę. „Heidelberg Materials“ grupė visuomet siekia sumažinti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai. CO₂ emisijų mažinimas ir CCS technologija - „Akmenės cemento“ generalinio direktoriaus A. Zaremba teiginiai: „Šiandien svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido (CO₂) intensyvumą.“ Jo įmonė planuoja dideles investicijas į CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijos (CCS) pritaikymą, siekiant pereiti prie klimatui neutralios gamybos. Taip pat įmonė siekia, kad po 2035 m. „Akmenės cemento“ taptų klimatui neutraliu gamintoju. Investicijos į modernizavimą ir alternatyvų kurą jau vykdomos: 2014 m. pastatyta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, o vienos iš svarbiausių investicijų - alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra, leidžianti iki 80-90% iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju. Visa tai kainavo apie 30 mln. Eur. „CCS Baltic“ konsorciumas, kurį įsteigė „Akmenės cementas“ su partneriais, užtikrins visos CCS vertės grandinės veiklą - nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki perkrovimo į laivus bei išplukdymo po Šiaurės jūros dugnu. Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse.
Kiti su cementu susiję statybinių medžiagų gamintojai Lietuvoje
Be pagrindinių cemento gamintojų, Lietuvoje veikia kitos įmonės, gaminančios su cementu susijusius statybinius produktus: Betono centras, INHUS, „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“, Perdanga, Betono mozaika, AB „Aksa“ ir kt. Šios įmonės teikia sprendimus nuo betono mišinių iki gelžbetonio konstrukcijų ir paviršių.
Konkrečios istorijos pradžios ir plėtra
1947 m. Akmenės cemento gamykla pradėjo plėstis į kalkių gamybos cechą, 1952 m. įvyko pirmosios, 1959 m. antra ir 1964 m. trečiosios kilpos, o 1970 m. pradėta veikti antra cemento gamybos srautinė linija. 1974 m. užbaigti statyti ir pradėti eksploatuoti dar du sukamieji krosnys. 1976 m. Akmenės cemento ir šiferio kombinatas pervadintas į Akmenės cemento ir šiferio gamybinį susivienijimą „Akmenės cementas“. 1989-1990 m. vykęs spartusis pokyčiai įtvirtino reorganizacijas; 1996 m. gamykla privatizuota 34% akcijų įsigijo anglų RMC Group. Vėliau plėtotos anglių paruošimo, nauji anglių malūnai, šlapio cemento gamybos būdo keitimas į sausąjį, naujos pakavimo linijos, naudojamas antrinis kuras - padangos. 2006 m. pradėtas didžiausio gamyklos istorijoje investicinis projektas - sausas būdas, taip pat pradėta įgyvendinti CCS iniciatyva su partneriais. 2014 m. įrengta nauja klinkerio gamybos linija, o 2016 m. pradėta gaminti naujas produktas - hidroliulinis kelių rišiklis HRB E4, atitinkantis standarto reikalavimus. 2017-2021 m. žymių veiklų ir naujų projektų laikotarpis.
Vilniaus link
Konversijos įprasminti ir išplėsti miestų kontekstą. Pavyzdžiai - Naujamiesčio rajono konversijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Klimato kaitos ir siekio plėtoti mus rūpina miestų želdinimas, gatvių architektūra, dviračių takai, parkai ir viešosios erdvės formavimas. Tačiau akcentuojama, kad reikia užtikrinti greitą pėsčiųjų ir dviračių pasiekiamumą kasdienėms funkcijoms, o centrinės zonos funkcijos privalo būti lengvai prieinamos visoms miesto dalims. Tvarumo ir konversijų tema - nuolatinių tyrimų objektas, leidžiantis išlaikyti ekonominį ir socialinį stabilumą, kuriant nepriklausomą, bet kokiai krizei atsparų urbanistinių sprendimų rinkinį.
Infografikos ir papildomos informacijos
Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo tyrimai Britų geologijos tarnyboje
Turinys ir ateities kryptys
- Urbanistikos tikslai - kuriant patogų, saugų ir įtraukiantį miestą, kuriame vienos funkcijos persidengia su kitomis: gyvenimas, darbas, poilsiavimas, kultūra.
- Industrinės erdvės konversija į gyvenamuosius ir mišrios paskirties teritorijas - Vilniaus Naujamiesčio pavyzdžiai, Kaunas, Klaipėda.
- Medžių sodinimas, vandens išsaugojimas, karščio salų mažinimas - klimato kaitos scenarijų priemonės.
- 15 minučių miestas - užtikrinti, kad visuomenės poreikiai būtų pasiekiami pėsčiomis ar dviračiais.
- CO₂ emisijų mažinimas ir CCS technologijų diegimas - svarbiausios tvarumo kryptys cemento pramonėje.
- Ekonominiai padariniai - konversijų projektai generuoja pajamas, didina užimtumą ir sprendžia socialines problemas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į socialinius ir kultūrinius kaitos procesus: istorijos, migracijos pėdsakai, socialinė nelygybė ir bažnytinės/religinės bendruomenės įtaka mitybai bei kasdieniam gyvenimui. Pažangi mokslinė bazė Vilniuje, kuri sujungia bioarcheologiją, archeologiją, istoriją ir pažangias laboratorines technologijas, suteikia įžvalgų apie gyvenimo kokybę, migraciją ir visuomenės sveikatą per daugiau nei penkis amžius.
Apibendrinimas
Šiame darbe apibendrinama, kaip cemento gamyklos istorija, urbanistinės reformos ir socialiniai pokyčiai susipina į kompleksišką miesto kraštovaizdį. Naujųjų laikų prioritetai - tvarumas, atsparumas, gyventojų įtrauktis ir ekonominė naudinga, kuriant miestą, kuris vystosi kartu su technologijomis ir aplinkos savigyna.
tags: #miestas #paskubomis #pastatytas #del #atsiradusios #cemento