Metalinis vandentiekio vamzdis tinkamas izeminimui elektros izeminimo taisykles reikalavimai

Elektros operatoriai tai gerai supranta: jei variklis ar įrenginys sugenda gamykloje, kiti varikliai ir įtaisai pradeda gesti pakartotinai, tačiau jei matuojant neaptikta jokių nenormalių įtampos sąlygų, gedimų priežastis gali būti vienintelė priežastis, ir kad sistemoje yra žemės gedimas. Tiesą sakant, jei esant tokiems gedimams yra įtampos skirtumas, jei matuojama įtampos vertė tarp žemės ir fazės, galima pamatyti įtampos vertę virš fazės į fazę įtampų.

Įžeminimas yra gyvybiškai svarbi atsargumo priemonė, užtikrinanti tiek žmonių saugą, tiek įrangos patikimumą. Įžeminimas reiškia, kad nuotėkio elektra laidininko pagalba tiekiama į žemę. Nuotėkio elektra yra absoliučiai būtina įžeminti tiek atsižvelgiant į pavojų gyvybei, tiek dėl mašinų ir įrangos tarnavimo laiko. Paprastai pastatai tiekiami elektra fazinėmis ir neutraliomis linijomis, ir šiai dviem linijoms reikia visos elektra varomos įrangos.

Teisiniai reikalavimai ir standartai

Įžeminimas yra privalomas pagal įvairius teisinius reglamentus. Tokie reglamentai apima įžeminimo įrenginių tikrinimo, matavimo ir kontrolės laikotarpius. Lietuvoje reglamentuoja apsaugą nuo pavojingų ir kenksmingų elektros poveikių norminiai aktai, tarp jų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės ir Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Iki šiol pagrindinė techninė apsaugos priemonė iki 1000V įtampos tinkle yra elektros įrenginių korpusų įžeminimas TT ir IT tinklo sistemose arba įnulinimas TN tinklo sistemoje. Apsauginis įžeminimas - elektros įrenginių srovei laidžių korpusų sujungimas su įžeminimo įrenginiu.

Be apsauginio įžeminimo yra dar ir darbinis įžeminimas bei apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių įžeminimas. Apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių įžeminimas reikalingas elektros įrenginių apsaugai nuo tiesioginių atmosferinių išlydžių. Lietuvoje taikomos giluminiai įžemintuvai iš plieno, dažnai varijuojantys varžą; jų montavimas užtikrina stabilų nuo metų iki dešimtmečių trunkančią įžeminimo sistemos veikimą. Taip pat svarbu turėti tinkamai suprojektuotą ir pritaikytą PEŠ (potencialų išlyginimo šyną), prie kurios prisijungiami visi metaliniai inžineriniai tinklai.

Struktūrinės įžeminimo dalys

  • Elektros skirstymo skydas
  • Įžeminimo laidininkai
  • Vandens skaitlis
  • Pagrindinė potencialų suvienodinimo šyna
  • Vamzdžių vandentiekio vamzdžiai
  • Antenos
  • Centrinio šildymo
  • Izoliuojantis intarpas
  • Dujotiekio vamzdžiai
  • Kompiuterinės sistemos
  • Apsauginis laidininkas
  • Jungiamieji laidininkai
  • Kanalizacija
  • Jungtis (PEN-PE)
  • Įžemintuvas arba pastato armatūra

Blogu įžeminimu suprantamas įžeminimas su nepriimtinai didele varža, taip pat įžeminimas su greitai blogėjančiomis savybėmis. Daugiausia elektrinės įrangos instaliavimo pažeidimų aptinkama privačiame sektoriuje. Vietinis savamokslis elektrikas gali neturėti visų priemonių ir reikiamų žinių, todėl įrankiai ir matavimai yra būtini quality užtikrinimui. Visos namo inžinerinės sistemos ir įranga turi būti įžemintos, o įžeminimo kontūras turi būti sujungtas su įžeminimo įrenginiais.

Konkrečios įžeminimo praktikos Lietuvoje

Šiuolaikinė praktika dažnai naudoja giluminius įžemintuvus: plieniniai variuoti strypai su konusinėmis arba srieginėmis movomis, kurie kalami į žemę. Tokie įžemintuvai pasižymi mažomis varžomis, atsparumu korozijai ir ilgaamžiškumu. Kontūro įrengimas prasideda nuo vietos parinkimo: idealus variantas - drėgnas molingas dirvožemis, apie 2-4 metrai nuo pastato pamatų. Smėlingas gruntas dar labiau iššaukia didesnę varžą. Elektriniai siūlai įžeminti rišant varžą gaminamu kontūru. Skerspjūviai ir įrengimo detalės turi atitikti STR reglamentus ir LST standartus.

Žaibo apsauga reikalauja žaibolaidžių su kilnojamoju įžemikliu, nuleidimo laidininkų, kurie nukreipia žaibo srovę į žemę. Aktyvusis žaibolaidis generuoja lintais impulsus, kurie „pritraukia" žaibą anksčiau nei pasyvus strypas. Abi sistemos veikia, tačiau visada rekomenduojame SPD (viršįtampių apsaugos) diegimą pagrindiniame skydelyje lygiu II klasės arba aukštesne apsauga. Vizualinė namų apžiūra rekomenduojama kasmet - įžeminimo kontūro patikra, varžų matavimai kas 3-5 metus. Pramoniniuose objektuose - vizualiai kas 3 mėnesius, varžos matavimai - kasmet.

Įžeminimo kontūro įrengimas apima: vietos parinkimą, dirvožemio įvertinimą, varžos matavimą ir oficialius protokolus. Žaibosaugos sistemą sudaro stogo žaibolaidžiai, nuleidimo laidininkai, potencialų išlyginimas. SPD pasirinkimas ir montavimas turi būti atitinkamas tinklai. Reikia įrengti ar patikrinti įžeminimo kontūrą? O gal klausimas lieka neatsakytas?

Praktiški patarimai ir sprendimai dažniems atvejams

Trumpas atsakymas į klausimą apie žemės gedimą: ne visada reikia įrengti papildomą įžeminimą ar keisti visą sistemą. Metalinis stogas gali būti naudojamas kaip žaibo priėmimo elementas tik jei atitinka sąlygas: stogo storis ≥ 0,5 mm, tinkamai sujungtas su nuleidimo laidininkais ir turi veikiantį įžeminimo kontūrą. Taip pat gali būti mitas, kad didelis medis apsaugos nuo žaibo; medis gali praleisti žaibo iškrovas ir netgi peršokti į pastatą. Pasyvioji Franklino sistema reikalauja papildomo priežiūros, o aktyvioji pritraukia žaibą sujungiant ankstesnį. Abu variantai veikia, tik reikia tinkamai prižiūrėti ir atlikti varžų matavimus.

Gyvenamiesiems namams skiriamos rekomendacijos: kasmet vizualiai įvertinti sistemą, kas 3-5 metus atlikti varžų matavimus; į SPD įkeltinę - II klasės SPD pagrindiniame skydelyje. Montuojant arba keičiant įžeminimą privalo dalyvauti kvalifikuotas elektrikas su atitinkama įranga. Jei pastebimos problemos po audros, pvz., išlydžių ar gedimų, būtina patikrinti įžeminimą ir SPD.

Techniniai ir praktiniai aspektai

Įžeminimas turi būti įrengtas visoms inžinerinėms sistemoms: vandentiekio, šildymo vamzdžiams, dujotiekiams, kabeliams ir kt. Kontūro įrengimas - nuo vietos pasirinkimo iki varžos matavimo ir protokolų pateikimo. Prieš bet kokią bet kurio tipo rekonstrukciją ar naują įrengimą būtina atsižvelgti į STR 2.01.06:2009 nuostatas dėl išorinių ir vidinių įžemintuvų bei atsparumo. Žaibosaugos sprendimai turi būti derinami su energijos tiekėjais ir prieigos prie įrenginių sauga.

Žemės įžeminimo kontūro schema

Kaip SPD apsaugo jūsų įrangą

Pagrindiniai terminai: TT, IT, TN tinklai, PE laidai, PEN-PE jungtys, įžemintuvai, potencialų išlyginimas, žaibosauga, viršįtampiai, pavyzdinės schemos. Įvykdžius teisinius reikalavimus, technologinius standartus ir atlikus kvalifikuotų specialistų patikras, tiek žmonių sauga, tiek įrenginių patikimumas bus ženkliai padidintas.

Gamybinės įrenginės įžeminimo kontūro ir žaibosaugos praktiniai žingsniai

  1. Pasirinkti tinkamą vietą įžeminimo kontūro įrengimui, atsižvelgiant į dirvožemio savybes.
  2. Nustatyti optimalų elektrodų skaičių ir jų įkalimą gylį, matuoti varžą megaohmometru.
  3. Diegti giluminį įžemintuvą su konusinėmis movomis ir užtikrinti mažą varžą ilgaamžiškumui.
  4. Įrengti PEŠ ir prijungti visus metalinius tinklus, užtikrinant potencialų išlyginimą visame pastate.
  5. Diegti SPD skydelyje, pasirinkti tinkamą klasę (ne mažesnę kaip II) ir sujungti su įžeminimo kontūru.
  6. Atlikti pradinį ir periodinį įžeminimo kontūro bei SPD patikrinimą, dokumentuoti protokolai.

Infrastruktūriniai pavyzdžiai - 1) vandentiekio vamzdžiai, 2) centrinis šildymas, 3) antenos, 4) dujotiekiai, 5) kanalizacija - turi būti įtraukti į bendrą įžeminimo sistemą.

tags: #metalinis #vandentiekio #vamzdis #tinkamas #izeminimui