Tai kenkėjai, kurie puola nupjautą ir jau išdžiūvusią medieną bei jos dirbinius. Mūsų šalies sąlygomis medienai kenkia vabalai: ūsuočiai, skaptukai ir medgraužiai. Naminis ūsuotis ⎯ pagrindinis sausos medienos kenkėjas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Vabalai gerai skraido. Didžiausias jų aktyvumas stebimas vasarą. Lervos stadija (kenkianti) paprastai trunka 3⎯5 metus, bet gali užsitęsti ir ilgiau. Lervos dažniausiai gyvena po gyvų, džiūstančių ar išdžiūvusių medžių žieve arba medienoje, tad gyvuose medžiuose jos ne tik mechaniškai pažeidžia grauždamos takus, bet ir sukelia puvimą. Lervos išvagoja medieną, padarydamos ją tinkamą tik malkoms. Spygliuočių rąstai per kelerius metus gali tapti netinkami statybos darbams. Plinta suaugėliams skrendant į kitas vietas (į pastatus patenka per pravirus langus, duris) ir gabenant užkrėstą medieną ir jos dirbinius.
Naminis ir baldinis skaptukai
Pasaulyje žinoma apie 12 tūkstančių, Lietuvoje ⎯ 16 skaptukų rūšių. Naujos rūšys gali būti įvežamos su įvairiais medienos gaminiais. Lietuvoje daugiausia paplitęs baldinis skaptukas. Vabalai gerai skraido. Pavasarį skaptukų patelės deda kiaušinėlius baldų ir medienos dirbinių įtrūkimuose, jungtyse ir vietose, neapsaugotose dažų ar lako sluoksniu. Išsiritusios lervos įsigraužia į medieną ir minta ja. Lervos lapuočių medienoje gyvena apie 2⎯4, o spygliuočių ⎯ apie 4⎯6 metus. Skaptukai pažeidžia pušų ir lapuočių medieną pastatuose, baldus, paveikslų rėmus, medinius meno dirbinius. Baldinis skaptukas dažniausiai pažeidžia medinius baldus ir medžio gaminius, o naminis skaptukas daugiausia sutinkamas medinėse pastatų konstrukcijose (palangėse, stogų balkiuose, grindyse). Plinta suaugėliams skrendant į kitas vietas ir gabenant užkrėstą medieną bei jos dirbinius.
Kenkėjų kontrolė ir prevencija
KENKĖJŲ KONTROLĖ apima žmogaus sveikatos, nuosavybės ir maisto išteklių apsaugą nuo nepageidaujamų kenksmingų organizmų ⎯ kenkėjų. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Jei šie kenkėjai nenaikinami arba nesiimama prevencijos priemonių, trumpėja medienos gaminių eksploatacijos laikas, o mediniams pastatams gali iškilti realus griuvimo pavojus, nes pažeidžiamas medienos vientisumas, tvirtumas ir atsparumas aplinkos poveikiui. Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys - violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, įvairias kitas medines konstrukcijas, medžio dirbinius daugiausia pažeidžia naminio ir baldinio skaptukų lervos. „Paprastai į mus gyventojai kreipiasi, kai išgirsta graužimo garsus, kai pastebi medienoje skylutes, dulkes, byrančias iš medinių baldų, namo sijų, medinių sienų ir pan. Gauname pranešimų tiek apie kenkėjus patalpų viduje, tiek išorėje, o vieni klientai pagalbos paprašė tada, kai jiems ant galvų mediniame name ėmė kristi medgraužiai“, - pasakoja L. Kuo anksčiau nustatoma, kad mediena užkrėsta kenkėjais, tuo lengviau su jais kovoti, tikėtina, kad ir žala bus mažesnė. Vienas iš ryškiausių - skylutės medienoje (namo sijose, balduose ir kt. mediniuose daiktuose), kurias palieka suaugęs vabzdys, išsigrauždamas laukan. Kaip teigia kenkėjų kontrolės specialistas, pagal skylučių formą ir dydį galima atpažinti, kurio medienos kenkėjo tai darbas. Tuksėjimo, gremžimo garsai medinėse sienose, grindyse, balduose - dar vienas medienoje slypinčių kenkėjų požymis.
Prieš naudojimą mediena dažnai apdorojama
„Prieš naudojimą mediena paprastai apdorojama specialiais preparatais (impregnantais, antiseptikais, insekticidais ir kt.) - ji tampa „nepatraukli“ kenkėjams, todėl užtikrina medinių gaminių kokybę. Žinoma, neapsaugojus medienos, tikimybė joje veistis medgraužiams išauga kelis kartus“, - komentuoja L. Nors medienos kenkėjų naikinimo klausimas spręstinas kuo skubiau, reikia prisiminti, kad pasirinkus netinkamus būdus, pvz. Dryžuotasis kirminas yra 3-4 mm ilgio, tamsiai rudos spalvos, su 10 eilių tiesių ir ryškiai dryžuotų griovelių ant liemenų. Vabalai masiškai apsikrečia birželio-liepos mėnesiais, dauguma vabalų lieka išsiritimo vietoje arba netoli jos. Paprastai patelė deda apie 20 kiaušinių į senas kelionių skyles, medienos plyšius arba ant lygaus, bet šiurkštaus paviršiaus.
Dryžuotasis medvarlė daugiausia puola spygliuočių medieną, retai - ir lapuočių. Jis prastai vystosi medienoje. Būdinga, kad sijos puolamos tik iš vidinės patalpos pusės. Jis nepažeidžia namų sienų ir sijų išorės. Lervos medienoje išgręžia išilginius tunelius, kurių pagrindinė dalis susitelkia spyruoklinės medienos žieduose. Suaugusi lerva pasiekia 4 mm ilgį, o jos tunelio plotis tuo metu būna apie 2-2,3 mm. Mirties kirminas yra didesnis už dryžuotąjį kirminą ir pasiekia 4-5 mm ilgį. Visas kūnas juodai rudas, tik ant skydo ties abiem užpakaliniais ragais yra aukso geltonumo dėmės. Kitais atžvilgiais jis panašus į dryžuotąjį slieką.
Vabalai gausiausiai skraido gegužės ir birželio mėnesiais ir veda naktinį gyvenimo būdą. 10-20 mm ilgio, pikio rudumo, su dviem skersinėmis juostelėmis kamieno viduryje. Jo antenos, palyginti su kitomis karpinių vabalų rūšimis, palyginti trumpos, vos siekia trikampio vidurį. Karpinis vabalas puola spygliuočių medžių medieną. Patelė deda 80-200 kiaušinėlių į medienos plyšius. Išsiritusios lervos kasa tunelius po paviršiumi, vėliau neria giliau (skleisdamos būdingą girgždantį garsą), užkrėsta mediena galiausiai sutrupėja iki skeveldrų. Lervų vystymasis trunka 3-10 metų (kartais iki 15 metų). Lervų ekskursijos skylės yra ovalios, iki 1 cm pločio. Linijinis medšarkis yra 3-4 mm ilgio. Galva ir skydas yra nuo rusvai geltonos iki rausvos spalvos, liemenys šviesiai geltoni, su šoniniu tamsiu išilginiu pakraščiu. Patelė išgręžia motininius tunelius statmenai kamieno ašiai iki 5 cm gylio, lervų tuneliai vėliau būna statmeni motininiam tuneliui. toks maitinimosi būdas labai ardo medieną. Lervos dažnai aptinkamos kartu su grybo Cetatocystis pilifera grybiena, dėl kurios mediena tampa mėlyna, taigi ir koridoriai juodi. Medvarlės vystymasis trunka 9-10 savaičių. Šios šeimos atstovai deda kiaušinėlius į pusiau apdirbtą medieną. Lervos vystosi 2-3 metus. Suaugėliai lėliukėmis išsirita į išorę, palikdami 5-7 mm skersmens apvalią skylutę. Labiausiai paplitę pilviškiai yra Uroceus gigasL. ir Sirex juventusL., kurie aptinkami eglės, pušies, eglės ir kėnio medienoje. Medinių skruzdėlių skruzdėlytės matuoja 7-14 mm ir yra juodos spalvos. Jos dažnai gyvena simbiozėje su medvarlėmis ir staliaus skruzdėlėmis, apsigyvendamos ant medienos, kurią šie kenkėjai prieš tai užkrėtė. Medgręžis charakterizuoja keletą medieną gręžiančių ir medžius puolančių vabalų rūšių. Medieną puolantys kenkėjai gali apnikti prabangius antikvarinius daiktus ir netgi pasiekti pastatų struktūrines dalis. Medienos kenkėjai deda kiaušinėlius medienos paviršiuje (smulkiuose plyšeliuose, po žieve ir t.t). Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos grauždamos medieną skverbiasi gilyn ir laipsniškai didėdamos pridaro ertmių, susilpninančių medienos mechaninį atsparumą. Subrendęs vabzdys prasigraužia į paviršių ir išskrenda; lieka 1-9 mm pragraužta skylė, rodanti medienos pakenkimą. Toks procesas gali trukti iki 2 metų. Vabzdys išsivysto tik esant pliusinei aplinkos temperatūrai. Vienas vabzdys per dieną suėda tris kartus daugiau medienos, nei pats sveria. Ne visų vabzdžių dauginimuisi būtina drėgmė: didžioji dalis vabzdžių veisiasi medienoje, kurioje ne daugiau kaip 12 proc. Jei medienoje matomos šių vabzdžių landos, vadinasi tai buvo sausmedis ar ilgai miške išgulėjęs medis. Pastatuose paprastai šie vabzdžiai kiaušinėlių nededa. Šiai kenkėjų grupei priskiriami vabzdžiai, kuriei puola pjautą, nužievintą medieną joje padarydama gilias landas. Vieni jų puola mažai sudrėkusią medieną, ypač nusilpnintą medienos grybų, kiti apsigyvena sausoje medienoje, pavyzdžiui, gegnėse, balduose ir kitose statybinėse konstrukcijose. Didysis naminis ilgaūsis - tai 16-20 mm ilgio, juodai rusvos spalvos, plokščiakūnis vabalas. Ardo spygliuočių medienos stogo, perdenginių ir kitas nešančias medines konstrukcijas. Naminis skaptukas - rudos spalvos, 4-5 mm ilgio. Kiaušinėlius deda saulėtoje vietoje pavyzdžiui išorinėse medinių pastatų sienose. Polinis vabalas - rusvai geltonos spalvos, 9-13 mm ilgio. Paprastai puola medinių konstrukcijų elementus, kurie yra pastoviai drėkinami, mėgsta veistis virtuvėse, voniose, gyvenamųjų namų pirmųjų aukštų patalpose. Mažasis balangraužis - graužia visas medienos rūšis. Pelias ekspertų ilgametė patirtis, moderni įranga ir taikomi veiksmingi metodai užtikrina operatyvų, visų kenkėjų keliamų problemų, sprendimą bei garantuoja saugią jūsų verslo ir namų aplinką.
Medieną naikinančių organizmų identifikavimas
Kodėl svarbu nedelsiant reaguoti į įtarimus dėl kenkėjų?
Paleidę prevencines priemones ankstyvoje stadijoje, lengviau išvengti sunkesnės žalos. Dažni požymiai - skyles medienoje, tuksėjimo ir grižimo garsai, dulkės ar medienos byrėjimas. Paskubėjus gali būti sunkiau atstatyti ar pakeisti pažeistas konstrukcijas. Medžio kenkėjai dažnai pažeidžia pastatų konstrukcijas ir meno dirbinius, o kai kuriais atvejais gali paveikti netgi antikvarinius daiktus.
Kaip veikia biocide ir pasirinktos procedūros
Prieš naudojant medieną svarbu taikyti impregnantus, antiseptikus, insekticidus. Pasirinkti metodai priklauso nuo medienos rūšies, vabalų ar lervų tipų ir pažeidimo intensyvumo. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui dryžuotasis medvarlė ar didysis naminis ilgaūsis, reikalauja ilgalaikės dėmesio ir specialių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei plėtrai.
Tandeminės priemonės: ką daryti namuose ir ką patikėti ekspertams
- Patikrinkite visą pažeistą medieną ir aplinkines konstrukcijas, įskaitant palanges, grindis, langų rėmus ir pan.
- Pažeistos medienos dalis gali būti pakeistos arba papildytos specialiais impregnai ir lakais.
- Jei pažeidimas išplito į didesnį plotą arba sudėtingas konstrukcijas, kreipkitės į kenkėjų kontrolės specialistus.
- Reguliariai stebėkite medienos būklę, ypač po šiltų sezonų.
Charakteristika dažniausiai pasitaikančių kenkėjų
Dryžuotasis medvarlė puola spygliuočių medieną, retai - lapuočių. Jo lervos gyvena ilgiau, palyginti su kitomis rūšimis, ir gali užtrukti net iki 6 metų vystymosi laiką. Mirties kirminas - didesnis ir ilgiau gyvuoja, palyginti su kitais kirminais. Karpinis vabalas - 10-20 mm ilgio, dažnai su dviem skersinėmis juostelėmis kapieno viduryje; deda daug kiaušinių, o lervos sukuria siauras ertmes, kurios stipriai pažeidžia medieną. Linijinis medšarkis - mažesnė vabalų grupė, kurios pažeidimai dažnai vyksta gilesniuose sluoksniuose ir sukelia sunkesnes deformacijas.
Rekomendacijos gyventojams ir įmonėms
- Laikykite sausą medieną, stebėkite drėgmės lygį ir užtikrinkite tinkamą ventiliaciją.
- Prieš įsigyjant medienos gaminius, aiškiai patikrinkite jų kilmės šaltinį ir kokybę.
- Kai įtariate užkrėtimą, kreipkitės į profesionalus dėl tyrimo ir gydymo plano.
- Laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl impregnantų ir apsaugos priemonių.
Santrauka
Naminis ūsuotis, skaptukai ir medgraužiai yra pagrindiniai sausos medienos kenkėjai Lietuvoje. Jie sugeba greitai plisti, pažeisdami pastatų konstrukcijas, baldų ir meno dirbinių dalis. Ankstyvas aptikimas, tinkamos apsaugos priemonės ir profesionalų pagalba leis išsaugoti medienos kokybę ir pastatų saugumą.