Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Pastatų atitvarų šiluminė technika yra vienas svarbiausių aspektų užtikrinant pastato energinį efektyvumą ir komfortą gyventojams. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Todėl tinkamai suprojektuotos ir įrengtos atitvaros yra esminės siekiant sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti pastato mikroklimatą. Pagrindinis kriterijus, naudojamas vertinant pastato šiluminę izoliaciją, yra U-koeficientas, rodantis šilumos kiekį, galintį prasiskverbti per pertvarą. Kuo mažesnis U-koeficientas, tuo geresnė šilumos izoliacija. Šiluminė varža (R) yra atvirkštinė U-koeficientui (R=1/U) ir priklauso nuo medžiagos tipo bei jos storio. Kuo didesnė šiluminė varža, tuo geresnė izoliacija.
Kaip išsirinkti ir sumontuoti izoliaciją | Kaip viską padaryti
Teisinė bazė, normatyvai ir rąstinių namų specifika
Teisinė bazė ir normatyvai: Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus Lietuvoje nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. STR pateikia normines (Un) ir leistinasias (Ul) šilumos perdavimo koeficientų vertes visoms atitvarioms - stogams, perdangoms, sienoms, langams ir durims. Apskaičiuojant šilumos nuostolius, svarbu atsižvelgti į kiekvienos atitvaros plotą ir jos norminį šilumos perdavimo koeficientą. Nuo 2021 m. įsigaliojo griežtesni pastatų energinio naudingumo reikalavimai, pagal kuriuos nauji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad siekiant aukščiausios klasės (pvz., A++), būtina užtikrinti itin gerą pastato sandarumą ir šilumos izoliaciją.
Rąstinių namų specifika ir reikalavimai: Kalbant apie rąstinius namus, svarbu suprasti, kad net ir didelio storio rąstų siena ne visada atitinka STR keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Pavyzdžiui, 20 cm storio rąstinio namo siena paprastai turi šiluminę varžą apie 1,87 m²K/W, o STR reikalauja ne mažiau 5 m²K/W gyvenamiesiems namams. Tačiau yra išimčių: vasarnamiams ir namams iki 80 m² ploto šie griežti sienų varžos reikalavimai netaikomi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sienų sandarumą - netinkamai sujungti rąstai gali sukelti didelius šilumos nuostolius. Todėl, net ir statant iš storesnių rąstų, papildomas apšiltinimas dažnai yra būtinas, siekiant užtikrinti energijos efektyvumą.
Optimalaus rąstų storio pasirinkimas priklauso nuo namo paskirties, dydžio ir norimo estetinio vaizdo. Mažesniems namams gali pakakti 68 mm ar 90 mm storio rąstų, o didesniems, norintiems išlaikyti autentišką rąstinio namo išvaizdą, galima rinktis 120 mm, 160 mm ar net storesnius rąstus. Tačiau siekiant atitikti STR reikalavimus, beveik visais atvejais reikalingas papildomas sienų apšiltinimas.
Rąstiniai namai pasižymi geru mikroklimatu ir gebėjimu greitai prišilti bei lėtai atvėsti, tačiau tai nereiškia, kad jie automatiškai atitinka šilumos izoliacijos normatyvus. Jei namas bus gyvenamas ištisus metus, rekomenduojama papildomai apšiltinti net ir 20 cm storio rąstų sienas.
Sandarumas, šilumos nuostoliai ir šildymo ekonomija
Sandarumas ir kitos svarbios detalės: Nors šiluminė varža yra svarbi, dar svarbiau yra tinkamas namo užsandarinimas. Net iki 80% šilumos nuostolių gali būti patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Todėl apšiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas, o tik paskui - atitvarų šiluminė varža.
EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi, kurios padeda sumažinti šilumos nuostolius. Jų produktai tinkami tiek naujai statybai, tiek pastatų termomodernizacijai. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas iš šių plokščių gali gerokai sumažinti eksploatacijos išlaidas.
Renkantis apšiltinimo medžiagas ir specialistus, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę ir patirtį. Jei statytojui pigiau apšiltinti stogą nei sienas, jis gali reguliuoti apšiltinimo storius, tačiau bendri pastato šilumos nuostoliai neturi viršyti norminių verčių. Projektuojant pastatus, ypač pasyvius namus, naudojamos specializuotos programos, pavyzdžiui, Pasyvaus namo planavimo paketas (PHPP), kurios leidžia įvertinti pasirinktų medžiagų ir konstrukcijų įtaką energijos suvartojimui jau ankstyvoje stadijoje.
Energijos vartojimas, klasės ir ateities perspektyvos
Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai Lietuvoje privalo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, jie vis dar aktualūs užbaigiant senesnius projektus ar atliekant pastatų rekonstrukcijas. Tačiau 2026 m. naujų B klasės namų statyba faktiškai nebebus leidžiama. Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. Ekspertai rekomenduoja iš karto projektuoti A arba A+ klasės namus, nes nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visoje ES. Taip pat svarbu pasitelkti energijos efektyvumo ekspertą ir atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos, siekiant identifikuoti ir ištaisyti galimus šilumos nuostolius.