Perdangų paskirtis yra perimti grindis veikiančias apkrovas, atskirti vieno aukšto patalpas nuo kito aukšto patalpų ir užtikrinti akustinį komfortą tose patalpose. Todėl tarpaukštinės perdangos svarbiausios charakteristikos yra jos laikomoji galia ir garso izoliacija. Kalbant apie tarpaukštinės perdangos garso izoliavimo savybes, naudojamas oru sklindančio garso izoliavimo rodiklis Rw ir smūgio garso izoliavimo rodiklis Lw. Oro garso izoliavimo rodiklis parodo, kaip gerai perdanga izoliuoja kalbėjimą, muzikos garsus ir pan., ir kuo šis rodiklis didesnis, tuo oro garso izoliacija geresnė.
Pagal LR STR 2.01.07:2003 “Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo” gyvenamieji dviejų butų ar daugiabučiai pastatai turi atitikti nežemesnės nei C garso klasės reikalavimus. Vieno buto gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama užsakovui pageidaujant, tačiau turi būti ne žemesnė negu E garso klasė. Standartiškai medinė perdanga konstruojama iš C24 klasės vientisos medienos sijų, kurių aukštis 195/220/245mm. Siūlome šiuolaikinį sprendimą medinei tarpaukštinei perdangai renovuoti - kompozitinę medžio-betono perdangą. Kompozitinė medžio-betono perdanga labai geras sprendimas situacijose, kuriose neįmanoma įrengti naujos perdangos, bet keliami nauji laikomosios galios, garso ir smūgio izoliacijos reikalavimai. Kompozitinės konstrukcijos efektas gaunamas dėka metalinių jungių, kurios sujungia medinę siją ir betono sluoksnį į vieną sistemą, tokiu būdu medžiagos dirba kartu. Eliminavus metalines junges iš konstrukcijos dingtų visas kompozitinis efektas, o betono sluoksnis šioje konstrukcijoje liktų “negyva” apkrova.
Medinės perdangos yra dažnas pasirinkimas tiek senesniuose, tiek naujos statybos namuose. Jos užtikrina konstrukcijos lengvumą, gerą garso izoliaciją ir natūralų mikroklimatą. Apsvarstykime, kaip tinkamai įrengti ir apšiltinti medinę perdangą 2 aukštų name. Mediena - tradicinė ir ekologiška statybinė medžiaga. Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis daugiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.
Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja, t. y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Karkasinių, skydinių ir rąstinių namų statyba turi savų ypatumų. Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų. Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje. Pasyvus namas ir mediena: pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė - vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės.
Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo - transportuojamo dydžio - namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.). Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą. Reikliose užsienio rinkose duoną užsidirbantys medinių namų gamintojai išskirtiniai ir tuo, kad daugelis jau turi ar ruošiasi įsigyti Skandinavijos šalyse svarbų kokybės atitikties sertifikatą SINTEF. Norvegijoje juo sertifikuojamas arba gamybos procesas, arba gaminys: siena, stogas, perdanga.
Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę - kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų. Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą. Klasterio vadovo nuomone, priežasčių gali būti keletas: lietuviai tradiciškai vertino medį kaip statybinę medžiagą, sovietmečiu buvo pripratinti prie plytos ir nuo medžio atitolo. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatas. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.
Medinės perdangos privalumai ir trūkumai: Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternatyvų yra nemažai. Populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės - sijinės perdangos. Medinė perdanga populiari dėl to, kad ji sąlyginai pigiausia. Ji gali būti įrengiama savarankiškai, o daugelis turi savo medienos, todėl išlaidos dažnai mažos. Tačiau vienas iš pagrindinių medinės perdangos minusų - sąlygiškai prasta garso izoliacija. Net ir su 10-15 cm izoliacijos, gali būti, kad garso izoliacija nėra tokia gera, kaip norėtųsi. Medinė pertvara taip pat apsunkina šildomų grindų įrengimą. Tačiau išeitis - virš perdangos montuojant sausų grindų plokštes.
Medinės perdangos šiltinimas: Norint pasiekti optimalų šilumos išsaugojimą ir komfortą patalpose, būtina pasirūpinti kokybišku šių perdangų apšiltinimu. Tinkamai apšiltintos perdangos padeda išvengti šilumos nuostolių, sumažinti energijos sąnaudas bei pagerinti patalpų mikroklimatą. Be to, jos apsaugo konstrukcijas nuo drėgmės kondensacijos, kuri gali lemti pelėsio atsiradimą ir medienos irimą. Šiltinimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti namo energijos suvartojimą. Mažesnės šilumos nuostoliai reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. Renkantis šiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į jų šiluminę varžą, ekologiškumą bei montavimo paprastumą.
Šiltinimo medžiagos: Mineralinė vata (Knauf Supafil, ISOVER InsulSafe, Thermofloc) - efektyvi, nedegi, pasižyminti geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis. Ekologiškos birios medžiagos (celiulizė, ekovata) - tvarus pasirinkimas, pasižymintis geromis garso izoliacijos savybėmis. Medžio plaušo plokštės - natūrali ir kvėpuojanti alternatyva, padedanti išvengti kondensato susidarymo.
Šiltinimo būdai: Jei medinė perdanga yra tarp aukštų ar nešildomame pastogės aukšte, ją galima apšiltinti iš viršaus. Tai daroma klojant izoliacinį sluoksnį tarp sijų arba virš jų. Jei prieiga iš viršaus ribota arba perdanga turi būti apšiltinta iš gyvenamųjų patalpų pusės, galima taikyti šiltinimą iš apačios. Dažnai taikomas įpučiamas birus šiltinimas, pvz., Knauf Supafil ar ISOVER InsulSafe. Šis metodas užpildo visus tarpus ir užtikrina gerą šilumos izoliaciją bei sumažina šilumos tiltelius.
Vėdinimas ir drėgmės kontrolė: Kadangi medinės perdangos yra jautrios drėgmei, būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą. Naudojant garo izoliacijos plėveles ar kvėpuojančias membranas, galima apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi, užtikrinti ilgaamžiškumą ir išvengti pelėsio atsiradimo. Garso izoliacija: Medinė perdanga dažnai oras sukelia klausimų, tačiau kartais renovuojamuose senos statybos namuose ar karkasiniuose namuose negalima įrengti betoninės perdangos. Tuomet taikomas sumuštinio principas: tarpas tarp sijų užpildomas stiklo vata, ant jų dedamos OSB plokštės ir medžio pluošto plokštės, o iš apačios - papildomų plokščių sluoksniai. Tačiau svarbu suvokti, kad stiklo ar akmens vata nėra efektyvus vienintelis sprendimas; būtina derinti su guminių tarpinių naudojimu ir atitinkamu plokščių sluoksniu.
Vienas iš efektyviausių garso izoliacijos metodų - sukurti tarpusavyje atskiriančią „sumuštinę“: tarp sijų įterpiama 100 mm storio stiklo vata, jos neturima per stipriai suspausti; ant jų dedamos 12 mm OSB plokštės, o virš jų - 20 mm medžio plaušo plokštės (kai kurie rekomenduoja 40 mm). Kai kurie šeimininkai gali naudoti papildomą putų polistirolo plokštę, tačiau tam reikia įvertinti konstrukcijos galimybes. Jei dedamos putos ar plokštės - dažnai rekomenduojama betonuoti grindis, kad būtų užtikrinta garso izoliacija. Tuo pačiu reikia įskaičiuoti cemento svorį į apkrovas.
Girgždančios lubos dažnai siejamos su senosiomis technologijomis. Ši problema išnyksta naudojant modernias sistemas: vietoje vinų - medvaržčiai ar sraigtinės vinys su klijais; tarp sijų tarpas neturi viršyti 600 mm; OSB plokštėms tarpų palikti 3 mm, nuo sienų - 6-12 mm; plokščių sujungimai turi būti padaryti taip, kad būtų palaikoma grindų sijų atrama.
- Perdanga - pagrindinė medinės tarpaukštinės perdangos konfigūracija, dažnai medinės sijos su lentų paklotu arba plokšte ir reikalingais sluoksniais.
- OSB plokštė - grindims standartiškai 22 mm impregnuota plokštė (c/c 600 mm).
- Taisyklingas montavimas užkerta girgždėjimą.
- Medinį karkasą sudaro apskaičiuoti skerspjūviai, maksimalius ilgius ir tarpai sijų.
- Apšiltinimas - nors perdanga skiria gyvenamąsias patalpas, šilumos izoliacija nėra būtina, bet gali būti naudinga garso izoliacijai; rekomenduojamas minimalus sluoksnis - 100 mm.
Tikslus perdangų pasirinkimas priklauso nuo projekto ir apkrovų. Norvegijoje ir Švedijoje įrengiamos akustinės priešgaisrinės perdangos su papildomais sluoksniais: „plaukiojančios“ grindys tarp parketo ir OSB su 2 cm kieta vata ir papildomais gipso kartono sluoksniais apačioje - siekiant užtikrinti garso izoliaciją ir atsparumą ugniai. Mūsų namuose naudojame sertifikuotas C24 stiprio medines sijas; jų skerspjūviai ir ilgiai paskaičiuojami individualiai pagal projektą ir apkrovas. Mažų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos. Lentelėje pateikiami apskaičiuoti maksimalūs perdangų sijų ilgiai, tačiau rekomenduojama skaičiuoti individualiai, atsižvelgiant į apkrovas ir papildomus sluoksnius, pavyzdžiui 50 mm betono sluoksnį šildomoms grindims.
Monolitinė gelžbetoninė perdanga turi visiškai kitokias akustikos ir sandarumo charakteristikas: ji turi puikias akustines savybes kaip vieninga vientisa konstrukcija, todėl mažiau linkusi į tarpus dėl skyles. Tačiau ji gali būti brangesnė ir reikalauja suderinti su kitais statybų aspektais. Tuščiavidurės gelžbetoninės perdangos turi daugiau įtakos akustikai ir statybos kainai, o medinės perdangos gali būti pigesnės ir lengvesnės montuoti, bet jų garso izoliacija dažnai silpnesnė be papildomų priemonių.