Dažniausiai tai medienos grybelis, kuris atsiranda medienos peršlapimo pasekoje, arba kinivarpos. Kenkėjai dažniausiai veikia nugarinius sienų ar grindų dangų paviršius, o taip pat medines stogo konstrukcijas. Norint efektyviai apsaugoti jau užkrėstą medieną, pirmiausiai reikia nustatyti kenkėjo tipą ir užkrėsto paviršiaus plotą. Po to reikia išsirinkti tinkamą priemonę skirtą kenkėjo naikinimui. Priemonės giliai įsigeria į paviršių ir naikina medienos kenkėjus. Po to medieną reikia apsaugoti viena iš dekoratyvinės medienos apsaugos priemonių, kuri tuo pačiu ir saugo paviršių nuo klimato poveikio, neturi savyje biocidų ir tuo pačiu blokuoja antiseptiką, neleisdama žmogui tiesiogiai kontaktuoti su paviršiumi apdirbtu biocidais. Tuo būdu biocidai veiks tik ten kur jie reikalingi, t.y medienoje. Darbus reikia atlikti lauke arba gerai ventiliuojamoje patalpoje. Žaliųjų apnašų naikinimui labai efektyvi priemonė yra Belinka Algid, labai paprasta naudoti.
Medžių ir vaismedžių žaizdų gydymas
Kaip gydyti medžių žaizdas: Įsivaizduokite seną obelį, kurios kamieną puošia gilios laiko ir gyvenimo išraižytos žymės. Tokios žaizdos liudija apie stiprias audras, šalčius ar neatsargią žmogaus ranką. Ir nors medžiai nešaukia iš skausmo, kiekvienas jų pažeidimas - tarsi atvertas vartai puviniui, grybams ir ligoms. Ar įmanoma padėti vaismedžiui išgyti, kai jo žievė sužeista, o vidiniai sluoksniai - pažeidžiami? Taip, tačiau tam reikia žinių, kantrybės ir atidos. Medžių žievė atlieka ne tik apsauginę funkciją, bet ir yra gyvybiškai svarbi vaismedžio sveikatai. Ji saugo gležnas vidines ląsteles, kurios yra tarp žievės ir kietos medienos, o būtent šios ląstelės užtikrina medžio augimą bei gyvybės procesus. Šios ląstelės perneša maisto medžiagas ir kasmet sukuria naują medienos sluoksnį, kuris vėliau padeda nustatyti medžio amžių. Tačiau sužeidus šiuos jautrius audinius, vaismedis gali susidurti su rimtomis problemomis. Natūraliai sveikas medis gali pats užgydyti smulkesnes žaizdas, tačiau didesnėms žaizdoms, kur matoma vidinė mediena, reikia daugiau laiko ir specialių priemonių. Užgijimo procesą galima paspartinti, kai žaizdos kraštai aštriu peiliu gražiai nulyginami, o plika mediena ištepama impregnuojančia medžiaga, tokia kaip karbolineumas (akmens anglių degutas). Jeigu medžio žaizda nėra tinkamai prižiūrimа, joje gali įsiveisti kenksmingi grybai, kurie sukelia medienos puvimą. Gilioms žaizdoms, kurios jau yra užleistos, būtina atidžiai išvalyti puvinio paveiktas dalis. Naudodami kaltą ar kitą įrankį, pašalinkite sugedusią medieną, o skylės sieneles ištepkite derva, kad sustabdytumėte tolimesnį puvimo procesą. Tuomet skylę galima užpildyti smėlio ir cemento mišiniu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gydant medžio žaizdas, derva ar karbolineumas neturėtų liestis su gyvomis ląstelėmis, nes tai trukdytų jų veiklai. Dažnai vaismedžiai turi vidinių žaizdų, kurios plinta po žieve ir gali būti šakų ar kamieno lūžimo priežastimi. Kaip gydyti medžių žaizdas, kurios yra paslėptos po žieve? Senuose soduose dažnai galima rasti vaismedžių su didelėmis drevėmis, kurios laikui bėgant didėja ir silpnina medžio kamieną. Jei tokių drevių nesutvarkysite, vaismedis gali sunykti. Vienas iš būdų, kaip gydyti medžių žaizdas su giliomis drevėmis, yra išgręžti skylę drevės apačioje, kad būtų galima ją išvalyti vandeniu. Po to drevės vidų galima padengti derva ir užpildyti žvyro bei cemento mišiniu. Be tinkamo žaizdų gydymo, svarbu reguliariai prižiūrėti vaismedžius, genėti sausas šakas, tręšti ir taisyti dreves. Gyvenimas mediniame name daugeliui sukuria ramybės oazę, tačiau neretai tenka susidurti su poilsį trukdančiais kenkėjais, kurie, apsigyvenę medinėse sienose, be gailesčio jas graužia. „Dažnam sunku patikėti, kaip vos 5 milimetrų dydžio vabzdžiai gali pažeisti namo konstrukcijas. Nuobalandžio iki rugsėjo medgraužiai poruojasi ir medienos plyšeliuose patelės deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos graužiasi gilyn ir medienoje raižo tunelius. Lervos vystymasis trunka 1-5 metus: subrendusi lervavirsta lėliuke, o suaugęs vabzdys išsigraužia išorėn, palikdamas medyje angas. Daugelis medinių namų, sodybų ar terasų savininkų patyrė ūsuočių, skaptukų ir širšes primenančių ragauodegių atakų. „Rekomenduojama dar prieš gamybą tinkamai apdoroti medieną apsauginėmis priemonėmis. Medgraužiai dažniausiai puola suskilinėjusią, pasenusią, cheminėmis medžiagomis neapdorotą, ilgai nedažytą ar lakuotą medieną, todėl tinkamas jos apdorojimas sukuria veiksmingą apsaugą“, - pataria L. Įsigyjant senos statybos medinius namus, naudotus baldus ar kitus medinius daiktus, rekomenduojama juos atidžiai apžiūrėti. Medgraužio buvimas medyje taip pat gali liudyti ir kiti vabzdžiai. „Turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, chemiją reikia naudoti periodiškai. Po apipurškimų insekticidais, praėjus reikiamam laikui, medinius paviršius galima tepti kitomis medieną apsaugančiomis priemonėmis arba lakuoti. Svarbu užtikrinti žmonių, gyvūnų ir aplinkos saugumą - kad cheminės medžiagos nedarytų neigiamo poveikio gyventojams ir gamtai“, - pabrėžia specialistas ir pataria medgraužių naikinimą patikėti profesionalams. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, meno dirbiniams iš medžio, tačiau gali pažeisti net medinio namo sienas, pamatus ar stogą. Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad nuo pat gegužės iki rugsėjo medienos „mėgėjai“ yra patys aktyviausi. Plačiausiai Lietuvoje paplitę medienos kenkėjai: Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Nors jie gamtoje yra naudingi, tačiau gyventojų namuose jie yra nepageidaujami. Anot kenkėjų kontrolės ekspertų, Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka“ naminis ūsuočiai Hylotrupes bajulus, pažeidžiantis išdžiūvusius medžius, kelmus, sienojus, rąstus, perdangas, duris, grindis, langų rėmus. Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, įvairias medines konstrukcijas pažeidžia naminis ir baldinis skaptukai. Rankoje dažnai šis padaras palieka įkritusias skylutes ir gali pažeisti medieną įstrižai. Tokie kenkėjai prašosi profesionalų pagalbos.
Prevencija ir kenkėjų kontrolė
Vienintelė efektyvi ir saugi priemonė - fumigacija, kuri naudoja fosfino dujas ir sunaikina visų vystymosi stadijų kenkėjus. Fumigacijos darbai turi būti atliekami šiltuoju metų laiku, dažniausiai nuo balandžio iki rugsėjo. Po fumigacijos pastatai lieka saugūs naudoti, o dujos suyra atmosferoje ir palieka jokio likučio. Nuolatinė prevencija: periodiškai tikrinti pastatus, užglaistyti senas lervų landas, apžiūrėti sienas dėl naujų skylučių ir, bent kartą per metus pavasarį, atlikti išorinį apipurškimą insekticidais, kurie apsaugo nuo naujo užkrato ir kitų vabzdžių. Medgraužiai dažnai pažeidžia miškingose vietovėse stovinčius pastatus, todėl svarbu laikytis tinkamų apsaugos priemonių dar prieš naudojant medieną statybai ar baldų gamybai.
Priemonės prieš kenkėjus: prieš naudojimą mediena paprastai apdorojama impregnantais, antiseptikais ir insekticidais. Fumigacija laikoma patikimiausia, ekologiškiausia ir efektyviausia priemone, kurią gali pasiūlyti kenkėjų kontrolės įmonė. Po fumigacijos nėra likučių, o pastato vidus ir daiktai lieka švarūs.
Pelėsių ir jų įsiviešpatijimas medienoje
Pelėsis ant medienos yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria lietuviai. Pelėsio atsiradimas priklauso nuo trijų veiksnių derinio: drėgmės, šilumos ir netinkamo vėdinimo. Kritinė riba - kai drėgmė viršija 20 %, o temperatūra 20-30 °C sudaro palankią terpę pelėsiui. Nepakankamas vėdinimas rūsiuose, pirtyse ir vonios kambariuose skatina pelėsių augimą. Dažna klaida - valyti tik paviršių, bet nešalinti drėgmės šaltinio. Ant medienos įsiveisęs pelėsis gali būti gilus, todėl paviršinis valymas gali būti neefektyvus. Antiseptikai ir impregnantai padeda sustabdyti pelėsio augimą iš vidaus ir užkerta kelią grybų atsinaujinimui. Baltasis actas, valgomoji soda, vandenilio peroksidas yra populiarios „pasidaryk pats“ priemonės, kurios gali prasiskverbti į medienos pluoštą. Tačiau baliklis medienai neveikia dėl porėtos struktūros, todėl jis veiksmingas tik paviršiniam pelėsiui. Jei pelėsis persismelka į visą storį arba atsiranda stiprus kvapas, būtina kreiptis į profesionalus. Po valymo svarbu uždengti medieną apsaugine danga, kad drėgmė vėl nepatekų į pluoštą. Drėgmė patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 % ribose. Antiseptizuota mediena prieš montavimą yra efektyviausias prevencinis metodas, nes apsauga prasiskverbia į pluoštą. Rūpinantis mediena, galima naudoti hidro- arba hidrofobines dangas, kurios sumažina drėgmės įsiskverbimą.
tags: #medienos #ydos.plysiai