Vidaus, lauko, pakalimo dailylentės, grindų, terasų lentos ir kiti keturpusio obliavimo gaminiai.Nuo seniau naudotų medžio masyvo lentų jos skiriasi tuo, kad dabar yra ruošiamos pasitelkiant naujas gamybos technologijas. Medienos masyvo lentų kokybė šiandien yra griežtai kontroliuojama. Ji lemia pjovimo būdas (tangentinis ar spindulinis), leidžiamas persimetimo procentas, įtrūkimų, šakelių, patamsėjimų ir šakų kišenėlių skaičius. Dėl šių savybių mediena turi skirtingą tankį, kietumą ir atsparumą drėgmei, kas lemia jos tinkamumą įvairiems tikslams - nuo karkasinio namo iki ąžuolinių grindų ar terasinės lentos.
Kas yra medienos ydos ir kaip jos klasifikuojamos?
Visada geriau pradėti nuo apibrėžimo: visos savybės, kurios po gaminio sumontavimo gali būti matomos arba prastina medienos charakteristikas, vadinamos medienos ydomis. Į jas įeina šakos, plyšiai, įtrūkimai, spalvos pokyčiai, sakuotumas ir kt. Šakos - dažniausia ir labai gerai matoma yda. Jos būna įvairaus dydžio, sveikos ir tvirtai suaugusios, išpuvusios, iškritusios pavienės ir grupinės. Šakų įvairovė skirstoma į matomą ir nematomą plokštumą, priklausomai nuo to, ar šakos matomos gaminyje arba paslėptos po dailylentėmis.
Gaminio kokybė priklauso nuo šakų skaičiaus ir jų dydžio. Puvenos arba išaugusios šakos gali leisti tik ribotą jų dydį - dažniausiai iki tam tikro pločio, o iškritusios šakos gali būti leidžiamos tik konkrečiose situacijose su papildomais tvirtinimais arba neparodomoje plokštumoje. Iš šakų kilę defektai gali būti pripažinti, kai jos užima didesnį plotą ar pažeidžia struktūrą. Be to, mediena gali turėti įtrūkimų, jų dydžiai ir vietos priklauso nuo kilmės ir džiovinimo būdo.
Įtrūkimai klasifikuojami pagal dydį ir vietą: matomoje pusėje leidžiama ne daugiau kaip 10% lentos ilgio matomoje pusėje, plotis ne daugiau kaip 0,5 mm; nematomoje pusėje - neribojami pagal atskiras taisykles. Galų įtrūkimai leidžiami įvairiai priklausomai nuo klasės. Žiediniai įtrūkimai ir šakų kišenės taip pat turi savo leistinų ar ribojamų dydžių sąrašus. Drėgmė - 16 ± 2 % yra numatyta daugeliui skirtingų medienos rūšių, o matmenų nuokrypiai (ilgiai, storis, plotis) yra griežtai apibrėžti.
Medienos spalvos pokyčiai ir vabzdimų pakenkimai taip pat reglamentuojami: spalvos pokyčiams taikomos normos, o vabzdžių pakenkimai paprastai nėra leidžiami tam tikrose klasėse visai. Drėgmė, paviršiaus kokybė ir obliavimo defektai - tai dar vienos svarbios ydos, kurių elgesys po apdirbimo gali skirtis priklausomai nuo klases AB, B ir C.
Kokybės grupės ir jų ydų apribojimai
Skyriavimo sistema pateikiama lentelėje: AB, B, C klasės su skirtingais leistinų dydžių ir dydžių apribojimais. Pavyzdžiui, sveikos šakos AB klasėje leidžiamos, o C klasėje leidžiamas didelis šakų diapazonas, bet šių šakų skaičius ir dydis yra ribojami. Iškritusios šakos nėra leidžiamos matomoje vietoje, bet gali būti leidžiamos nematomose vietose arba kai jos sutvirtintos kaiščiais. Drėgmė visose klasėse laikoma apie 16 ± 2 %.
Obliavimo defektai gali būti matomoje pusėje vienkartinės lentos pločio lentos galuose AB klasėje, o B klasėje - dviejų lentos pločių galuose, 10% lentos dydžio matomoje pusėje ir nematomoje pusėje. C klasė dažnai leidžia labiau išreikštą šakotumą ir spalvos kontrastus, siejant tai su natūralia kiekvienos medienos grožio įvairove. Viskas dėl to, jog skirtingos paskirties gaminiai turi skirtingus reikalavimus - nuo grindų iki fasadų ar terasų.
Medienos rūšys Lietuvoje ir jų pagrindinės savybės
Spygliuočių mediena, įskaitant pušį, eglę ir maumedį, pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir patrauklia kaina. Spygliuočiai turi natūralų sakų kiekį (ypač maumedis), kuris suteikia jiems atsparumą drėgmei, tačiau gali apsunkinti dažymo darbus. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) suteikia daugiau estetinių pasirinkimų, tačiau kainuoja daugiau dėl lėtesnio augimo ir didesnio tankio.
Ąžuolas laikomas „auksiniu standartu“ grindims, laiptams, baldams ir durims dėl savo kietumo ir išraiškingo pluošto rašto. Jis skirstomas į Select (A), Natural (B) ir Rustical (C) klases, kurios skiriasi šakų kiekiu, baltalo lygiu ir įtrūkimų bei spalvų variacijomis. Maumedis (Termiškai modifikuota arba natūraliai atsparus drėgmei) dažnai naudojamas terasoms, fasadams ir kiemo įrangai, nes dėl jo struktūriškai kietos medienos ir atsparumo drėgmei tas vaidmuo yra svarbus.
Pušis ir eglė dominuoja statybų sektoriuje dėl palankios kainos ir pakankamo stiprumo, o terasoms dažnai pasirenkama maumedžio mediena arba termiškai apdorota mediena dėl atsparumo oro sąlygoms. Eglė yra lengvesnė ir šviesesnė, su mažesniu sakotumo lygiu, todėl gerai tinka karkasiniams elementams ir vidaus apdailai. Ąžuolo mediena įspūdinga kietumu, tankiu ir natūraliu raštu, todėl dažnai pasirenkama aukštesnės klasės baldų ir grindų gamybai.
Kiekviena medienos rūšis turi savo specifinį tankį ir Jankos kietumą, kuriuos galima išmatuoti naudojant ASTM D1037 testą. Pavyzdžiui, pušies tankis apie 490-520 kg/m³, eglės - 430-470 kg/m³, ąžuolo - 670-760 kg/m³, maumedžio - 590-680 kg/m³, tikas ir kedras taip pat minimi kaip atsparūs drėgmei ar turintys kitas specifines savybes. Labai svarbu pasirinkti tinkamą medienos rūšį pagal paskirtį, mechaninę apkrovą ir aplinkos sąlygas.
Praktiniai patarimai terasoms ir vidaus darbams
Terasoms dažnai rekomenduojama naudoti terasines lentas iš maumedžio arba termiškai apdorotos medienos dėl jų atsparumo drėgmei ir ilgaamžiškumo. Impregnavimas vakuumine arba terminis apdorojimas gali pakeisti medienos savybes, suteikdami jai didesnį atsparumą išoriniams veiksniams. Pušis, nors ir pigesnė, reikalauja papildomo apsaugo nuo drėgmės ir puvimo naudojant priedus. Eglė, dėl mažesnio svorio ir skaidraus struktūros, dažnai naudojama karkasiniams elementams ir vidaus apdailai. Dėl sakytumo spygliuočiai gali šiek tiek sakotis, tačiau tai natūralus procesas ir gali būti lengvai pašalintas arba užmaskuotas su tinkamomis priemonėmis.
Medienos ydos ir jų valdymas tarp gamintojų yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti kokybę. Jei norite vientiso ir blizgaus paviršiaus grindims, kartais rekomenduojama naudoti plastmasės dangą, nors tai gali būti brangesnis sprendimas. Svarbiausia - pasirinkti patikimą žaliavą ir laikytis rekomendacijų dėl apdorojimo, džiovinimo ir montavimo sąlygų. Jau sumontuotam gaminiui pretenzijos nepriimamos, todėl būtina žinoti pardavėjo nurodymus ir kokybės reikalavimus prieš įrengiant terasą ar baldus.
- Pasirinkite medienos rūšį pagal paskirtį: terasos, fasadai, grindys ar baldai.
- Atkreipkite dėmesį į drėgmės lygį ir šakų skaičių - tai pagrindiniai kokybės rodikliai.
- Pasirinkite tinkamą klasę (A/B/C) pagal norimą išvaizdą ir defektų toleravimą.
- Apsvarstykite apsaugines priemones medienai lauke (impregnavimas, termiškai apdorota mediena).
