Po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje Baltarusijos Respublikoje, tam tikrose Rusijos srityse bei Ukrainoje vis dar apstu 137Cs užterštų teritorijų, kurių nemažą dalį sudaro miškai ir durpynai. Miškai kertami, durpynai kasami, o medienos produkcija arba biokuras eksportuojami į įvairias šalis, tarp jų - ir Lietuvą. Kodėl tai nėra taip baisu? Radiacinės saugos centras (RSC) jau ne vienerius metus tiria 137Cs užterštą medieną ir jos gaminius. Šalyje veikia du kontrolės barjerai, įgalinantys identifikuoti ir užkardyti užterštos medienos importą, - sienos pasienio punktuose ir Muitinės kontrolės sistemoje.
Kur kyla užterštumas ir kur jo gali būti?
- 137Cs užteršto medienos šaltinis yra po Černobylio avarijos pasklidusios radionuklidų pėdsakus į aplinką, ypač miškų bei durpynų teritorijose.
- Nuo šio užterštumo kenčia ne tik miškai, bet ir durpynai, iš kurių gaunamas medienos gaminys ar kuras (durpės, malkos, granulės, skiedros, briketai ir pan.).
- Užterštumas eina per medienos gamybos grandinę - nuo kirtimo ir perdirbimo iki galutinio naudojimo kaip kuras ar statybinė medžiaga.
Du kontrolės barjerai prieš įvežamą užterštą medieną
1) Pirmasis barjeras - pasienio kontrolės punktuose įrengtos radiacinės kontrolės sistemos, kurias naudoja VSAT pareigūnai. 2021 m. iš VSAT pareigūnų gauta 110 pranešimų apie kroviniuose nustatytą padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę, iš kurių 68 kartus padidėjimą skleidė importuojama mediena.
2) Antrasis barjeras - Lietuvos Respublikos Muitinės kontrolės sistema. Ūkio subjektas, iš Baltarusijos, Rusijos tam tikrų sričių ir Ukrainos importuojantis medienos ar durpių siuntą, privalo turėti atliktų radiologinių tyrimų dokumentą, įrodančių, kad užterštumas neviršija 30 Bq/kg. Tačiau net ir su dokumentais gali būti atvejų, kai produkcija nėra visiškai švari.
Radiacinė sauga įmonėms ir pelenų tvarkymas
2021 m. atlikta 40 radiacinės saugos reikalavimų vykdymo patikrinimų: paimta 70 medienos kuro (skiedrų, pjuvenų, malkų, granulių, briketų, medžio atliekų ir kt.) ir durpių briketų mėginių iš trečiųjų šalių įvežamų siuntų. Dauguma atvejų patvirtino atitikimą reikalavimams, tačiau keletas mėginių viršijo ribas 137Cs, tad į Lietuvos teritoriją neįleista 13 traukinio vagonų ir 5 transporto priemonės su kuru.
RSC atliko tikslinius patikrinimus ūkio subjektuose, kuriuose susidaro medienos atliekos ir tvarkomi pelenai. Juose nustatyta, kad kai kuriais atvejais ne visi susidariusieji pelenuose galima naudoti dirvoms tręšti; kai kurie pelnai tvarkomi kitais tikslais ( keliams tiesti, aplinkai tvarkyti ir pan.).
18 įmonių radiacinės saugos patikros parodė, kad įmonės, naudojančios medienos ir durpių kurą, laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvarko susidariusius pelenus pagal teisės aktus. Tuo tarpu katilinių ir šiluminių elektrinių pelenuose koncentracija 137Cs buvo viršijusi ribas tik 5 proc. atvejų, tad tokie pelnai naudojami kituose tiksluose (pvz., civilinės inžinerijos tikslams).
Kodėl medienos kuras dabar laikomas vis saugesniu?
Stebima, kad medienos kuro pelenuose užterštumas Cs-137 laikui bėgant mažėja. Vienbalsiai tai paaiškinama tuo, kad pelenuose esančios radioaktyvios medžiagos patenka į dirvą ar pasėlius, kai pelenuose naudojama kaip trąša, o didelė dalis ir šiems tikslams skirto kuro buvo įvežama iš regionų, kuriuose anksčiau buvo radioaktyvus užterštumas.
Lietuvoje įprastai vyrauja lietuviška mediena, kurios užterštumas yra labai nedidelis. Jei kiltų abejonių dėl privačiuose namuose susidariusių pelenų užterštumo, galima kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Į pareiškimą atsižvelgia ir pasitaikančių tyrimų išvados, tad pelenai gali būti įvertinti radiologiškai. Sieną apsaugo patikros sistemos ir specialiųjų tyrimų priemonių laikymasis.
Kur laikomi svarbiausi faktai ir kokios yra rekomendacijos?
- Nedidelis bet nuolatinis jonizuojančios spinduliuotės lygis yra natūrali dalis aplinkos (pvz., granitas skleidžia dozę). Todėl žmogus gauna papildomą dozę iš aplinkos, kuri turi būti kruopščiai skaičiuojama, kad nekiltų rizika sveikatai.
- Lietuvoje mainais į šaltinį medienos kursas turi būti kontroliuojamas, o pelenai naudojami pagal teisės aktus - direktyvos, įsakymo Nr. V-250 nustatymai.
- Privatinėms naudotojams rekomenduojama pareikalauti radiologinės išvados iš pardavėjo prieš perkant pelenus, ypač jei planuojama jų naudoti žemės ūkyje.
Apibendrinimas ir praktiniai įsakymai
Šiuo metu Lietuvos Radiacinės saugos centras teigia, kad lietuviška mediena nėra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Nors nedideli atvejai su pelenų užterštumu buvo nustatyti, didžioji dauguma medienos kuro pelenuose esančios radioaktyvios medžiagos neužkerta galimybės juos naudoti dirvoms tręšti ar keliams tiesti. Pašalinus abejones, ekspertai rekomenduoja prašyti radiologinio tyrimo išvadas ir laikytis įstatymų dėl pelenų naudojimo arba laikymo kaip radioaktyvių atliekų.
Radiacinė sauga pacientui ir paslaugų teikėjui
Pastaruoju metu patalpoms šildyti Lietuvoje vis plačiau naudojamas medienos kuras. Išaugus paklausai, mediena įvežama iš kitų šalių, įskaitant regionus, kurie patyrė radiacinį užterštumą. Tačiau tyrimai rodo, kad užterštumas Cs-137 Lietuvoje išlieka žemas, o pelenuose esantis radionuklidų lygis laikosi priimtinuose ribose. Jei kiltų klausimų dėl pelenų užterštumo, galima kreiptis į Radiacinės saugos centrą.
Taip pat naudingi duomenys
- Du kontrolės barjerai prieš įvežamą užterštą medieną ir medienos gaminius Lietuvoje.
- 2021 m. atlikti radiacinės saugos patikrinimai ir išimtinių pelenų mėginiai, jų išvados.
- Cs-137 kaip pagrindinis užterštumo šaltinis medienos kuro sistemoje.
tags: #medienos #tyrimai #nuo #radiacijos