Medienos rinka pastaraisiais metais patiria dinamiškus svyravimus, kuriuos lemia pasaulinė paklausa, geopolitiniai įvykiai bei pokyčiai paskirstant medienos išteklius regionuose. Medienos rinka po truputį pradėjo atsigauti jau nuo rugsėjo mėn., o supirkimo kainos kyla, ypač dėl stipraus pjautinės medienos poreikio Jungtinėse Amerikos Valstijose ir augančios paklausos kitose rinkose. Lietuva eksportuoja daugiau kaip trisdešimt skirtingų šalių, todėl Lietuvos pjautinės medienos kainos bei kokiųjų rąstų kainos tiesiogiai reaguoja į tarptautines tendencijas.
Pagrindiniai veiksniai, veikiantys medienos kainas Lietuvoje ir užsienyje
- Amerikos rinkoje kylantys kainų lygiai dėl „pasidaryk pats“ sektoriaus suaktyvėjimo ir naujų statybų skaičiaus augimo bei kaimyninės Kanados pasiūlos sumažėjimo;
- Lietuvoje pastaruoju metu PPP jos rąstų kainos kyla (~20 proc.) - pušies, eglės ir beržo rąstų kainos „gatvėje“ sparčiai kyla;
- Popiermedžių kainos išlieka žemose, o biokuras vis dar turi mažą paklausą;
- Biokuro ir tam tikrų medienos sortimentų kainas daugiausia įtakoja energetikos sektoriaus pokyčiai, aplinkos klimato veiksniai ir transporto kaštai.
Kainų kilimą skatina ne tik tarptautinė paklausa, bet ir vietiniai faktoriai: stačiosiose miško sanitarijose, iškirtosios teritorijos, bei rinkiniai rodo, kad didesnė dalis pjautinės medienos kainų išlieka rinkoje iki 2021 m. II ketvirčio, nors ateities prognozės yra sunkiai nuspėjamos dėl didelės dinamikos pasaulinėse rinkose. Ąžuolo (Ą) medienos kainos išlieka aukštos ir dažnai dvigubai viršija eglės kainas; P (pušies) ir B (beržo) rąstų išeiga bei kaina susikerta - šiuo metu B rąstų išeiga mažesnė, bet jų kainos aukštesnės už E (eglės) dėl vertės ir paklausos struktūros.
Kuriose rinkose vyrauja didžiausia įtaka kainoms?
- Šiuo metu įtaka daugiausia įsiveža į JAV rinką dėl didėjančios statybų veiklos ir „pasidaryk pats“ sektoriaus;
- JK (Jungtinėje Karalystėje) taip pat pastebima kainų kilimo tendencija;
- Latvija, Skandinaviškos šalys ir Estija yra svarbios alternatyvos perdirbimui, tačiau logistika ir dydžių poreikis reiškia, kad kainos vis dar kyla;
- Baltarusija, Ukraina ir Rusija dėl politinių veiksmų ir sankcijų - tiekimo grandinės įtampa, galinti įtakoti tiekimą į Lietuvą ir visą regioną.
Šioms sąlygoms esant, Lietuvos įmonėms tenka ieškoti alternatyvų regionuose ir optimizuoti logistiką. Paslaugų tiekėjai Lenkijoje, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse regione ieško papildomų žaliavų, tačiau transporto išlaidos ir didėjantys logistikos iššūkiai didina galutines kainas ir gali keisti užsienio rinkų pirkimo elgseną.
Ką rodo situacijos įvertinimas šių metų pradžioje?
Taros rąstelių kainos didėja dėl didelio poreikio ir tarptautinėse rinkose kilusios įtampos. Ąžuolo rąstų kainos laikosi aukštose ribose; egliniai pjautiniai rąstai anksčiau buvo brangesni už pušies, tačiau dabar pušies kainos susilygino su eglės kainomis ir Lietuvoje siekia apie 80 EUR/m3 (į lentpjūvę įtraukus) ir net 90 EUR/m3 Latijoje. Beržo rąstų kainos šiuo metu yra geri - A klasė iki 120 EUR/m3, B klasė iki 95 EUR/m3. Popiermedis ir malkinė mediena šiuo metu yra kainų žemumose; biokuras vis dar turi ribotą paklausą, nors klimato pokyčiai gali pakeisti situaciją ateityje.
Kaip keisis ateities kainos?
Ateities prognozės yra sudėtingos dėl didelės dinamikos pasaulio rinkose. Kiekvienas laikotarpis gali būti skirtingas: popiermedžio ir malkinės medienos paklausa gali kilti, kai pradės kilti statybų ir baldų pramonės poreikis, o taršos ir klimato reguliavimai gali paveikti biokuro rinką. Dėl naujai įrengiamos UAB „Juodeliai“ pakavimo elementų gamyklos Marijampolėje, kurios pajėgumai gali pasiekti iki 1 mln. m3 per metus, didės taros rąstų poreikis ir tikėtina, kad šių sortimentų kainos palaipsniui kilti.
Pernai Baltarusijos ir Ukrainos įtaka atsispindėjo augančiose kainose, bet su sankcijomis ir geopolitinėmis įtampomis gali kilti rizika užsienyje, o tai gali paveikti skiedrų, pjuvenų ir pjautinės medienos tiekimą Lietuvoje. Tačiau valstybės institucijos teigia, kad Lietuva neturėtų pajusti pjautinės spygliuočių medienos stygiaus dėl netoli esančių eksportuotojų, pavyzdžiui, Latvijos ir Skandinavijos šalių, nors įsigyti medienos kitose ES šalyse gali būti sudėtinga dėl transporto ir didžiojo poreikio didinti produkcijos kainas.
Klausimai ir praktiniai sprendimai miškų savininkams
- Jei savininkas nėra pasiryžęs išlaikyti mišką dėl emocinio prisirišimo ar poreikio įsigyti būstą, dabar gali būti palankus metas parduoti mišką su žeme: nuosavybės teisinis reglamentavimas skatina pardavimą, o 5 proc. mokesčio nuo galutinės pardavimo kainos dažnai netaikomas; taip pat gali būti nulinis GPM mokestis, jei miškas parduodamas išlaikant nuosavybėje 10 metų arba įgijus restitucijos statusą.
- Jei pardavinėjama išsikirtimui (stačiu mišku), šiuo metu palankus laikas parduoti Ą, P, B, E medynus, kol kainos yra aukštos; likusių medžių rūšių medynų pardavimą reikėtų svarstyti palankerinti vėliau, kai popiermedžio ir malkinės medienos kainos pakils.
- Pirkėjams svarbu įsisavinti EUTR (Europos Sąjungos reglamentą) ir diegti Deramo patikrinimo sistemą (Due Diligence), užtikrinant teisėtą medienos tiekimą į ES rinką. Tiekėjai turi būti pasirengę įrodyti teisėtą kilmę ir atlikti rizikos valdymo patikrinimus.
Tačiau reikia nepamiršti, kad prekyba su užsienio partneriais gali būti sudėtinga dėl išsikirtimų, logistikos ir muitų nuostatų, taip pat dėl reguliavimų, susijusių su PVM ir kilnojamųjų daiktų eksportu. OSS (One Stop Shop) schema gali būti taikoma paslaugoms, kurios teikiamos už ES teritorijos ribų; taip pat reikia apsvarstyti, ar vertėtų įregistruoti įmonę kitose ES šalyse, atsižvelgiant į nacionalines taisykles ir standarto atitikimą.
How Container Ports Work: Logistics of Intermodal Transport
Teritoriniai ir teisės aktų kontekstas
EUTR reglamentas uždaro nekontroliuojamų medienos srautų riziką ES rinkose, nustatant pagrindines pareigas prekybininkams ir perdirbėjams atlikti teisėtumo patikrinimus bei įdiegti rizikos valdymo sistemas. Pritaikymas priklauso nuo įmonės padėties tiekimo grandinėje ir produkto tipo. Taip pat svarbu laikytis nacionalinių ir tarptautinių standartų bei nuostatų dėl įtrauktų paslaugų teikimo už ES ribų.
Lietuvoje įvertinimai apie skiedrų ir pjuvenų importą rodo, kad pernai į Lietuvą importuota 1,2 mln. kub. m., o pagrindinis tiekėjas Baltarusija sudarė apie 80 proc. viso skiedrų importo; šiuo metu kyla klausimas, ar situacija išliks tokia pat dėl geopolitinių pokyčių ir sankcijų. Dėl Rusijos ir Baltarusijos sankcijų gali būti sutrikimų skiedrų, pjuvenų bei pjautinės medienos tiekime, o kai kuriose atskaitose Ą ir B medynų kainos išlieka aukštos, kai kuriuose regionuose kainos kyla greičiau, nei tikėtasi.
Siekiant užtikrinti efektyvų medienos tiekimą į užsienį, svarbu sekti tarptautines rinkos tendencijas, vertinant paklausos ir pasiūlos balansą, bei įvertinti transportavimo išlaidas ir prieinamumą. Lietuvoje šiuo metu situaciją įtakoja ne tik gamtos ištekliai, bet ir politiniai veiksniai bei regioniniai prekybos pokyčiai, todėl būtina nuosekliai stebėti rinkos dinamiką ir lanksčiai reaguoti į pasikeitimus.