Bioenergy Europe ir Asociacija Litbioma džiaugiasi galėdamos paskelbti jau penktą statistikos ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas medienos granulėms ir jų pagrindiniam vaidmeniui siekiant 2050 m. Pasaulinė granulių gamyba tebėra nuolatinio ir stabilaus augimo kelyje ir nuo 2019 m. iki 2020 m. išaugo 5 %. ES pagamino 18,1 mln. tonų granulių, todėl ji tapo pagrindine granulių gamintoja pasaulyje. Vokietija vis dar yra didžiausia granulių gamintoja ES, o Čekijoje 2020 m. Kalbant apie suvartojimą, granulių naudojimas visame pasaulyje išaugo 7%, palyginti su 2019 m., ir pasiekė 19,3 mln. Gyvenamuosiuose ir komerciniuose segmentuose vėl pirmauja Italija, kuri išlieka didžiausia pasaulyje granulių vartotoja, kurios bendras suvartojimas siekia 3,4 mln. Atsižvelgdant į visa tai, medienos granulės turėtų būti laikomos patikimu ir prieinamu sprendimu visuose sektoriuose, siekiant iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Jos gali labai prisidėti prie šildymo sektoriaus, kuris yra atsakingas už beveik pusę ES energijos suvartojimo, dekarbonizavimo. Bioenergy Europe generalinis sekretorius Jeanas-Marcas Jossartas pabrėžia, kad: „Veikimas dviem kryptimis - tiesioginių ir netiesioginių subsidijų iškastiniam kurui uždraudimas ir paramos iš Socialinio klimato fondo atlaisvinimas leistų piliečiams pereiti nuo iškastinio šildymo prietaisų prie modernių ir efektyvių granulių sprendimų. Asociacijos Litbioma nariai susisiekę su asociacijos administracija gali gauti Granulių statistikos 2021 m. Dr. I. Atliktas medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, tyrimas.
Medienos pramonės klasterizacija Lietuvoje - ką ji reiškia konkrečiai?
- Klasteriai - geografiniai tarpusavyje sujungtų įmonių ir institucijų susitelkimai, kurių veikla susijusi su vertės grandinėmis.
- Klastrai koncentruojasi į tam tikrų sričių įmonių ir institucijų bendradarbiavimą - tiek vertikaliai, tiek horizontaliai integruotuose ryšiuose.
Kiek medienos turime ir kaip ji naudojama?
Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis (Kaunas, 2004), šalies miško žemės plotas 2004 m. sausio 1 d. užėmė 2069,1 tūkst. ha arba 31,7% šalies teritorijos, o miškingumas nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. išaugo 1,4 %. Taip pat didėja vidutinis medienos tūris visuose miškuose. 2004 m. sausio 1 d. bendras medienos tūris siekė 387,9 mln. m3. Per metus Lietuvos miškuose užauga vidutiniškai apie 12,5 mln. m3 medienos. Šis prieaugis yra skaičiuojamas visuose šalies miškuose, įskaitant ir saugomas teritorijas bei tas vietas, kur ūkiškai netikslinga vykdyti kirtimus. Yra nustatyta, kad Lietuvoje pastoviai didėja ir brandžių medynų plotai: nuo 2000 metų iki 2004 metų sausio 1 dienos jie išaugo nuo 239 tūkst. ha iki 318 tūkst. ha, o juose sukauptos medienos tūris išaugo nuo 59,4 mln. m3 iki 79,6 mln. m3. Taigi, duomenys rodo, kad šalies miškuose sukauptos medienos kiekis didėja. Kadangi kirtimų apimtys šalies miškuose yra skaičiuojamos atsižvelgiant į medynų amžiaus struktūrą bei brandžių medynų plotus, todėl per pastaruosius penkerius metus jos nuolat augo.
Kirtimų apimtys, paklausa ir pasiūla
2003 m. šalies miškuose buvo iškirsta 6,46 mln. m3 medienos, arba 3% daugiau negu prieš metus. Tačiau valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys nusistovėjo apie 1999 metus, o 2003 metais net sumažėjo 4% (3,76 mln. m3). Bendrą kirtimų apimčių didėjimą nulėmė privatūs miškai: daugėjant privačių miškų, juose taip pat didėja kirtimų apimtys. Atsižvelgiant į brandžių medynų plotų didėjimą, galima laukti, kad kirtimų apimtis Lietuvoje ir toliau turėtų augti, ir visiškai neturi pagrindo teiginiai, jog baigiami iškirsti šalies miškai ir kad reikia mažinti kirtimų apimtis. Vienas iš rezervų kirtimų apimtims didinti yra nuosavybės atkūrimui rezervuoti miškai, kuriuose jau kurį laiką nevykdomi jokie, išskyrus sanitarinius, kirtimai. Kertant privačius ir rezervuotus nuosavybės teisių atkūrimui miškus panašiu intensyvumu, kaip ir valstybinės reikšmės miškus, iš viso kirtimų apimtis Lietuvoje be žalos aplinkai galima padidinti iki 7,6 mln. m3 (2003 m. - 6,46 mln. m3).
Kokie yra realūs iššūkiai ir ko reikia tolesnei plėtrai?
Jau kurį laiką tarp valstybinių miškų valdytojų ir medienos pramonės atstovų vyksta ginčas dėl medienos paklausos ir jos pasiūlos. Pateikti duomenys rodo, kad 2005 m. bendras apvaliosios medienos poreikis viršys pasiūlą (385 tūkst. m3), o 2010 m. - 970 tūkst. m3. Kadangi rąstų poreikis didėja, gali būti, kad eksportas dar labiau mažės. Importas iš Rusijos ir kitų šalių buvo labai nežymus (2003 m. 41 tūkst. m3, apie 1% vidaus rinkoje sunaudojamų rąstų). Svarbus segmentas - plokščių gamintojams reikalinga mediena, kuri ateityje gali siekti 500-560 tūkst. m3 per metus - virš ketvirtadalio Lietuvos pagaminamos malkų ir plokščių medienos. Katilinėms 2003 m. sunaudota 444 611 m3 medienos. Dauguma katilinių perka medienos atliekas, tačiau visos tendencijos rodo norą didinti medienos panaudojimą kurui.
2003 m. lentpjūvėse susidarė apie 1400 tūkst. m3 medienos atliekų, kurios didžiąją dalį naudojo pačios lentpjūvės, katilinės ir plokščių gamintojai. Panaudojimo perspektyvos rodo, kad ateityje kirtimo atliekos gali tapti pagrindiniu papildomu išteklių šaltiniu, jei bus sukurti tinkami mechanizmai jų paruošimui ir panaudojimui. Analitikai taip pat pažymi, kad Lietuvoje būtina skatinti kirtimo atliekų panaudojimą ir auginti ryšius tarp korporacinių medienos išteklių valdytojų ir vartotojų. Taip pat svarbu informuoti visuomenę apie naudą iš medienos ir jos gaminių naudojimo buityje bei atsiriboti nuo kenksmingų alternatyvų, kurių gamyba ir vartojimas gali būti žalingi žmonėms.
Medienos biržos prekybos apžvalga 2022 m. rodo 85 aukcionus ir parduotos medienos dalies padidėjimą, nors pasiūlytas kiekis sumažėjo. SPOT indeksas siekė 60,17 Eur/m3, o lyginant su praėjusiais metais matomas 53,5% augimas. Didžiausi kainų pokyčiai fiksuoti popiermedžių sortimentuose (augimas 9%), pjautinių rąstų klasėse B/C (108,00 Eur/m3). Analitikai įvardija Europos regioną kaip žiemos sąstingį, tačiau tai gali būti laikina. JAV medienos rinkoje sausio mėnesio vidurio kaina smuko, o pavasarį tikimasi sezoniško atsigavimo dėl didesnės vartojimo apimties.
Ką tai reiškia ateičiai?
Medienos granulės turi būti laikomos patikimu ir prieinamu sprendimu visuose sektoriuose, siekiant iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Jos gali stipriai prisidėti prie šildymo sektoriaus dekarbonizacijos, kuris sudaro apie pusę ES energijos suvartojimo. Reikšminga yra koordinacija tarp politikų, privačių miškų valdų ir medienos pramonės atstovų, siekiant racionaliai naudoti išteklius, didinti pridėtinę vertę ir mažinti perteklinį atliekų kiekį. Pritaikant klasterizaciją, gali būti sustiprintas Lietuvos medienos sektoriaus konkurencingumas ir išteklių efektyvumas.
tags: #medienos #suvartojimas #pasaulyje