Medienos naudojimo apribojimai ir jų poveikis Lietuvos miškams: įstatymų reglamentai, tvarus naudojimas, kirtimai, biomasa ir aplinkosauga

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus” 2025 m. kovo 1 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre organizavo Tautos sueigą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Išklausius dalyvių pasisakymus ir nuomones, Tautos sueiga parengė 11 reikalavimų LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Aplinkos ministerijai, LR Generalinei prokuratūrai. Gavome LR Aplinkos ministerijos atsakymą.

Reikalavimai apima diegimą Lietuvos miškų strategijos, Miškų įstatymo naujos redakcijos priėmimą, atšaukti Vyriausybės sprendimus dėl pagrindinių miško kirtimų normų, stabdyti medienos eksportą į trečąsias šalis, peržiūrėti NATURA 2000 kriterijus bei užtikrinti ekologiškai subalansuotą miškų ūkį. Taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti regionines miškų urėdijas ir didinti miškų apsaugos bei ekologinių funkcijų prioritetą.

Miškų politikos pagrindai ir teisės aktų kontekstas

Vyriausybės programos 635 punktas numato Lietuvos miškų strategijos parengimą laikotarpiui iki 2050 m. ir įgyvendinimo plano 10.1.7 veiksme - su miškų sektoriaus bendruomene suplanuoti pagrindines kryptis. Tačiau formaliai dokumento pavadinimas „strategija” nėra įvardintas teisiniuose dokumentuose, todėl prioritetas skiriamas Miškų įstatymo pakeitimams ir naujai redakcijai. Taip pat pabrėžiama būtinybė peržiūrėti pagrindinių miško kirtimų normas, natūralių buveinių apsaugos kriterijus NATURA 2000 tinkle ir paukščių bei rūšių geros apsaugos (GAB) rodiklius.

Miškų grupių sistema šiuo metu nepakankamai užtikrina ekosistemų apsaugą; I grupė (rezervatiniai miškai) vis dar laikosi griežčiausių apsaugos taisyklių, tačiau II (ekosistemų apsauga) ir III (apsauginiai) grupių miškai vis dažniau patiria ūkinės veiklos poveikį, o jų mažėjimas sprendžia konfliktus tarp ekologinių ir ekonominių interesų. Dėl šių priežasčių siūloma atnaujinti įstatymo nuostatas ir užtikrinti nuoseklų, darnaus vystymosi principų pagrindu grindžiamą miškų politikos įgyvendinimą.

Kartaninis įvykis: situacijos analizė

Pagal naujausius duomenis, savivaldybių ir nacionalinių parkų miškai patiria didelį spaudimą dėl plynių ir sanitarinių kirtimų, o NATURA 2000 buveinių apsaugos poreikiai nėra visapusiškai įgyvendinami. Tyrimai rodo, kad biologinė įvairovė Lietuvoje kenčia dėl netinkamos miškų ūkio struktūros bei nepakankamai integruotos planavimo sistemos. Mažėjant IIA/IIB/III grupių miškų plotams, didėja konfliktų probabilities su aplinkosaugos tikslų siekimu.

Ekologiškumas vs. ekonomika: ką sako skaičiai

Biomasė kaip atsinaujinantis energijos šaltinis Lietuvoje auga, tačiau kyla klausimai dėl tvarumo ir stebėsenos, ar didėjantis poreikis nekils į kompromisą dėl miškų ekosistemų. CO2 sugėrimas miškuose sumažėjo nuo 2011 m., o bendras medynų tūrio augimas gali signalizuoti apie sričių nesubalansuotą miško naudojimą. Tyrimai rodo, kad būtina didinti sengirių plotus, o dabar vykdoma miškininkystė gali įtvirtinti netvarius modelius, ypač kai grindžiama tik medienos paėmimu.

Remiantis tyrimais, masiniai plyni kirtimai išryškina ekologinę riziką: miškų buveinių ir paukščių įvairovės būklė blogėja, o NATURA 2000 teritorijų apsaugos pažeidimai išryškėja teismų sprendimuose. Todėl būtina didinti aplinkai draugiškos miškininkystės praktikų sklaidą ir integruoti ekologines funkcijas į visą miškų ūkio grandinę.

Reikalavimai dėl Miškų įstatymo ir valdymo pokyčių

1. Užtikrinti pilną Lietuvos miškų ūkio dalies integravimą į įstatymo naują redakciją ir jį įgyvendinti laikantis darnaus vystymosi principų.
2. Sustabdyti medienos eksportą į trečiosios šalys, siekiant užtikrinti vidinę prieigą prie žaliavos Lietuvos perdirbėjams ir regionalių ekonominių interesų balanse.
3. Peržiūrėti Aplinkos ministerijos nustatytus NATURA 2000 poveikio vertinimo kriterijus ir paukščių bei rūšių GAB kriterijus, siekiant tikrojo poveikio įvertinimo ypatumų.
4. Stipríti regionines miškų urėdijas kaip valstybės įmones, kurios valdo ir prižiūri miškus, užtikrindamos socialines, ekonomines ir ekologines funkcijas beveik visoje teritorijoje.
5. Atlikti Valstybinių miškų urėdijos auditą ir įtraukti miško ekosistemų apsaugos funkcijas į įmonių veiklą.
6. Stiprinti energetinį saugumą be pakenkimo miškų aplinkai, skatinti atsinaujinančių šaltinių integraciją ir toliau tobulinti miškų kirtimų normas, su prioritetu ekologinei gerovei.
7. Užtikrinti kuo platesnį gamtai artimosios miškininkystės praktikos taikymą ir didinti ekosistemų apsaugos plotsus, ypač saugomose teritorijose ir NATURA 2000 vietovėse.
8. Užtikrinti kompensacijų mechanizmą miškų savininkams dėl galimų nuostolių, susijusių su naujomis apribojimų taikymu, įtraukiant aiškias, laikui bėgant kintančias išmokas.
9. Stiprinti regioninį užimtumą miškuose ir mažinti socialinę atskirtį, išlaikant girininkijas kaip esminius teritorinius vienetus.
10. Nustatyti aiškią ir garantuotą ESO (elektros skirstymo tinklo) poveikio mazgų mažinimo bei pažangūs kabeliniai sprendimai - užtikrinantys, kad pažintinės miško apsaugos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis teisės aktų, o kirtimai būtų racionalūs.
11. Stabdyti ESO ekspansiją miškuose, didinti apsaugos juostų plotį, užtikrinti, kad bet kokie būtini darbai būtų teisėtai leidžiami ir skaidrūs, o poveikis miškams būtų įvertintas iš anksto.

Prieinamumo ir naudojimo pusiausvyra

Siekiant ilgaamžės miškų išsaugojimo, būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miško funkcijų. Numatytas tikslas padidinti miškų plotą iki 35% iki 2025 m., o until 2030 m. - 36%, 2050 m. - 38%. Tai reikalauja politinės valios ir teisinės sistemos reformų, įskaitant žemės naudojimo teisinės bazės keitimą, kad žemės ūkio paskirties plotai būtų įforminti kaip miškai, o plėtra būtų orientuota į tvarią plėtrą.

Pastaruoju metu skaičiuojama, kad įtakingas didelis kirtimų tūris kelia grėsmę biologinei įvairovėi, o plyni kirtimai yra pirmaujantys veiksniai. Tačiau yra ir optimistiškų duomenų apie gydymo priemonių įgyvendinimą, įskaitant gamtai artimesnę miškininkystę ir platesnį apsaugos požiūrį.

Ko tikisi sueiga ir ką žmonės gali veikti?

Susirinkusieji kviečia Lietuvos miško savininkus į Varėnos sueigą 2025 m. kovo 14 d., pabrėždami, kad reikia bendruomeninių sprendimų ir dialogo tarp verslo, valstybinio sektoriaus ir visuomenės. Siūlomi kompensacijų mechanizmai, aiškus teisės aktų patikslinimas ir regioninių miškų urėdijų stiprinimas - tai žingsniai, skirti užtikrinti, kad miškai būtų prižiūrimi ir apsaugomi ateityje, kartu užtikrinant ekonominį gyvybingumą regionuose.

Duomenų ir prognozių dalis

Miško žemės plotas Lietuvoje auga, tačiau medynų plotas augimas vyksta lėtai. Atliekamų tyrimų duomenimis, 2023 m. medynų plotas siekė 2 066 tūkst. ha, o miškų plotas bendru atžvilgiu augo iki 33,8% šalies ploto. Tačiau nemažai plotų vis dar nėra padengta medynais dėl plynių kirtimų ir kitų veiksnių, todėl milijonų hektarų lygmenyje reikia veiksmingesnių sprendimų dėl miškininkystės optimizavimo.

CO2 sugėrimas Lietuvoje rodo, kad nors bendras miškų plotas didėja, anglies užrakinimas medienos gaminiuose auga, bet miškų ekosistemų CO2 sugėrimas mažėja. Tai rodo, kad aktyvus miškų naudojimas gali būti netvarus ir reikalauja pokyčių miškininkystės praktikoose ir politikoje.

Šiuo metu svarbu plėsti gamtai artimą miškininkystę, užtikrinti saugomų teritorijų tvirtą apsaugą ir aiškiai apibrėžti kompensacijas bei įsipareigojimus miškų savininkams. Tik taip galima pasiekti ilgalaikę miškų išsaugojimo ir tvaraus naudojimo balansu.

Be komentarų, šiame tekste apžvelgiami tik esami keliai ir įsipareigojimai, skirti užtikrinti tvarią miškininkystę ir aplinkos apsaugą Lietuvoje, kartu atsakant į iššūkius dėl plėtros, biologinės įvairovės ir klimato kaitos.

tags: #medienos #sunaudojimo #apribojimai