Medienos sunaudojimo statistika ir tendencijos Lietuvoje: įžvalgos iš rinkos ir išteklių dinamikos

Statybų ir rekonstrukcijų sektoriuje vyksta tylus, bet reikšmingas pokytis - remiantis naujausia rinkos analize, natūralios medžiagos grįžta į lyderių pozicijas. Ypač ryškus šuolis pastebimas medinės apdailos kategorijoje, kur medinės dailylentės per pastaruosius dvejus metus pademonstravo 27% augimą Europos rinkoje. Remiantis neseniai paskelbta Europos statybinių medžiagų asociacijos ataskaita, medienos gaminių segmentas 2024 metais išaugo 18% lyginant su 2023 metais. Tuo tarpu sintetinių apdailos medžiagų rinka per tą patį laikotarpį augo tik 7%.

„Statistika aiškiai rodo, kad vartotojai vis dažniau renkasi natūralias medžiagas. Ypač įspūdingą augimą demonstruoja dailylentes, kurių pardavimai Šiaurės Europos regione per pastaruosius 18 mėnesių išaugo 31%. Remiantis 2024 metais atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 3,500 respondentų iš 12 Europos šalių, net 68% namų savininkų, svarstančių apie renovaciją ar naują statybą, teikia pirmenybę natūralioms medžiagoms. Pastato energijos efektyvumas tampa vis svarbesniu faktoriumi renkantis statybines medžiagas. Praktiniai matavimai rodo, kad pastatas su medinės apdailos elementais vidutiniškai sutaupo 0,8-1,2 kWh/m² energijos per mėnesį šildymo sezono metu.

Medienos ištekliai Lietuvoje: kiek turime ir kaip naudojame?

Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis (Kaunas, 2004), šalies miško žemės plotas 2004 m. sausio 1 d. užėmė 2069,1 tūkst. ha arba 31,7% šalies teritorijos, ir miškingumas nuo 1998 m. iki 2004 m. išaugo 1,4 %. Taip pat didėja vidutinis medienos tūris visuose miškuose. 2004 m. sausio 1 d. bendras medienos tūris siekė 387,9 mln. m3. Per metus Lietuvos miškuose užauga vidutiniškai apie 12,5 mln. m3 medienos. Šis prieaugis apskaičiuojamas visuose šalies miškuose, įskaitant saugomas teritorijas bei vietas, kur ūkiškai netikslinga vykdyti kirtimus. Yra nustatyta, kad Lietuvoje pastoviai didėja ir brandžių medynų plotai: nuo 2000 metų iki 2004 metų sausio 1 dienos jie išaugo nuo 239 tūkst. ha iki 318 tūkst. ha, o juose sukauptos medienos tūris išaugo nuo 59,4 mln. m3 iki 79,6 mln. m3. Taigi, duomenys rodo, kad šalies miškuose sukauptos medienos kiekis didėja.

Kertimų apimtys šalies miškuose nuosekliai augo per pastaruosius penkerius metus, išskyrus valstybinius miškus, kuriose kirtimų apimtys jau nusistovėjo 1999 metais, o 2003 metais net sumažėjo 4% (2 344-3 760 mln. m3). Bendrą kirtimų apimčių didėjimą nulėmė privatūs miškai: daugėjant privačių miškų, juose taip pat didėja kirtimų apimtys. Atsižvelgiant į brandžių medynų plotų didėjimą, galima laukti, kad kirtimų apimtis Lietuvoje ir toliau augs, ir nėra pagrindo teiginiams, jog baigiami iškirsti šalies miškai ar reikia mažinti kirtimų apimtis. Vienas iš rezervų kirtimų apimtims didinti - nuosavybės atkūrimui rezervuoti miškai, kuriuose jau kurį laiką nevykdomi jokie, išskyrus sanitarinius, kirtimai. Kertant privačius ir rezervuotus miškus panašiu intensyvumu, kaip ir valstybinės reikšmės miškus, iš viso kirtimų apimtis Lietuvoje be žalos aplinkai galima padidinti iki 7,6 mln. m3 (2003 m. - 6,46 mln. m3).

Kiek ir ką reikia medienos?

Jau kurį laiką vyksta ginčas dėl medienos paklausos ir jos pasiūlos. Pirmieji kaltina medienos vartotojus, teigdami, kad šie savo verslą vysto neatsižvelgdami į ribotus išteklius. Medienos pramonės atstovai teigia, kad kirtimų apimtis galima dar padidinti, remdamiesi miškininkų duomenimis. Buvo atlikta medienos pramonės įmonių ir medieną kurui naudojančių katilinių apklausa. Medienos pramonė Lietuvoje nuosmukio nepatyrė net ir per Rusijos krizę; jos pridėtinė vertė nuolat auga ir siekia apie 3,2% bendrosios pridėtinės vertės, o kartu su miškininkyste jos įtaka ekonomikoje didėja. Tai pagrindas manyti, kad medienos pramonei ir visam medienos klasteriui reikia skirti ypatingą dėmesį, ypač kai joje dirba apie 4% visų šalies dirbančiųjų. Ūkio ministerija taip pat skyrė tam reikšmingą dėmesį.

Iš 2003 m. iškirsto medienos kiekio (6,46 mln. m3) vidaus rinkoje sunaudota 5,11 mln. m3, exportui - 1,43 mln. m3. Rąstų eksportuota 250 tūkst. m3, malkų - 54 tūkst. m3. Daugiausiai 2003 m. eksportuota popiermedžių. Dauguma apklaustų medienos pramonės įmonių ateityje planuoja didinti sunaudojamos medienos kiekius. Pagal apklausos duomenis, bendras apvaliosios medienos poreikis 2005 m. viršys pasiūlą 385 tūkst. m3, o 2010 m. - 970 tūkst. m3. Kadangi rąstų poreikis vidaus rinkoje didės, galima prognozuoti, kad eksportas dar mažės ir taps visai nereikšmingas. Rąstų importas iš Rusijos ir kitų šalių yra labai nežymus: 2003 m. įvežta tik 41 tūkst. m3, sudaro 1% visų vidaus rinkoje sunaudojamų rąstų.

Kitas svarbus išteklių elementas - malkinės medienos ir medienos bei kirtimų atliekos. Prognozuojama, kad plokščių gamintojams ateityje per metus reikėtų 500-560 tūkst. m3 medienos, kas sudarytų daugiau negu ketvirtadalį Lietuvoje pagaminamos malkų ir plokščių medienos. Be to, 2003 m. katilinės kurui sunaudojo 444 611 m3 medienos. Dauguma katilinių perka medienos atliekas ir jas verčia į skiedrą, todėl sunku atskirti, kiek sunaudojama apvaliosios medienos, o kiek - atliekų. Keturi katilai naudoja kirtimo atliekas, ir dar keli planuoja pradėti. Visi numato didinti medienos panaudojimą kurui.

2003 m. lentpjūvėse susidarė apie 1 400 tūkst. m3 medienos atliekų (pjuvenos, skiedros, atraižos). Didelę jų dalį sunaudoja pačios lentpjūvės. Iš viso 2003 m. lentpjūvės realizavo apie 780 tūkst. m3 medienos atliekų. Didžiausia dalis teko katilinėms (300 tūkst. m3), plokščių gamintojams - 205 tūkst. m3, eksportuotojams - 90 tūkst. m3. Namų ūkiams ir kitiems vartotojams liko 185 tūkst. m3. 2010 m. planuojama susidaryti apie 2100 tūkst. m3 medienos atliekų, nors jų paklausa augs kartu su plokščių gamybos ir katilinių poreikiais. Kol kas kirtimo atliekų paruošiama tik apie 15 tūkst. m3, o galėtų būti apie 0,5 mln. m3 per metus.

Ką daryti toliau?

Taigi, jei valstybė tikrai nori vystyti gamybą ir skatinti medienos pramonės plėtrą, būtina stiprinti korporacinius medienos išteklių valdytojų ir vartotojų ryšius. Reikia atsižvelgti į medienos vartotojų interesus: kirtimo apimčių nustatymas neturi būti patikėtas vienai žinybai, kuri nemato šalies pramonės pridėtinės vertės augimo. Būtina skatinti kirtimo atliekų panaudojimą, nes didelė jų dalis iki šiol lieka nepanaudota. Taip pat reikia informuoti visuomenę apie naudą naudojant medienos gaminius buityje ir namų ūkyje, bei paaiškinti, kuo naudingas natūralus kelią pasirinkti natūralias medžiagas, o kuriai alternatyvai kyla pavojų žmonių sveikatai.

Dr. I. atliktas medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, tyrimas. Asociacija “Lietuvos mediena“ kartu su UAB “Noratus“ ir Ūkio ministerijos užsakymu atliko studiją „Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, studiją“, kurios tikslas buvo išsiaiškinti realią situaciją, kaip panaudojami šalies medienos ištekliai ir kokios yra medienos pramonės plėtros perspektyvos. Pateikiame šios studijos santrauką. Medienos išteklių analizei buvo naudotasi Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikta „LIETUVOS MIŠKŲ ŪKIO STATISTIKA 2004“. Kitų šalių patirtis klasterizacijos srityje buvo analizuota remiantis literatūros šaltiniais. Kas sudaro medienos pramonės klasterį? Klasteriai yra geografiniai tarpusavyje sujungtų tam tikros srities įmonių ir institucijų susitelkimai. Įmonės ir organizacijos apsijungia per vertės (kaštų) grandinės elementus. Klasterizacija - tai susijusių verslų įmonių geografinė koncentracija, veikiančių vertikaliai ar/ir horizontaliai.

Infografikos ir vizualizacijos

Statistiniai duomenys ir prognozės

Pagal 2004 metų duomenis Lietuvos miškuose užauga 12,5 mln. m3 per metus, o vidutinė brandžių medynų ploto ir jų kirtimo apimčių dinamika rodo tęstų augimą. Prognozuojama, kad 2005 m. vidaus rinka reikalavo 385 tūkst. m3 apvaliosios medienos, o 2010 m. poreikis gali išaugti iki 970 tūkst. m3. Eksporto apimtys kirtimų atitinkamai gali didėti arba mažėti, priklausomai nuo vidaus paklausos pokyčių. Plokščių gamybai reikės 500-560 tūkst. m3 medienos per metus, o katilinių poreikiai sudarys dalį šio suvartojimo.

Rekomendacijos politikai ir verslui

• Stiprinti korporacinius medienos išteklių valdytojų ir vartotojų ryšius; įtraukti įvairias žinybas į kirtimų apimčių planavimą.
• Skatinti kirtimo atliekų panaudojimą vietoje jų paprasto deginimo; plėtoti infrastruktūrą kirtimo atliekų perdirbimui ir panaudojimui energetikoje ar gamybos procesuose.
• Auginti visuomenės informuotumą apie naudą naudoti medienos gaminius namų ūkyje ir buityje, mažinant anglies dioksido išmetimus.
• Investuoti į klasterizacijos plėtrą medienos sektoriuje, siekiant didinti pridėtinę vertę ir darbo vietas.

Minimalus lentelės fragmentas iš pateikto duomenų konteksto

tags: #medienos #sunaudojimas #lietuvoje