Mediena yra gamtinis produktas ir atsinaujinantis žaliavos šaltinis. Ji yra lengvai apdirbama. Kiekviena medienos rūšis yra skirtingo kietumo, spalvos ir tankio. Mediena - natūralus produktas, turintis specifines savybes. Kiekviena mediena yra unikali, natūralios struktūros, išvaizdos ir nelygumų, kurie pasireiškia bėgant laikui. Mediena naudojama lauko sąlygomis sensta, blunka ir keičiasi, todėl bėgant laikui galimi matmenų nuokrypiai, deformacijos, šakos, sakai ir įtrūkimai. Medienos spalva laikui bėgant keičiasi dėl oro sąlygų ir saulės spindulių poveikio.
Medienos senėjimo pobūdis ir praktiniai padarinių valdymo principai
Šis natūralus medienos senėjimas neturi įtakos ilgaamžiškumui ir medienos kokybei. Jei norite išlaikyti originalią medienos spalvą, medieną apdorokite medienai skirtu aliejumi arba vandens pagrindu pagamintais dažais/laku. Antiseptikuota mediena būna drėgna. Ypač šiltuoju metų laiku mediena yra jautri miltligei ir grybams, todėl medienos paviršiuje gali atsirasti baltų dėmių. Šios dėmės neturi jokios įtakos medienos kokybei ir nėra kenksmingos sveikatai. Šie išoriniai gaminio trūkumai išnyksta savaime.
Patarimas: pašalinkite nuo gaminio apsauginę plėvelę, kad ant medienos neatsirastų dėmių ir pelėsių dėl drėgmės kondensato po plėvele. Laikydami gaminius lauke, uždenkite juos vandeniui nelaidžiu uždangalu. Svarbu! Mediena yra natūralus produktas, todėl ji gali išsiplėsti, susitraukti ar net suskilti. Mediena reaguoja į drėgmės pokyčius, tai neišvengiamai sukelia įtrūkimus ir deformacijas. Tai specifinė medienos savybė, kurios negalima išvengti.
Antiseptikavimas, džiovinimas ir sandėliavimas
Antiseptikavimo, džiovinimo ir sandėliavimo metu kai kurios gaminio medinės dalys uždengiamos, sukraunant ant padėklo ar pakuotės, kitos gali būti veikiamos šviesos. Ant gaminio paviršiaus gali atsirasti šiurkščių dėmių. Nepaisant kruopštaus obliavimo, neįmanoma išvengti kai kurių šiurkščių dėmių. Priklausomai nuo medienos rūšies, šios šiurkščios dėmės daugiausia atsiranda aplink šakas ir galuose. Pasirinktoje medienoje gali būti šakų. Šakos yra apvalios, ovalios arba netaisyklingos formos, kietos ir tamsios spalvos.
Medienos atsakai, sakai ir kiti dariniai
Mediena reaguoja į drėgmės pokyčius - keičiasi jos tūris. Esant sausoms oro sąlygoms ji gali susitraukti, o drėgnoms - išsiplėsti. Šios medienos savybės neišvengiamos. Spygliuočių medienoje yra sakų maišelių. Dėl saulės spindulių poveikio, sakai, iš šviežios medienos, pasišalina per pirmuosius gaminio naudojimo metus. Lipnūs sakai gali kristalizuotis ant medžio paviršiaus ir įgauti gelsvą spalvą. Patarimas: sakus lengva pašalinti standžiu šepečiu ar glaistu.
Antiseptikavimo metu mediena žaliai nuspalvinama vario turinčiu konservantu. Vietose, kuriose yra sakų, yra ypač matoma žalių dėmių ir druskos kristalų formavimosi vieta. Tai būdinga ir pasitaiko su visa antiseptikuota mediena. Po kelių savaičių nuo saulės poveikio tai išnyks savaime. Kol medžiai dar miške, maži vikšrai geria jų sultis. Medienos gaminys gali turėti atplaišų. Visų rūšių mediena po tam tikro laiko pakeičia spalvą. Eglė/pušis yra medienos rūšys, kurių spalva vidutiniškai pasikeičia šiek tiek greičiau, palyginti su kitomis medžių rūšimis.
Mediena, paviršiai ir galimos problemos
Kuomet eglės mediena turi sąlytį su drėgme ir metaliniais jungiamaisiais elementais, gali pajuoduoti. Paviršines dėmes galima supainioti su grybais, tačiau, laimei, jas lengva šlifuoti ir valyti. Patarimas: dėmę galite apdoroti ir specialiu vandeniu. Didžiausias leistinas plyšių ilgis galuose - nesiekiantis vienkartinio lentos pločio. Lentos su iškrentančiomis šakomis yra rūšiuojamos gamybos proceso metu. Tokie atvejai gali atsirasti vėlesnio apdorojimo metu, tad keletas tokių šakų yra leistinos (bet ne daugiau nei 5 proc. Galimi, jei neviršijama 15 proc. Šakos, sudarančios iki 20 proc. Neleistinos gamybos proceso metu, bet keletas gali atsirasti vėliau, tačiau jos negali viršyti 5 proc. Galimi 30 proc. gerosios lentos pusės, bet ne daugiau 0,5 mm lentos pločio ir ne daugiau nei 15 proc. Max. ilgis 50 mm, max. 4 vietose vienoje lentoje.
Stiebo, augimo ir struktūriniai terminai
Stiebas - augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais. Stiebai būna išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir visai stori, sausi šiaudai ir sultingi, sumedėję bei kieti. Tiesiai iš stiebo gali išaugti jauni augalėliai - ataugos. Šviesoje lapai gamina asimiliatus - cukrus, krakmolą, kurie stiebo žievės indais perduodami į šaknis. Šaknų iš dirvos paimtos mineralinės ir susintetintos medžiagos stiebo medienos indais keliauja į lapus bei vaisius. Bamblys - sustorėjusi stiebo dalis, prie kurios laikosi lapai. Brazdas - dviskilčių augalų gyvų besidauginančių ląstelių sluoksnis tarp stiebo, žievės ir medienos indų. Stiebinis sukulentas - sultingas, mėsingas, storas stiebas. Šiaudas - žolinis stiebas, būdingas varpiniams ir viksviniams augalams. Gali būti apvalus ir dažniausiai tuščiaviduris arba tribriaunis ir užpildytas šerdimi (kukurūzas, cukrašvendrė - su šerdimi). Medis (vedantis valgomus vaisius - vaismedis) - paprastai turi vieną sumedėjusį stiebą. Centrinė medžio stiebo dalis yra liemuo, kuris prasideda nuo šaknies kaklelio ir baigiasi viršutiniu ūgliu arba grupe viršutinių šakų. Žemutinė liemens dalis iki pirmosios šakos yra kamienas, nuo pirmosios šakos iki viršūnės - vidurinioji dalis, arba vainiko liemuo, o nuo viršūninio atsišakojimo aukštyn - viršūnė. Liemens vidurinioji dalis su šakomis yra vainikas. Daugelio suaugusių medžių viršūnės nėra, nes liemens viršutinėje dalyje auga kelios maždaug vienodo augumo viršutinės šakos. Krūmas - daugiametis augalas sumedėjęs ūgliais, būdingu šaknijimusi beveik nuo pat žemės ir turintis keletą ar keliolika įvairaus amžiaus stiebų. Senus stiebus pakeičia kas metai išaugantieji nauji stiebai (serbentų, agrastų, lazdynų). Medžiakrūmis - daugiametis sumedėjęs augalas, turintis kelis medžio tipo stiebus. Žolės - nesumedėję augalai.
Biologiniai ir aplinkos veiksniai
Mikroorganizmai, kurie natūralioje gamtoje mirusį medį paverčia puvenomis, dabar tampa „priešais“, mažinančiais medienos ilgaamžiškumą. Augantį medį nuo mechaninių sužalojimų, išdžiūvimo ir fizinių kenkėjų (vabzdžių, žvėrių, augalų) apsaugo išorinė stiebo dalis - žievė. Ji pakeistų medienos dažymas arba padengimas plėvele. Po žieve yra karniena, kuria maisto medžiagos, susidariusios lapuose iš vandens, mineralinių medžiagų ir anglies dvideginio, veikiant chlorofilui bei šviesai, perduodamos į giliau esantį augimo sluoksnį - brazdą, ir paskirstomas per šerdies kapiliarus. Giliau glūdi viršutinis jaunos medienos sluoksnis, turintis didelio tūrio, labai drėgmę sugeriančias ląsteles. Šiuo sluoksniu šaknų paimtas iš dirvos vanduo ir mineralinės medžiagos nešamos į lapiją. Po jaunos medienos sluoksniu yra medžio šerdis - medžio skeletas, kuriame talpinasi raugo ir dažo medžiagos, sakai, vaškai ir t.t.. Bet kurioje medienoje, kurią veikia UV spinduliai ir drėgmės, temperatūrų svyravimai, vyksta ligninų skilimas. Ligninas, sudarantis trečiąją medienos dalį, duoda vandenyje tirpius, lietaus išplaunamus skilimo produktus. Šio proceso pasekmė - šiurkštėja, pilkėja medienos paviršius, kuris traukia į gilumą drėgmę, mediena pakaitomis bringsta ir traukiasi (“dirba”).
Mūsų klimatinėmis sąlygomis (santykinis oro drėgnis 50 - 90 %, temperatūra - 10 + 30 °C), kai medienos drėgnis siekia 25 - 30 %, medienoje parazituoja šie biologiniai ardytojai: tikrasis naminis grybas Meribius lacrymans, baltasis naminis grybas Poria vaporaria, pelėsinis naminis grybas Coniophora cerebela, plyšių grybas Lensites separaria, šachtų grybas Paxillus acheruntius. Nereikšmingiausi yra pelėsiai, kurie gali įsikurti tose vietose, kur yra minimali oro apykaita. Pelėsiai neturi įtakos mechaniniam atsparumui, tačiau jie pažeidžia apsauginę plėvelę, persisunkia per medienos struktūrą, ir mediena ima labiau gerti drėgmę ir pūti. Medienos kenkėjai - vabzdžiai (kinivarpa, ūsuotis) deda kiaušinėlius medienoje. Jų lervos įsigraužia darydamos ertmes, kuriose tampa kokonais. Suaugę vabzdžiai prasigraužia į paviršių ir išskrenda, lieka tik skylė, kuri liudija, kad mediena pakenkta. Mediena statyboje naudojama nuo neatmenamų laikų. Šiuolaikinėje statyboje mediena sudaro nuo 10 iki 90 procentų visų statiniui sunaudojamų medžiagų kiekio.
Medienos paruošimas ir naudojimo praktika
Daugelis sodo, užmiesčio, kaimo namų, vilų, pirčių ir kitų pastatų šaltuoju metų laikų nešildoma, neventiliuojama. Juose susidaro palankios sąlygos vešėti mikroorganizmams, pelėsiams, grybeliams ant visų mineralinių paviršių: tinko, mūro, dažų, ir ypač ant medienos. Labai svarbu nepradėti pelėsių valyti sausai - taip dar labiau išplatinsime jų sporas. Būtina atminti, kad geriausiai medis išsilaiko nukirstas žiemos laiku arba atskirai medžio rūšiai skirtingu laiku, nes kitaip jis bus neatsparus puvimui, saldus kinivarpoms ir kitiems kenkėjams. Senoliai namo statybai eglės ir pušies medžius kirsdavo gruodžio ir sausio mėnesiais, atsižvelgdami ir į mėnulio fazes. Aišku, mėnulio padėtis vienodai galioja visiems medienos ruošimo darbams. Nukirtus ir paruoštus ąžuolo medienos rąstus būtų gerai išlaikyti nors metus ar porą, kad, kaip sakoma liaudyje, „šalčio gautų“.
Perkant iš medienos sandėlio ar lentpjūvės reikia šiek tiek apdairumo ir specialiųjų žinių. Ideali baldų mediena turi 8-12 proc. drėgmės. Medienos kokybę galima nustatyti pagal kvapą: sveika šviežia mediena turi stiprų aromatą. Spygliuočiai daugiausia atsiduoda sakais, ąžuolas - tanino rūgštimis. Seniau buvo griežtai prisilaikoma mėnulio padėčių - delčioj kirstas medis patvarus nei iki pilnaties. Žiemos metu nukirstų spygliuočių medienos negalima ilgiau laikyti su žieve kaip iki gegužės mėnesio. Mediena baldams ir įrankiams turi būti tik labai geros kokybės, kaip sakoma - medis turi būti „kaip suklijuotas“, tai reiškia, kad medis lieka tvirtas, nesitraukia, neperdžiūva, jo apimtis nesikeičia (svarbu norint pjauti lentas stalui ar grindims). Medis įgauna šias savybes, jei nukertamas per 8 dienas nuo gruodžio jaunaties, kai mėnulis vandenio arba žuvų ženkluose. Kad medis ilgiau išliktų kietas, nepūtų turi būti nukirstas per dvi paskutines kovo dienas, mėnuliui dylant žuvų ženkle. Tomis dienomis nukirstas medis nepūva ir netrūnija, sendamas pasidaro kietas kaip akmuo. Liepteliams, terasoms ir valtims medį būtina kirsti mėnuliui dylant vandenio arba vėžio ženkluose. Išpjautą medieną būtina nedelsiant sukrauti į rietuvę, kad nesušustų, neįsimestų pelėsis, nesusikraipytų. Nuo viengubo pjovimo medienos būtina nuskusti žievę, kad jos nesugadintų graužiantys vabzdžiai ir nesiveistų pelėsis.
Skulptūroms skobti, paminklams kurti dažniausiai naudojama rąstuose esanti mediena. Ji praktiškai niekada neišdžiūsta, tik svarbu, kad būtų bent kiek išsigulėjusi. Drožinėjant figūras, ornamentus iš drėgnos medienos, būtina apdirbimo pertraukų metu kūrinius uždengti polietilenine plėvele ar kita danga. Tokiu būdu apsaugosime gaminį nuo per greito išdžiūvimo ir suskeldėjimo. Baigę darbą, jei neplanuojame kūrinio tepti jokia apsaugine danga, turime jį po truputį išdžiovinti. Jeigu kūrinį planuojame tepti impregnuojančia danga, aliejais, leiskime jam dieną dvi padžiūti, tik po to tepkime - išvengsime medienos patamsėjimo.
Buitinėmis sąlygomis medienos impregnavimas, t. y. padengimas cheminėmis medžiagomis, purškiant arba tepant teptuku. Kad giliau įsigertų ir sureaguotų su medienos paviršiumi, naudojame dviejų pakopų impregnavimą. Medinių konstrukcijų dalys, kasamos į žemę, reikalauja ypatingo paruošimo. Pats efektyviausias, naudotas tūkstančius metų visame pasaulyje ir tebenaudojamas dabar metodas yra tos dalies, kuri įkasama į gruntą, apdeginimas, papildomai tą dalį galima nutepti specialiomis impregnuojančiomis medžiagomis arba tam skirtomis dervomis. Svarbu atsirinkti medienos augimo kryptį. Į žemę ar drėgną terpę talpiname tik medžio viršūninę dalį - plongalį. Nes medis natūraliai drėgmę į šakas, lapus pumpavo iš apačios į viršų. Jeigu medį „pasodinsime“ į žemę, kaip jis augo, augimo kryptimi, jis ir toliau pumpuos vandenį kamienu į viršų.
Įrankių pasirinkimas priklauso nuo būsimos idėjos sudėtingumo. Gali būti panaudoti patys paprasčiausi įrankiai: kirvis, kaltai, plaktukai, elektriniai gręžimo, šlifavimo, obliavimo, pjovimo mechanizmai.
15 medienos apdirbimo pagrindų, kuriuos turėtumėte žinoti
Forma ir dydis: praktiniai ribojimai galutiniam produktui
- Didžiausias leistinas plyšių ilgis galuose - nesiekiantis vienkartinio lentos pločio.
- Lentos su iškrentančiomis šakomis leistinos iki tam tikrų apribojimų (iki 5% šakų, iki 15% - šakos iki 20%), o vėliau jas galima turėti 30% gerosios lentos pusės, bet ne daugiau 0,5 mm lentos pločio ir ne daugiau nei 15%.
- Max. ilgis 50 mm, max. 4 vietose vienoje lentoje.
Augimo ir funkciniai terminai
Stiebas - augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais. Stiebai būna išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir visai stori, sausi šiaudai ir sultingi, sumedėję bei kieti. Tiesiai iš stiebo gali išaugti jauni augalėliai - ataugos. Šviesoje lapai gamina asimiliatus - cukrus, krakmolą, kurie stiebo žievės indais perduodami į šaknis. Šaknų iš dirvos paimtos mineralinės ir susintetintos medžiagos stiebo medienos indais keliauja į lapus bei vaisius. Bamblys - sustorėjusi stiebo dalis, prie kurios laikosi lapai. Brazdas - dviskilčių augalų gyvų besidauginančių ląstelių sluoksnis tarp stiebo, žievės ir medienos indų. Stiebinis sukulentas - sultingas, mėsingas, storas stiebas. Šiaudas - žolinis stiebas, būdingas varpiniams ir viksviniams augalams.
Gali būti apvalus ir dažniausiai tuščiaviduris arba tribriaunis ir užpildytas šerdimi (kukurūzas, cukrašvendrė - su šerdimi). Medis - paprastai turi vieną sumedėjusį stiebą. Centrinė medžio stiebo dalis yra liemuo, kuris prasideda nuo šaknies kaklelio ir baigiasi viršutiniu ūgliu arba grupe viršutinių šakų. Žemutinė liemens dalis iki pirmosios šakos yra kamienas, nuo pirmosios šakos iki viršūnės - vidurinioji dalis, arba vainiko liemuo, o nuo viršūninio atsišakojimo aukštyn - viršūnė. Liemens vidurinioji dalis su šakomis yra vainikas. Daugelio suaugusių medžių viršūnės nėra, nes liemens viršutinėje dalyje auga kelios maždaug vienodo augumo viršutinės šakos.
Krūmas - daugiametis augalas sumedėję ūgliais, būdingu šaknijimusi beveik nuo pat žemės ir turintis keletą ar keliolika įvairaus amžiaus stiebų. Senus stiebus pakeičia kas metai išaugantieji nauji stiebai (serbentų, agrastų, lazdynų). Medžiakrūmis - daugiametis sumedėjęs augalas, turintis kelis medžio tipo stiebus. Žolės - nesumedėję augalai.
tags: #medienos #stiebo #sustorejimas