Lietuva nedidelė šalis, turi tik 3,2 mln. gyventojų, užima 65,3 tūkst. km² teritorijos, kurios trečdalis yra miškai. Medienos produkcijos gamyba ir jos užsienio prekyba yra pakankamai reikšminga Lietuvos ūkio dalis. Jo metinė apyvarta 2007-2008 m. buvo pasiekusi 2,2 mlrd. EUR., čia buvo užimta 70 tūkst. dirbančiųjų.
Istorinė raida ir krizės poveikis
Ekonominė krizė į šį sektorių atėjo 2008 m. pabaigoje ir daugiausia jam pakenkė 2009 m. pirmoje pusėje. Vėliau gamybos ir eksporto kritimas stabilizavosi ir jau buvo matomos akivaizdžios jo atsigavimo tendencijos. 2009 m. sektoriaus apyvarta, lyginant su 2008 m. buvo sumažėjusi 25 proc., o 2010 m. vėl išaugo, nors prieš krize buvusio lygio 2010 m. dar nepasiekė.
Be ekonominės krizės, neigiamą poveikį sektoriaus gamybinei veiklai turėjo 2010 m. per miškus praūžęs škvalas, išlaužęs ir išvertęs apie 900 tūkst. m³ medienos.
Krizė medienos sektorių, kaip rodo produkcijos pardavimų dinamika, buvo apėmusi 2009-2010 m. Prasidėjo ji 2008 m., kai dėl labai sumažėjusių statybų ėmė mažėti medienos medžiagų paklausa ir kai dar didėjo baldų gamyba. 2008 m. jau buvo šiek tiek sumažėjusi ir popieriaus produkcija.
Gamybos ir produktų struktūra
Svarbiausia medienos sektoriaus prekė dabar yra baldai, o importo - įvairi popieriaus produkcija. Pirmiausia tai matyti iš medienos produkciją gaminančių įmonių skaičiaus ir sudėties dinamikos: didėja vertingesnę produkciją (baldus) gaminančių įmonių skaičius. Tuo pat metu pastebimai sumažėjo mažų individualių, tik pjautinę medieną gaminusių įmonių.
Medienos produkcijos gamybą dabar reprezentuoja dešimt sėkmingai krize pergyvenusių įmonių, kurių kiekvienos metinė apyvarta didesnė arba artima 30 mln. EUR. Penkios iš jų specializuojasi tik baldų, viena parketo, viena drožlių plokštės, viena pjautinės medienos ir dvi popieriaus produkcijos gamybai.
Matyti ir tai, kad jau keli metai sektoriaus veikloje didėja didžiųjų įmonių vaidmuo. Antai, 2008 m. jos davė 23,6% visos medienos produkcijos, o 2010 m. jau 31,2%.
Pagrindinės didžiosios įmonės ir jų raidą liudijančios istorijos
Medienos sektoriaus didžiausių įmonių sąrašo viršuje yra dvi vienodo dydžio įmonės: "Swedspan Girių bizonas" ir „Vilniaus baldai". Pirmoji iš jų atsirado tik 2009 m. reorganizavus „Girių bizoną" į dvi bendroves: "Swedspan Girių bizonas" ir "Swedwood Kazlų Rūda". "Swedspan Girių bizonas", tęsdamas buvusio Girių bizono veiklą, gamina medienos smulkinių (drožlių) plokštes ir yra didžiausia Baltijos šalyse tokio profilio įmonė.
Kita Švedijos koncerno "IKEA" valdoma įmonė "Swedwood Kazlų Rūda" ir šiemet tikisi savo apyvartą padidinti jau iki 46 mln. EUR. Didžiausios baldų gamybos įmonės „Vilniaus baldai" pardavimai 2010 m. pasiekė 57,2 mln. EUR, arba buvo 32,3 % didesni už 2009 m. buvusius.
Bendrovė „Boen Lietuva" sunkmetį pasitiko mažėjant statyboms ir parketo paklausai, atleisdama dalį dirbančiųjų. 2010 m. jau vėl buvo priimami nauji, toliau didinami pajėgumai, intensyviai buvo tobulinamas gamybos organizavimo ir valdymo procesas. Džiaugiamasi, kad dėl to užsakymų vykdymo laikas sumažėjo nuo mėnesio iki savaitės, ženkliai išaugo darbo našumas, rengiamasi statyti naują kogeneracinę katilinę.
2010 m. labai išaugo ir sustiprėjo "Grigiškių" įmonių grupė įsigijusi ir atgaivinusi prie bankroto ribos buvusį "Klaipėdos kartoną". Metus ši grupė baigė pasiekusi 67 mln. EUR arba 32 mln. EUR didesnę negu 2009 m. pardavimų apyvartą. Tikimasi, kad 2011 m. jos apyvarta pasieks jau 87 mln. EUR arba bus 30% didesnė nei 2010 m., kad grupės pelnas prieš apmokestinimą sieks 3,5 mln. EUR ir bus 58 % didesnis už 2010 metais gautą pelną.
Rinkos struktūra ir žaliavų tiekimas
Po nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.), Lietuva prarado daug šimtmečių buvusią didelę medienos žaliavų pasiūlą iš Rusijos, nutruko iš šios šalies per Lietuvą vykęs medienos žaliavų tranzitas į Vakarų Europą. Lietuvoje jaučiama ir palyginti didelė kaimyninių šalių (Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos), turinčių labiau išvystytą perdirbamąją pramonę, konkurencija skatinanti didinti apvaliosios medienos eksportą.
Eksportuojamos medienos kainos dabar ženkliai didesnės už vietinėje rinkoje parduodamos medienos kainas ir jų skirtumas pastaraisiais metais dar didėja. Medienos medžiagų, kaip ir žaliavų, rinka yra artimai subalansuota, su kasmet mažėjančia užsienio prekybos apyvarta. Sumažėjusi yra suminė medienos medžiagų gamyba ir sunaudojimas. Neabejotina, kad toks vyksmas yra dar nepasibaigiusios krizės pasekmė.
Privati ir valstybinė miškų struktūra
2010 m. valstybei priklausė 49% miškų. Likusi dalis yra privatūs ir privatizavimui (restitucijai) skirti miškai. Dėl palyginti ilgai užsitęsusios privatizacijos nepilnai panaudojamas šiam tikslui skirtas miškų rezervas (13% viso miškų ploto). Blogai, kad privačius miškus dabar valdo net 245 tūkst. savininkų, dėl ko pernelyg mažas yra vienos valdos dydis. 2011 m. pradžioje 39% privačių miškų sudarė valdos iki 1 ha dydžio, ir tik 28% buvo didesnė negu 3 ha.
Tikėtina, kad vidutinis valdos dydis čia dar mažės. Tačiau, nežiūrint ir tokios jų struktūros, privatus miškai, sudarę tik 32% jų ploto 2010 m., davė šalies ūkiui 50% (medienos žaliavų tiekimo dalis).
Miško išteklių ir medynų kaita
Gera, kol kas, yra ir struktūrinė medynų kaita: didėja brandžios medienos ir spygliuočių (pušies ir eglės) medynų dalis. Spygliuočių medynai dabar jau užima 56% visų miškų ploto. Tuo pat metu pažymėtina, kad kietųjų lapuočių (ąžuolo ir uosio) medynai Lietuvos miškuose sudaro palyginto mažą dalį (3%). Dabartinis medienos kirtimų dydis dar leidžia kaupti atsargas, planuoti tolimesnį didėjantį jų panaudojimą.
Produktų struktūros poslinkiai ir technologinės tendencijos
Pažymėtina ir tai, kad geri yra ir atskirų medienos medžiagų naudojimo sudėties (struktūros) poslinkiai. Sparčiai didėja lakštinių medžiagų (drožlių ir plaušų plokštės, klijuotos faneros) dalis, mažėjant pjautinės medienos daliai. Antai pjautinei medienai 2006 m. teko 64%, o 2010 m. jau tik 46% viso medienos medžiagų naudojimo. Drožlių plokštės dalis per šį laiką išaugo nuo 27%.
Inovacijos, energetika ir investicijos
Statoma nauja moderni katilinė, žadama įrengti oro filtrus bei kogeneracines jėgaines. Džiaugiamasi, kad dėl gamybos organizavimo tobulinimo užsakymų vykdymo laikas sumažėjo nuo mėnesio iki savaitės, ženkliai išaugo darbo našumas. Tokios investicijos atspindi tendenciją link efektyvios energijos naudojimo ir taršos mažinimo.
Darbo rinka ir regionų svarba
Medienos perdirbimo sektorius įdarbina 50 tūkst. darbuotojų, su savo dešimtadaliu eksporto apimčių, be naftos produktų, esame tarp lyderių ir gaminame bei išvežame pridėtinės vertės produktus. Šio sektoriaus įmonės sukuria 4-5 proc. visų darbo vietų Lietuvoje. Dar didesnė vertė yra tai, kad didžioji dalis darbo vietų yra sukuriama regionuose, kur darbo vietų pasiūla yra ribota.
Vartotojų paklausa, atsargų lygiai ir 2023-2025 m. dinamika
2023 m. stiprų gamybos susitraukimą patyrusi Lietuvos medienos ir baldų pramonė, panašu, įveikė sunkiausią laikotarpį - dauguma Lietuvos medienos ir baldų įmonių jau turi nebepakankamą atsargų lygį. Medienos pramonėje atsargų lygio balansas 2023 m. pabaigoje siekė +29 punktus, kai 2024 m. balandį jau siekė -6 punktus. Panaši situacija ir baldų pramonėje: 2023 m. gruodį atsargų lygio balansas siekė +19 punktų, o 2024 m. balandį buvo neigiamas ir siekė -3 punktus.
Neigiamas atsargų balansas reiškia, kad didesnė įmonių dalis jau fiksuoja nepakankamą atsargų lygį - dabartinio anksčiau pagamintos produkcijos atsargų lygio jau nebeužtenka paklausai patenkinti, o nepakankamas atsargų lygis atitinkamai skatina gamintojus didinti gamybos apimtis.
Vis dėlto, spartus atsargų lygio kritimas gamintojams neša ne tik gerų naujienų. Tam, kad Lietuvos medienos ir baldų sektorius pereitų prie tvaresnio atsigavimo, vien atsargų lygio mažėjimo neužteks - reikia ir paklausos ilgo galiojimo produktams atsigavimo pagrindinėse eksporto rinkose.
Atsargų valdymas per 11 minučių
Tarptautinės rinkos ir ES politika
Nereikėtų maišyti gamybos atsigavimo medienos pramonėje ir lėtėjančio gamybos nuosmukio baldų pramonėje su paklausos atsigavimu Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose, nuo kurių labai priklauso Lietuvos medienos ir baldų pramonės rodikliai. Teigiamai galima vertinti tai, kad sulėtėjus infliacijai, sparčiai gerėja euro zonos vartotojų nuomonė apie finansinę padėtį. Tačiau džiaugtis šiuo progresu reikia atsargiai, nes tos pačios apklausos rodo, kad pastaruoju metu blogėja euro zonos vartotojų nuomonė apie ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Tad kol kas nesimato ženklaus vartojimo atsigavimo.
Kalbant apie ES žaliosios politikos kursą, kartais pastebima, kad sprendimai daromi neatsižvelgiant į dinamiškai besikeičiančias ekonomines sąlygas. ES kartu su nacionalinėmis Vyriausybėmis įgyvendina Natura 2000 programą. Jos vykdymas nevisada yra racionalus, pirmiausia todėl, kad ribojimo priemonės taikomos labai išplėstai. Ir kai kurių miškininkų teigimu, tokie neadekvatūs ribojimai net gali kenkti miškų prieaugiui.
Reguliavimo iniciatyvos ir galimas poveikis
LR Seimo nario J. Baublio ir kitų Seimo narių įstatyminė iniciatyva siekia nustatyti, kad didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimų liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, kad riboti Lietuvos miško resursai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai.
Priėmus įstatymo projektą, prognozuojamas papildomas 500 tūkst. kietmetrių medienos perdirbimas Lietuvoje, sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje ir per metus leistų sukurti apie 65 mln. EUR papildomų pajamų.
Klasterizacija, bendradarbiavimas ir tiekimo grandinės iššūkiai
Istoriškai susiklostė, kad skirtingai nuo kitų šalių, Lietuvos medienos rinkos dalyviais, beveik 100% , yra vieno ir to paties miškų sektoriaus (klasterio) įmonės. Daugelis sektoriaus dalyvių pabrėžia, jog reikalinga horizontali platforma, kurioje miško valdytojai ir savininkai bei medienos perdirbėjai nuolat bendrautų, dalintųsi idėjomis ir būtų vienas kumštis.
Privatūs miškininkai greitai reaguoja į rinkos pokyčius, o valstybinės institucijos dažnai veikia nepakankamai lanksčiai. Tiekimo chaosas ir nenuspėjama žaliavos politika stabdo investicijas - sektoriuje turi būti pastovūs, nusistovėję žaliavos tiekėjai, privatūs ar valstybiniai, svarbu, kad būtų patikimi vietiniai tiekėjai.
Verslas dažnai investuoja į gamybą, tačiau dėl nesusikalbėjimo su miškų ūkio institucijomis ir reguliavimo neaiškumų dalis investicijų nukreipiama į užsienį. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad miškų urėdijos turėtų veikti kaip partneriai verslui, o ne institucijos, kurios trukdo efektyviam tiekimui.
Ekonomikos ciklai ir regioninis kontekstas (Baltijos šalių konfrontacija)
Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmą 2025 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos BVP išaugo 3 proc.
Ekonomikos augimas ir toliau lieka gerai subalansuotas - jį skatina keli pagrindiniai šalies ekonomikos sektoriai, ypač nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkos, kurių indėlis į bendrą BVP augimą pastebimai didėja. Atsigavimas fiksuojamas tiek maisto, tiek ne maisto produktų mažmeninės prekybos segmentuose. Tačiau labiausiai vidaus vartojimo augimą Lietuvoje skatina ne maisto produktų segmentas - jis jau beveik dešimtadaliu viršija postkovidinį piką, atmetus kainų poveikį.
Ateities perspektyvos ir iššūkiai
Medienos pramonės ateitis didelia dalimi priklausys nuo to, kaip verslas sugebės rasti sprendimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių. Medienos pramonė yra pasmerkta augti, nes tokie partneriai kaip „IKEA“ nuolatos ieško, kas jiems užtikrins pastovų augimą. Tačiau siekiant, kad medienos pramonė pereitų prie tvaresnio atsigavimo, būtinas tiek vidaus tiek išorės rinkų paklausos atkūrimas, stabilus žaliavos tiekimas ir sklandus reguliacinis pagrindas.
Mediena kaip atsinaujinanti ir aplinkai draugiška medžiaga turi potencialą pakeisti gamtai žalingas medžiagas. Siekiant suderinti miškų apsaugą ir augančią medienos paklausą, reikia aiškių sprendimų, kurie leistų aprūpinti nacionalinę medienos apdirbimo pramonę žaliava ir skatintų aukštesnės pridėtinės vertės gamybą Lietuvoje.
Šaltiniai
- Prof. Antano Morkevičiaus pranešimas, Lietuvos miško savininkų asociacija kartu su Švedijos miškų agentūra, 2011 m.
- Lietuvos statistikos departamento, Asociacijos „Lietuvos mediena" ir atskirų įmonių informacija.
- Valstybės duomenų agentūros makroekonominiai ir sektoriniai duomenys (2023-2025 m.).
tags: #medienos #sektoriaus #analize