Šiame straipsnyje nagrinėjami medienos ribinio ilgio klausimai Lietuvoje, apimant reglamentavimo aspektus, taikomus kirtimams, bei poveikį aplinkosaugai. Aptariami triukšmo lygio stebėsenos duomenys, susiję su medienos apdirbimo veikla, bei higienos normų taikymas. Taip pat nagrinėjami medienos kokybės vertinimo ir apskaitos metodai, siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą.
Miškų kirtimų reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje miškų kirtimai yra griežtai reglamentuojami siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Pagrindiniai kirtimų tipai yra plyni kirtimai, neplyni kirtimai, retinimo kirtimai, einamieji kirtimai ir atvejiniai kirtimai. Kiekvienam kirtimų tipui taikomi skirtingi reikalavimai, susiję su biržių atrėžimu, medžių ženklinimu ir tūrio nustatymu.
Biržių atribojimas ir apmatavimas. Privatuose miškuose biržes privaloma atriboti ir apmatuoti pagrindiniams kirtimams. Kitiems kirtimams biržes atriboti ir apmatuoti nebūtina, jei miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą ar bendrojo miškotvarkos projekto dalies jo valdai kopiją. Biržės atribojamos iki 1 m pločio spindžiais, kuriuose augantys medžiai ir krūmai nukertami. Storesni nei 16 cm medžiai nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai užtašomi ar kitaip paženklinami iš spindžių pusės.
Plyno kirtimo biržės skirstomos dalimis (skersinėmis), kai to reikia parduodant nenukirstą mišką keliems pirkėjams. Biržės skersinės atribojamos spindžiais ir apmatuojamos, pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus - 0,5-0,8 m. Ant stulpelio užrašomas skersinės numeris. Atribotų ir apmatuotų biržių kampuose pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus - 0,5-0,8 m. Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi miškotvarkos planšetų masteliu (1:10000). Nedidelių ar sudėtingos konfigūracijos biržių brėžiniai gali būti braižomi stambesniu masteliu (1:5000).
Medžių kokybės vertinimas ir ženklinimas. Pagal kokybę kirstini medžiai skirstomi į padarinius, pusiau padarinius ir malkinius. Nustatant kokybę, medžių, aukštesnių kaip 20 m, stiebas vizualiai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinė (žemutinė) dalis. Kokybės ženklų dažais formą nustato miškų valdytojai ar savininkai. Spaudais ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2-1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, atrėžiant biržes neplyniems kirtimams, išskyrus atvejus, kai leidimų miškui kirsti nereikia. Sėkliniai ir kiti nekirstini medžiai parenkami atrėžiant biržes ir paženklinami 1,2-1,5 m aukštyje aplink stiebą apskutant žievę arba nudažant ryškiais dažais ne siauresnę kaip 5 cm pločio juostą.
Tūrio nustatymo metodai. Nustatant iškertamą tūrį ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kai į biržę patenka ne vienas taksacinis sklypas, pažymėti tų sklypų ribas ir taksuoti atskirai nebūtina. Miškų valdytojai, vadovaudamiesi Nenukirsto valstybinio miško pardavimo taisyklėmis, gali vėjalaužas, vėjavartas ar snieglaužas parduoti nenukirstu mišku ir kai jų tūris prieš kirtimą nustatytas pagal miškotvarkos medžiagą (kertant plynai) ar vizualiniu metodu (kertant neplynai). Instrumentiniai atrankiniai metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą. Pastovaus ploto skritulinių barelių metodas taikomas, atrėžiant biržes plyniems, retinimų, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopinių barelių metodas - atrenkant plynius kirtimus.
Jei atrėžiant biržes šviesinimams, valymams, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinų medžių tūris nustatomas pagal stačiakampio formos apskaitos barelius. Šiuo atveju jų plotas turi sudaryti 2-5 procentus biržės ploto. Bareliams parenkamos tokios biržės vietos, kurios atitinka kirstinų medžių vidutinius taksacinius rodiklius. Barelių ribos pažymimos dažais, gairėmis, stulpeliais, ant medžių užrišamomis spalvotom juostelėmis, prakertant spindžius. Taikant ištisinio apmatavimo metodą, visi kirstini medžiai, 8 cm ir storesni, suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos, o atrankinių sanitarinių kirtimų plote - pagal atskirus kvartalus. Pusiau padariniai medžiai po lygiai paskirstomi prie padarinių ir malkinių.
Nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm). Taikant ištisinio apmatavimo arba instrumentinius atrankinius metodus, leidžiama tūrio paklaida yra + 10%. Kontrolinis matavimas atliekamas permatuojant tuo pačiu metodu. Jei paklaida viršija leistiną dydį - tampa būtinas kontrolinis matavimas. Doku
Medienos ribinis ilgis Lietuvoje: reglamentavimas, mokesčiai ir kokybė aplinkosaugos kontekste
Šiame straipsnyje nagrinėjami medienos ribinio ilgio klausimai Lietuvoje, apimant reglamentavimo aspektus, taikomus kirtimams, bei poveikį aplinkosaugai. Aptariami triukšmo lygio stebėsenos duomenys, susiję su medienos apdirbimo veikla, bei higienos normų taikymas. Taip pat nagrinėjami medienos kokybės vertinimo ir apskaitos metodai, siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą.
Miškų kirtimų reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje miškų kirtimai yra griežtai reglamentuojami siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Pagrindiniai kirtimų tipai yra plyni kirtimai, neplyni kirtimai, retinimo kirtimai, einamieji kirtimai ir atvejiniai kirtimai. Kiekvienam kirtimų tipui taikomi skirtingi reikalavimai, susiję su biržių atrėžimu, medžių ženklinimu ir tūrio nustatymu.
Biržių atribojimas ir apmatavimas. Privačiuose miškuose biržes privaloma atriboti ir apmatuoti pagrindiniams kirtimams. Kitiems kirtimams biržes atriboti ir apmatuoti nebūtina, jei miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą ar bendrojo miškotvarkos projekto dalies jo valdai kopiją. Biržės atribojamos iki 1 m pločio spindžiais, kuriuose augantys medžiai ir krūmai nukertami. Storesni nei 16 cm medžiai nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai užtašomi ar kitaip paženklinami iš spindžių pusės.
Plyno kirtimo biržės skirstomos dalimis (skersinėmis), kai to reikia parduodant nenukirstą mišką keliems pirkėjams. Biržės skersinės atribojamos spindžiais ir apmatuojamos, pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus - 0,5-0,8 m. Ant stulpelio užrašomas skersinės numeris. Atribotų ir apmatuotų biržių kampuose pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus - 0,5-0,8 m. Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi miškotvarkos planšetų masteliu (1:10000). Nedidelių ar sudėtingos konfigūracijos biržių brėžiniai gali būti braižomi stambesniu masteliu (1:5000).
Medžių kokybės vertinimas ir ženklinimas. Pagal kokybę kirstini medžiai skirstomi į padarinius, pusiau padarinius ir malkinius. Nustatant kokybę, medžių, aukštesnių kaip 20 m, stiebas vizualiai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinė (žemutinė) dalis. Kokybės ženklų dažais formą nustato miškų valdytojai ar savininkai. Spaudais ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2-1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, atrėžiant biržes neplyniems kirtimams ir mediena parduodama nenukirstu mišku, išskyrus šviesinimus ir valymus. Privačiuose miškuose spaudais (asmeniniais žymekliais) ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2 -1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, atrėžiant biržes neplyniems kirtimams, išskyrus atvejus, kai leidimų miškui kirsti nereikia. Sėkliniai ir kiti nekirstini medžiai parenkami atrėžiant biržes ir paženklinami, 1,2-1,5 m aukštyje aplink stiebą apskutant žievę (žiauberį) arba nudažant ryškiais dažais ne siauresnę kaip 5 cm pločio juostą.
Tūrio nustatymo metodai. Nustatant iškertamą tūrį ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kai į biržę patenka ne vienas taksacinis sklypas, pažymėti tų sklypų ribas ir taksuoti atskirai nebūtina. Miškų valdytojai gali vėjalaužas, vėjavartas ar snieglaužas parduoti nenukirstu mišku ir kai jų tūris prieš kirtimą nustatytas pagal miškotvarkos medžiagą (kertant plynai) ar vizualiniu metodu (kertant neplynai). Instrumentiniai atrankiniai metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą. Pastovaus ploto skritulinių barelių metodas taikomas, atrėžiant biržes plyniems, retinimų, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopinių barelių metodas - atrėžiant biržes plyniems kirtimams. Jei atrėžiant biržes šviesinimams, valymoms, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinų medžių tūris nustatomas pagal stačiakampio formos apskaitos barelius. Šiuo atveju jų plotas turi sudaryti 2-5 procentus biržės ploto. Bareliams parenkamos tokios biržės vietos, kurios atitinka kirstinų medžių vidutinius taksacinius rodiklius. Barelių ribos pažymimos dažais, gairėmis, stulpeliais, ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis, prakertant spindžius. Taikant ištisinio apmatavimo metodą, visi kirstini medžiai 8 cm ir storesni suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos, o atrankinių sanitarinių kirtimų plote - pagal atskirus kvartalus. Pusiau padariniai medžiai po lygiai paskirstomi prie padarinių ir malkinių. Nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm). Taikant ištisinio apmatavimo arba instrumentinius atrankinius metodus, leidžiama tūrio paklaida yra + 10%. Kontrolinis matavimas atliekamas permatuojant tuo pačiu metodu.
Triukšmo lygio stebėsena medienos apdirbimo įmonėse
Triukšmo lygio stebėsena gyvenamojoje aplinkoje yra svarbi siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir sveikatą. Ypač aktuali ši stebėsena tampa vykdant pramoninę veiklą, tokią kaip medienos apdirbimas. Triukšmo lygio matavimai atlikti Pagirių kaime testinėje medžio pluošto plokščių gamybos teritorijoje, kur dalyvavo pilnai veikiantys technologiniai įrenginiai ir sunkiasvorė technika.
Triukšmo lygio matavimai buvo atlikti visais paros periodais - dienos, vakaro ir nakties metu. Matavimai vykdyti įvairiose vietose: Kunigiškių g., Vingių g. 24, Lauko g. 1, 15, 12 ir kt. Pagirių k., Vilniaus r. sav. Taip pat įtrauktos vietos Šiltnamių ir Kadagių gatvėse bei kitoje Pagirių vietovėje. Gauti rezultatai rodo, kad artimiausioje gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje triukšmo lygis visais paros periodais neviršija higienos normos HN 33:2011 nurodytų didžiausių leistinų ribinių verčių.
Reagavimas į gyventojų nuogąstavimus: siekiant užtikrinti objektyvaus situacijos vertinimo lygį, buvo papildomai atlikti triukšmo lygio matavimai visais paros periodais šeimininkavimo įmonės pastatuose ir teritorijoje, kuriuose buvo įjungta ŠVOK sistema, garo gamyba, medienos smulkinimo ir plaušo plokščių gamyba.
Cheminių medžiagų poveikio ribiniai dydžiai
Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius Lietuvoje nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, remiantis higienos norma HN 23:2011. Pagrindiniai terminai: Dinaminis svertinis vidurkis (DSV), Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD), CAS numeris, ppm. Šie dydžiai užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą dirbant su cheminėmis medžiagomis.
Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų veikiami cheminių medžiagų, kurių koncentracija ore viršija ribinius dydžius. Mediena yra natūralus atsinaujinantis šaltinis, tačiau ją apdirbant reikia įvertinti skirtingą kietumą, spalvą ir tankį. Mediena sensta lauke, gali įgauti įtrūkimų, deformacijų ar spalvos pokyčių, bet šie pokyčiai nėra savaime blogi ir priklauso nuo medienos rūšies bei aplinkos sąlygų.
Poveikio vertinimas atliekamas matuojant cheminių medžiagų koncentraciją darbo aplinkos ore. Svarbu suprasti, kad antiseptikai, džiovinimas ir sandėliavimas gali turėti įtakos medienos išvaizdai bei savybėms, tačiau natūralus medienos senėjimas neturi įtakos ilgaamžiškumui ir kokybei. Jei norima išlaikyti originalią spalvą, patartina naudoti aliejų arba vandens pagrindu pagamintus dažus/lakus. Antiseptikacijos metu mediena gali įgauti žalią spalvą, bet dažnai ji išnyksta laikui bėgant.
Medienos kokybės vertinimas ir AB kokybės kriterijai
Medienos kokybė yra svarbi norint užtikrinti tinkamą naudojimą tiek vidaus, tiek lauko sąlygomis. Straipsnyje pateikiami AB (Atskirosios Bendrovės) kokybės kriterijai, kurie įtraukti į SOLVAT patvirtintas vizualines kokybės normas dailylentėms, plokštėms ir kitiems gaminiams. AB kokybės reikalavimai apima šakas, sakų maišelius, įtrūkimus, žievės įaugas, puvinį, apdirbimo kokybę ir matmenų tolerancijas.
Šakos iki 10 mm nėra vertinamos, išskyrus pūvančias ir iškritusias šakas. Sveikų šakų kiekis ir dydis iki trečdalio lentos pločio neribojamas. Įtraukiami tik kai kurios šakos, o kitos gali būti toleruojamos. Puvinys ir spalvos pokyčiai laikomi neteisintais, jei jie pažeidžia medienos struktūrą ar kokybę, tačiau nedideli spalvos pokyčiai gali būti leidžiami aplinkoje.
Matmenų tolerancijos AB kokybei: ilgis ±10 mm, plotis ±2 mm, storis ±1 mm. Džiovinta mediena turi būti 8-12 % drėgnumo. C klasė yra žemesnės kokybės mediena, su daugiau leidžiamų defektų. Leidžiami defektai ir apribojimai skiriasi, pvz., sakų tekėjimai arba kreivumas gali būti toleruojami priklausomai nuo paskirties.
Kokybės reikalavimai malkinei ir statyboms
Kuriant malkinę ar statant ūkinį pastatą, svarbu laikytis teisės aktų dėl atstumų iki kaimynų ir statybos leidimų. Jei sklypas yra kaimo vietovėje ir priklauso niew turėjimo reikalavimų, sandėliuko plotas gali būti iki 80 m2 su aukščiu ne didesniu nei 8,5 m be specialaus statybos leidimo. Jei plotas viršija šiuos parametrus, reikia derinti su savivaldybe ir gauti atitinkamus leidimus. Minimalūs atstumai nuo kaimyninių sklypų ribos priklauso nuo sklypo paskirties (valdos, sodų) ir gali būti sumažinti tik esant raštiškiems sutikimams su kaimynais.
Tvoros statybos reikalavimai apima rašytinius sutikimus ir atsižvelgimą į kiaurymių plotus bei konstrukcijų peržengimą sklypo ribos. Želdinių sodinimas turi laikytis atstumų nuo kaimynų ribos, ypač kai augalai siekia daugiau nei 3 m aukštį. Kreipimasis į institucijas: savivaldybės administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali suteikti išsamią informaciją ir padėti išvengti problemų ateityje.
Medžiagos malkinei: rekomenduojama naudoti tik aukštos kokybės medieną. Mūsų gamyboje naudojama FSC® sertifikuota pušis/eglė, džiovinta ir obliuota. Prieš montuojant būtina padengti medieną priemone, apsaugančia ją nuo drėgmės, o impregnavimas turi būti atliekamas tik visiškai sausai medienai.
Matmenų skaičiavimas ir kubatūra
Medienos kainų atvejai dažnai pateikiami už kubinį metrą, tačiau matmenys gali būti verstinami į vienetus. Pavyzdžiui, lenta 50×150 mm, 6 m ilgio turi tūrio skaičiavimą 0,05 × 0,15 × 6 = 0,045 m³. Pirkėjai turėtų suprasti, kad pjautinės medienos kubatūra skaičiuojama pagal nominalius matmenis, o obliuotos - pagal faktinius matmenis. Jei užsakote kubą - galima gauti rezultatą pagal šias skaičiavimo paprastybes ir pasikonsultuoti su tiekėju dėl kainos ir pristatymo.
Medienos kokybė ir pasirinkimo kriterijai turi būti aiškiai išdėstyti ir prieš įsigijimą patikrinti, kad būtų išvengta galimų ginčų montavimo metu. Jei kyla klausimų dėl konkrečių gaminių ar jų atitikties kokybės reikalavimams, rekomenduojama susisiekti su gamintoju arba atitinkamomis institucijomis dėl patikslinimo.