Kenkėjai yra natūrali gamtos dalis. Tol kol miškas, miško ekosistema sveika - jis susitvarko. Kaip ir mes visi turime vėžinių ląstelių, bet jei mes turime stiprų imunitetą - mes tuo vėžiu nesusergam. Tas pats ir su mišku, reiškias, reikia stiprinti imunitetą.
Miško sveikatos svarba ekonomikai
Šiame kontekste svarbu suvokti, kad ekonominiai nuostoliai dažnai kyla dėl trumpalaikės praktikos, kuri siekia „greito augimo“ ir papildomo pelno, o ne dėl tikro miško sveikatos stokos. Prieš 17 metų miškų sanitarinę apsaugą dėstęs buvęs Miškų ministras sakė, kad tas miškų retinimas jokios sveikatos miškui nepriduoda, o plačios pravažiavimo takų linijos palieka žaizdas, pro kurias palengvėja ligų ir kenkėjų plitimui. Tokie pamatiniai teiginiai išryškina tiesioginį ryšį tarp rinkos sprendimų ir ilgalaikės miško ekonominės vertės.
Kodėl sanitariniai kirtimai dažnai tik pablogina padėtį
Šiais laikais atliekant bet kokius kirtimus dažniausiai naudojama sunkioji miško technika, rankomis miške jau mažai kas bedirba. Šių takų šonuose medžiai dažnai lieka apibrozdinti. Žodžiu, po miško retinimo miške lieka daug sužalotų medžių, o kiekviena žaizda - atviri vartai ligoms ir kenkėjams. Medžiai ima džiūti ir tada suplanuojami sanitariniai kirtimai. Tačiau dauguma sanitarinių kirtimų neturi nieko bendro su miško sanitarija, nes jais dažnai iškeriami sausuoliai, kurie neplatina nei jokių ligų, nei kenkėjų.
Miško įvairovė ir natūraliu keliu įvairovės atkūrimas
Punios šilo atvejis parodo, kad Sengirė, kaip natūralūs raidos procesai, gali būti genetinės įvairovės palaikymo pamatą. Punios šilas yra unikalus dėl to, kad ten išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių. Gamtininkai pabrėžia, jog palikus šilą ramybėje, ilgainiui čia galėtų atsikurti tikra sengirė, panaši į tą, kuri sužavėjo Lietuvą ir pasaulį Mindaugo Survilos filme.
Monokultūros ir rizikos augimas
Kenkėjai puola, nes keičiantis klimatui atsodinamos eglių rūšys, kurios yra labiau pažeidžiamos. Eglė yra šiaurinė rūšis, jos augimas dažnai susiduria su sausromis ir žievėgraužių iššūkiais. Jei būtų drėgnesni metai ir šaltesnis klimatas, eglė būtų gyvybingesnė ir net jei kenkėjai ją užpultų, nebūtų tokių populiacinių židinių sprogimų. Tad vieną-kitą eglę nugriaužtų, niekas per daug nepastebėtų, bet dideliuose ploteose tai kelia didesnę riziką.
Gamtos apsaugos politika ir visuomenės vaidmuo
Lietuvoje gamta neturi būti tik ekonominės naudos įrankis. Reiškmės, kuriose švietimas, informacijos sklaida ir pilietinės iniciatyvos yra svarbiausi veiksniai, prisideda prie ilgalaikės miško sveikatos ir ekonominės stabilumo. Žiniasklaidos kampanijos, peticijos ir viešosios diskusijos apie Punios šilo išsaugojimą atskleidžia, kad visuomenė gali paveikti sprendimus dėl miško kertimo ir tvarkymo.
Miškų tvarkymo planų poreikis
Norint pasiekti ilgaamžiškumą, būtina įtraukti įvairių sričių specialistus į gamtotvarkos planą, įtraukti gamtos biologiškai įvairovės aspektus ir vengti smulkių, trumpalaikių ekonomiškai motyvuotų sprendimų. Punios šilo atvejis rodo, kad reikia kurti planus, kurie skatintų sengirės atkūrimą ir natūralių procesų grįžimą.
Gamybos efektyvumas ir ilgalaikė nauda
Ekonominiai nuostoliai dėl miško kenkėjų ir ligų dažnai vertinami trumpuoju laikotarpiu - kai užklojama deficitas dėl medienos tiekimo arba dėl kainų šuolio, tačiau ilgalaikė perspektyva rodo, kad investicijos į miško imunitetą, biodiversiteto ir natūralios sengirės atstatymą gali sumažinti nuostolius ateityje. Lietuvai būtina perorientuoti požiūrį nuo greito „produkto“ link ilgaamžės ekosistemos gyvybingumo.
Gyvybės ekonomika: bio-bankas ir ekosistemos paslaugos
Lietuva gali tapti vienu didžiausių gyvybės ir natūralių ekosistemų saugyklų pasaulyje. Tai yra gyvybės informacinis biobankas, kurio vertė auga kartu su klimato kaita ir biologinės įvairovės vertinimu. Mes treniruojame bendruomenę prisidėti prie gamtos apsaugos per informacijos sklaidą, švietimą, pilietinį lobizmą ir bendradarbiavimą su ES bei tarptautinėmis organizacijomis.
- Skirti prioritetą natūraliems miškams ir sengirėms.
- Įtraukti mokslininkus į gamtotvarkos planų kūrimą.
- Mažinti savavališkų sanitarinių kirtimų skaičių ir jų plotus.
- Skatinti visuomenės švietimą apie miško biologinę įvairovę.
- Auginti nacionalinį įsipareigojimą saugoti miškus nuo agresyvios ekonominės logikos.
Išvados: du keliai - dvi pasaulėžiūros
Šiandien svarbiausia - sureguliuoti kirtimus ir skatinti gamtos atstatymą. Mūsų karta turi pasirinkti, ar vertiname gyvybės išsaugojimą, ar trumpalaikę ekonominę naudą. Lietuvos miškai gali tapti pasaulio pavyzdžiu, kai imunitetas natūraliai sveikos ekosistemos formuojamas per teisingą požiūrį į miško tvarkymą ir aplinkos apsaugą.
tags: #medienos #pramones #ekonominiai #nuostoliai #del #misko