Mediena ir jos ruošiniai nėra ta prekė, kurią galima eksponuoti prekybos vietų lentynose, tad tiek jos pirkimo, tiek pardavimo procesai yra kiek kitokios specifikos. Kartais pardavėjų klaidos (pavyzdžiui, rinkos niuansų neišmanymas, skubėjimas ar pan.) gali suponuoti ir mažesnę kainą, už kurią mediena parduodama, o tai lems nuostolius. Kadangi nežinojimas nuo padarinių neatleidžia, tai medienos pardavimo procesas gali gerokai apkarsti. Taigi paminėsime esminius aspektus ir naudingus patarimus, aktualius svarstantiems, kaip parduoti medieną.
Pasiruoškite
Pirmiausia, tai medienos, jos ruošinių pardavimo procesas negali vykti ekspromtu - jam reikia ruoštis, dirbti nuosekliai, rinkti informaciją ir skirti nemažai laiko. Tai sumažins potencialių klaidų pardavimo procese riziką. Norint, kad pastangos atsipirktų, o kaina už medieną būtų palanki, svarbu sekti rinką ir jos pokyčius bei atitinkamai reaguoti, paprastai kalbant - atlikti „namų darbus“.
Paruoškite medieną pardavimui
Labai svarbu, kad parduodami medienos ruošiniai palečių gamybai atitiktų pardavėjo keliamus reikalavimus. UAB „Alsena“ perka spygliuočių ir lapuočių medieną. Tikslinga atsižvelgti į ruošinių matmenis, kurie gali būti tokie:
- spygliuočių mediena (storis x plotis x ilgis, mm): 22x143x800/1 200; 22x97x796/1 200; 16x75x1 200; 16x95x800/1 000/1 200; 19x75x1 200; 19x95x800/1 000/1 200; 35x97x1 200; 78x97x1 200; 77x143x1 200;
- lapuočių mediena (storis x plotis x ilgis, mm): 22x143x800/1 200; 22x97x796/1 200; 16x75x1 200; 16x95x800/1 000/1 200; 19x75x1 200; 19x95x800/1 000/1 200.
Be matmenų, tam tikri reikalavimai galioja ir medienos ruošinių pakavimui. Pakuoti naudojamas vasarinis pakavimas, tinkantis džiovinimo procesui. Geras sprendimas tarpinėms - iki 100 mm pločio lentelės (ilgis - 1 200 mm). Pakų sutvirtinimui naudokite specialias pakavimui skirtas juostas.
Profesionalus ir patikimas partneris - dalis sėkmės
Jei pats nesate medienos ir jos pardavimo specialistas, tikslinga šalia turėti profesionalų medienos pardavėją, kuris puikiai nusimano apie šią rinką, gaminius. Tad raskite specialistą, galintį Jus konsultuoti ir išmanantį medienos rūšis, jų vertę, rinkos pokyčius bei niuansus. Jis padės įvertinti, kurį pirkėją naudingiau pasirinkti. Siekiant nenukentėti medienos pardavimo metu ir norint parduoti medieną, jos ruošinius kuo palankesne kaina, verta skirti papildomų išlaidų tokio specialisto bendradarbiavimui.
Ką Jums gali pasakyti medienos pardavimo specialistas?
- Kuri medienos rūšis paklausiausia, kuri parduodama brangiausiai atitinkamu momentu;
- Kokia yra Jūsų medienos kokybė - tai turi didelės įtakos kainai;
- Kokį medienos kiekį tikslinga parduoti - tai svarbu, kadangi medienos ruošiniams paruošti, supakuoti pagal reikalavimus reikia ir darbuotojų, ir technikos, tad natūralu, kad didesni kiekiai maržos požiūriu bus geresnis sprendimas;
- Patarti, kur geriau parduoti, - ne paslaptis, jog medienos gabenimas yra brangus, tad specialistas, įvertinęs galimas pajamas už medieną ir išlaidas jos gabenimui, gali patarti, kur strateginiu požiūriu geriau parduoti.
Medienos vertė: kokia ji?
Sėkmingas medienos pardavimas reikalauja žinių apie medieną ir jos vertę atitinkamu momentu. Jei nieko nežinosite apie medienos piniginę vertę, pirkėjai gali tuo pasinaudoti savo naudai. Juk kiekvienos rūšies medis išsiskiria unikaliomis jam būdingomis savybėmis, ruošiniai skiriasi savo matmenimis, o visa tai turi įtakos kainai. Puiku, jei, kaip minėjome, pasitarsite su specialistu ar viso proceso metu bendradarbiausite su profesionaliu medienos pardavėju, kuris padės įvertinti esminius kriterijus, pagal kuriuos galėsite nustatyti tinkamą kainą.
Kiek kainuoja mediena?
Šis klausimas neabejotinai domina visus, planuojančius pardavimą. Tiksli kaina priklauso nuo medienos rūšies. Lapuočių mediena, pavyzdžiui, beržas, paprastai yra viena iš brangiausių. Spygliuočių mediena, pavyzdžiui, pušies, eglės, taip pat išlaiko aukštas kainas rinkoje. O štai drebulės medienos kaina yra viena iš žemesnių. Jei turite specialistą, kuris Jus konsultuoja, tikėtina, jog jis padės tai padaryti. Jei ne, reikės potencialių pirkėjų dairytis patiems.
Medienos pirkimo-pardavimo sutartis
Tai - vienas svarbiausių dokumentų sandoriui įforminti. Medienos pirkimo-pardavimo sutartis iš fizinio ar juridinio asmens. Nepaisant to, iš ko perkama ar kam parduodama mediena, pirkimo faktui patvirtinti, visoms sąlygoms numatyti ir garantijoms suteikti reikalinga medienos pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - Sutartis). Šiame dokumente reikia pateikti tokius aspektus kaip sutarties sudarymo data ir vieta, sutarties šalys, tiksliai įvardijamas sutarties objektas ir dalykas. Sutartyje būtina aiškiai įvardyti sutarties objekto kainą ir mokėjimo sąlygas. Dokumente įvardijami prekių tiekimo terminai, tvarka. Gali būti apibrėžta kokybė, prekių priėmimo sąlygos. Pateikiamos šalių atsakomybės. Taip pat nurodomas sutarties galiojimo terminas, jos nutraukimo sąlygos, ginčų sprendimo tvarka ir kitos sąlygos bei, žinoma, šalių rekvizitai ir parašai.
Medienos pirkimas iš fizinio asmens ir iš juridinio mažai kuo skiriasi, tad abiem atvejais galite vadovautis pateiktais patarimais, siekiant išvengti rizikos.
Kodėl pirkėju verta pasirinkti UAB „Alsena“?
Patikimumas ir atsakomybė - kertinės vertybės, kuriomis šios įmonės komanda vadovaujasi medienos ruošinių pirkimo ir pardavimo procese.
STATAUS MIŠKO PIRKIMO SUTARTIS Nr. ST ..............2014 m. .................. mėn. ........
1. Miško savininkas Vardas Pavardė, a.k. 00000000000, .....paso duomenys..., ...adresas........, (toliau sutartyje Savininkas) ir UAB „Marsemus“, įmonės kodas 225455310, adresas Konstitucijos pr. 2. 2.1. Savininkas jam priklausančioje miško valdoje, esančioje ..........adresas..... kadastrinis Nr. biržę, esančią ....................... miškų urėdijos, ...................... girininkijoje išsikirtimui. Leidimo Nr. 3. 3.1. Sortimentų kainos: Priedas Nr.13.2. 4. 4.1. Darbai pradedami po sutarties pasirašymo, kai gaunami visi leidimai darbams atlikti.4.2. Darbai turi būti atlikti iki ....................................4.3. 5. 5.1. Atsiskaitymai vykdomi atlikus darbus ir pasirašius medienos priėmimo aktą, kuris surašomas kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d. Aktas sudaromas, jeigu iš biržės buvo išvežta bent vienas kubinis metras medienos.5.2. Savininkui išmokama suma apskaičiuojama remiantis medienos priėmimo akte surašytais medienos kiekiais pagal sortimentus ir sutartyje nurodytomis tų sortimentų kainomis.5.3. Pirkėjas sumoka Savininkui už parduotą medieną per 30 dienų nuo medienos priėmimo akto pasirašymo.5.4. Pirkėjas, vadovaujantis LR Finansų ministerijos gyventojų pajamų mokesčių įstatymu, 15 % gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokamos sumos perveda į VMI sąskaitą pagal savininko gyvenamąją vietą.5.5.
6. 6.1. Savininkas įsipareigoja:• Pateikti Pirkėjui miško valdos nuosavybę patvirtinančius dokumentų kopijas (žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymėjimą, valdos planą).• Pateikti galiojantį valdos individualų ar bendrąjį miškotvarkos projektą (jei toks yra).• Pranešti apie pasikeitusius valdos savininkus, bei atsiradusius valdoje miško naudojimo apribojimus.6.2. Pirkėjas įsipareigoja:• Nustatytu laiku pradėti, atlikti ir užbaigti sutartyje numatytus atlikti kirtimus ir sutvarkyti iškirstą biržę pagal reikalavimus.• Vykdyti darbus savo jėgomis arba sudaryti sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis.• Užtikrinti visų atliekamų darbų kokybę.• Atlikti gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos matavimus ir vesti apskaitą.• Savininkui dalyvaujant sumatuoti ištrauktos medienos kiekį.• Statų mišką nupirkti iš Savininko šioje sutartyje nustatytomis sortimentų kainomis.6.3. Nė viena šios sutarties šalių neatsakys už dalinį ar visišką prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, jei tas neįvykdymas bus pasekmė nenumatytų aplinkybių (force-majeure), kurios apima:• Įvykį ar aplinkybę arba įvykių bei aplinkybių seką, kurių sutarties šalys(is) negali kontroliuoti ir kurie gali turėti įtakos jų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu arba delsimu juos vykdyti;• gaisrą, sprogimą, potvynį, audras, uraganus ir kitas stichines nelaimes bei gamtos jėgas;• vyriausybės ar valdžios veiksmus;6.4. 7. 7.1. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki atliekami visi darbai ir visiškai atsiskaitoma.7.2. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Po vieną egzempliorių kiekvienai susitariančiai šaliai.7.3. 8. 8.1. Ginčai dėl sutarties sąlygų vykdymo sprendžiami šalių susitarimu. 8.2. 9. 9.1. Sutartis gali būti keičiama ir papildoma tik raštišku susitarimu.9.2. 10. Jei svarstote pirkti ar parduoti miško valdą, dažnai neramina ne pats sprendimas, o „kas bus sutartyje“: ar nebus praleista svarbi detalė, ar vėliau neišlįs apribojimai, ar teisingai aprašytas objekas, ar atsiskaitymas bus saugus, o mokesčiai - suprantami ir prognozuojami. Miško valda (miško žemės sklypas ar sklypai su įregistruota nuosavybe) laikoma nekilnojamuoju turtu, todėl galutinė pirkimo-pardavimo sutartis paprastai tvirtinama notaro. Praktikoje tai reiškia, kad „rankraštinė“ ar tiesiog šalių pasirašyta sutartis, net jei joje aptartos visos sąlygos, nėra tas kelias, kuris užtikrina sklandų nuosavybės perėjimą ir registravimą. Dėl to pirmas ir svarbiausias sprendimas - sandorį planuoti taip, kad galutinis dokumentas būtų parengtas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, o jei kyla klausimų dėl formos reikalavimų, verta remtis oficialia informacija, pateikiama portale e. Notaro vaidmuo šiame procese yra daugiau nei „parašo patvirtinimas“. Paprastai notaras: identifikuoja šalis ir jų atstovavimo teises, patikrina, ar nėra apribojimų disponuoti turtu, padeda suformuluoti sutarties sąlygas taip, kad jos būtų aiškios ir vykdytinos, o po patvirtinimo dažnai užtikrina, kad reikalingi duomenys būtų pateikti registrams. Jei pirkėjas ir pardavėjas nori „rezervuoti“ sandorį, praktikoje pasitelkiama prelimiari sutartis: joje susitariama dėl kainos, terminų, dokumentų paruošimo, avanso ar rankpinigių. Svarbu, kad preliminari sutartis nepakeičia galutinės notarinės sutarties - ji labiau veikia kaip aiškus planas, kas, kada ir kokiomis sąlygomis bus padaryta. Miško pirkimo-pardavimo sutartyje „objektas“ turi būti aprašytas taip, kad neliktų jokios erdvės interpretacijoms. Dažniausiai tai yra konkretus žemės sklypas (ar keli sklypai) su unikaliu numeriu, plotu, paskirtimi, taip pat nurodant, ar parduodama visa nuosavybė, ar tik dalis (pvz., idealioji dalis bendrosios nuosavybės atveju). Miško valda skiriasi nuo įprasto sklypo tuo, kad svarbi ne tik registrinė informacija, bet ir miškų kadastro duomenys: miško žemės ribos, miško grupė, medynų taksaciniai rodikliai, apribojimai, taip pat istorija (ar yra naujai apaugusių plotų, ar buvo patikslinimų). Dažna klaida - sutartyje paliekamas abstraktus aprašymas „miško valda“ neįvardijant, kas į ją įeina ir kokia faktinė situacija. Sutartyje verta iš anksto apsibrėžti, ar kartu perleidžiami visi su sklypu susiję priedai ir teisės (pvz., servitutai, kelių naudojimo teisės, sutartys su medžiotojų būreliu, jei tokios yra, ar trečiųjų asmenų naudojimosi pagrindai). Miško žemės perleidimui gali būti taikomos papildomos taisyklės, kurios aktualios būtent miškų ūkio paskirties žemei. Vienas jautriausių klausimų - pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę ir su tuo susijusi procedūra; šias nuostatas numato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Kitas svarbus momentas - servitutai, privažiavimo teisės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, saugomos teritorijos. Net jei dalis šių dalykų matoma registruose, reali situacija vietoje (faktiškai naudojami keliai, tvoros, riboženkliai) kartais neatitinka „popieriaus“.
Miško valdos kaina paprastai formuojama iš kelių sluoksnių: žemės vertės, medynų (medienos tūrio, rūšies, amžiaus) vertės, privažiavimo ir infrastruktūros, taip pat apribojimų (pvz., saugomos teritorijos režimo, miško grupės, kirtimų galimybių). Atsiskaitymo dalis yra viena iš tų vietų, kur „bendra frazė“ vėliau kainuoja brangiai. Svarbu ne tik suma, bet ir mechanika: kada mokamas avansas, kada likutis, kokiu būdu (bankiniu pavedimu, dalimis), ar mokėjimas susiejamas su tam tikrais veiksmais (pvz., su sutarties patvirtinimu, su nuosavybės įregistravimu, su perdavimo akto pasirašymu). Mokesčių klausimai priklauso nuo situacijos (pirkėjas ar pardavėjas - fizinis ar juridinis asmuo, kokiu pagrindu turtas įsigytas, kiek laiko išlaikytas, kokia pajamų struktūra). Taip pat svarbu atskirti du skirtingus sandorius, kurie kartais painiojami: miško valdos (žemės su mišku) pardavimą ir nenukirsto miško (medienos „ant kelmo“) pardavimą. Tai nėra tas pats: vienu atveju perleidžiamas nekilnojamasis turtas, kitu - iš esmės parduodama mediena ar teisė ją išsikirsti pagal susitarimą. Galiausiai nepamirškite sandorio kaštų, kurie dažnai „pamirštami“ derybose: notaro atlyginimas, registravimo įkainiai, pažymų užsakymas, vertinimas ar matavimai. Miško pirkimo-pardavimo sandoris nėra „baigtas“ vien pasirašius dokumentą. Praktinis sandorio finišas - kai nuosavybės teisė tinkamai atsispindi registre ir abi šalys turi patvirtinimą, kad perleidimas įvyko pagal susitarimą. Registravimas svarbus ne tik „formalumui“. Kol pasikeitimas neatsispindi registre, pirkėjui gali būti sudėtinga atlikti tolesnius veiksmus (pavyzdžiui, sudaryti su sklypu susijusias sutartis, gauti finansavimą, spręsti servitutų klausimus).
Praktikoje naudinga iš anksto susitarti ir aiškiai įvardyti: ar bus pasirašomas atskiras priėmimo-perdavimo aktas, ar sutartis tuo pačiu bus laikoma perdavimo dokumentu, kokia data laikoma perdavimo momentu, kas perduodama kartu (raktai, kelio užtvarų kodai, dokumentų originalai, riboženkliai, žemėlapiai, susirašinėjimas su institucijomis, jei toks buvo). Miško pirkimo-pardavimo sutartis yra geriausia vieta „iš anksto susitarti“ dėl situacijų, kurios dažniausiai virsta ginčais. Čia ypač svarbūs pardavėjo pareiškimai ir garantijos: kad nėra paslėptų suvaržymų, kad nėra neišviešintų sutarčių, kad nėra teisminių ginčų, kad nebuvo atlikti neteisėti kirtimai ar kiti veiksmai, kurie vėliau sukeltų sankcijų riziką. Pirkėjui svarbi ir kita pusė - pareiškimas, kad jis susipažino su faktine būkle, su kadastro ir registro informacija, apžiūrėjo objektą, supranta apribojimus ir įvertino rizikas. Miško specifika - atsitiktinių įvykių rizika. Audros, vėjavartos, gaisrai, kenkėjai ar staigus privažiavimo pablogėjimas gali įvykti net tarp sutarties pasirašymo ir faktinio perdavimo. Todėl sutartyje verta aiškiai nustatyti, nuo kada pirkėjui pereina atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika ir kas kokiais atvejais daro veiksmus (praneša institucijoms, tvarko padarinius, fiksuoja žalą).
Jeigu sandoris sudėtingesnis (pavyzdžiui, parduodama bendroji nuosavybė, keli sklypai, dalis valdos, yra servitutų ar faktinių privažiavimo konfliktų), verta investuoti į išankstinį „dokumentų auditą“: peržiūrėti registrus, vietoje patikrinti ribas ir privažiavimą, pasiruošti aiškų aprašymą notaro patogumui. Kad procesas būtų valdomas, patogiausia jį susidėlioti kaip nuoseklius žingsnius. Jei norite paspartinti sprendimų priėmimą ir sumažinti riziką derybose, dažnai padeda išankstinė konsultacija su miškų ūkio specialistais ar tarpininkais, ypač kai valdą sudaro keli sklypai arba kai svarbi medynų vertė. Galiausiai, svarbiausia taisyklė: kuo daugiau aiškumo sutartyje ir dokumentuose prieš pasirašymą, tuo mažiau netikėtumų po sandorio.