Medienos perdirbimo lyderiai Lietuvoje: įmonių pavyzdžiai, inovacijos ir gamybos technologijos rinkos analizėje

Klaipėdos mediena - vieną didžiausių VMG grupės įmonių Lietuvoje, gaminanti korpusinius virtuvės baldus iš apdailintos medienos drožlių plokštės (AMDP). Iki persiorientuodama į naująją gamybos liniją, įmonė daugiau nei šimtą metų gamino fanerą. Šios įmonių veiklos trajektorijos rodo, kaip įmonės prisitaiko prie rinkos pokyčių ir kokios inovacijos lemia jų konkurencingumą.

Didžiausios Lietuvos įmonės medienos perdirbimo sektoriuje

• Klaipėdos mediena - gamina korpusinius virtuvės baldus iš AMDP; Lietuvoje vadinama viena iš VMG grupės įmonių lydinčių pokyčius.
• Juodeliai - centrinė būstinė Juodeliai rekvizitai, specializuojasi medinių padėklų ruošinių gamyboje; naudojamos pažangiausios technologijos užtikrinti greitą gamybos procesą ir aukštą kokybę.
• Stora Enso Lietuva - Medienos apdirbimas: rąstų pjovimas, obliavimas, džiovinimas, klijavimas; importas; rąstų supirkimas eglės bei pušies segmentuose.
• Likmerė - beržo faneros gamyba bei faneros gaminiai, pjauta mediena, biokuras; veiklos sritys susijusios su miško ūkiu ir prekyba fanera.
• Wood Line - UAB „WOOD LINE“ (lietuviško kapitalo) - didmeninė ir mažmeninė prekyba žaliavomis baldų ir interjero pramonės sektoriui, atstovauja drožtinio ir lukštinto lukšto bei kitų medienos žaliavų gamintojus.
• BAGETA - laidų vadre medienos apdirbimo rinkoje Lietuvoje bei Baltijos regione; siūlo padėklus, padėklus apvadus, medinius konteinerius ir medžio granules.

Teorinė rinkos konteksto analizė

Lietuvos medienos pramonė yra viso miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų dalis. Ji generuoja apie 2 proc. pramonės pridėtinės vertės ir 13 proc. visos pramonės įsidarbinimo vietų. Eksportas sudaro apie 55 proc. sektoriaus apyvartos. Po 1990-ųjų Lietuva susidūrė su pokyčiais dėl pertraukto medienos žaliavų tranzito iš Rusijos ir didesnio konkurencijos spaudimo iš kaimyninių šalių bei Vakarų Europos. Medienos žaliavų ir medžiagų užsienio prekyba išlieka subalansuota, o pagrindinė sektoriaus prekė - baldai.

2007-2008 m. ekonominės krizės poveikis buvo juntamas: sektoriaus apyvarta 2009 m. sumažėjo apie 25 %, o 2010 m. vėl augo, nors negrįžo į 2008 m. lygį. Miškų sektoriaus vaidmuo Lietuvos ūkyje išlieka svarbus dėl didelio miškų rezervų ir nuosavų medienos išteklių, taip pat dėl palankios struktūrinės medynų kaitos: didėja brandžios medienos ir spygliuočių dalis (dabar 56 % visų miškų ploto), o kietųjų lapuočių dalis sudaro apie 3 %. Privatūs miškai sudaro didžiąją dalį miško ploto, tačiau jų valdos dydžiai tebėra mažesni, kas lemia tam tikrą gamybos ir prekybos dinamiką.

Inovacijų vaidmuo transportuojamas per MTTP (mokslas, tyrimai, technologijų plėtra) ir inovacijų diegimą. Lietuvos Seimas 2008 m. priėmė pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl lengvatų investicijoms į MTTP, siekiant skatinimo inovacijoms ir aukštos pridėtinės vertės gamybos šakų plėtrai. Lietuvos statistikos departamentas 2007 m. atliko CIS2006 metodologijos paremtą tyrimą apie inovacijas įmonėse: 2004-2006 m. 18,4 % įmonių įsitraukė į inovacijas, o inovacinėse įmonėse dirbo apie 38 % visų įmonių darbuotojų; tačiau bendroje perspektyvoje inovacijų diegimas vis dar netapo plačiai paplitusia praktika, nors jų apyvarta sudaro daugiau nei pusę visų įmonių apyvartos.

Inovacijų gairės Lietuvos įmonėms formuoja globaliai konkurencingą poziciją, kurios pagrindą sudaro modernios gamybos technologijos, aukšta kokybė ir efektyvūs tiekimo grandinės sprendimai. Klaipėdos regionas ir kitos įmonės sektoriuje stengiasi diegti naujoves, pagerinti technologinę įrangą, taip pat užtikrinti atsparumą rinkos svyravimams.

PASTEBĖTINA: laikantis rinkos poreikių, įmonės integruoja naujas technologijas, didina produkcijos įvairovę ir augina eksportą, taip įsitvirtindamos kaip medienos apdirbimo sektoriaus lyderiai Lietuvoje.

Medienos pramonė taip pat susitelkia į struktūrinius pokyčius, didindama drožlių plokščių ir plaušų plokščių dalį, o pjautinės medienos daliai tenka vis mažiau svarbos. 2006 m. pjautinei medienai tenka 64 % dalies, o 2010 m. - 46 %. Drožlių plokščių dalis per tą laikotarpį išaugo žymiai. Tokie poslinkiai lemia naujus darbo vietų poreikius, technologijų atnaujinimą ir įmonių gebėjimą prisitaikyti prie kokybės ir kainų reikalavimų.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos medienos pramonė turi stiprią struktūrinę bazę, nuosavus žaliavų šaltinius ir gerą eksportinį potencialą. Įmonių inovacijos bei technologijų diegimas užtikrina augimą net ir sudėtingais ekonominiais laikotarpiais, o rinkos dalyvių gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių formuoja šalies medienos perdirbimo sektoriaus ateitį.

Inovacijų skatinimas ir rinkos analizė yra būtini elementai, padedantys Lietuvos medienos pramonei išlikti konkurencingai vietinėje ir užsienio rinkose. Nors kai kurios sektoriaus dalys susidūrė su ekonominiais iššūkiais, ateities perspektyvos išlieka teigiamos dėl nuoseklių investicijų į technologijas ir augančio eksportą.

tags: #medienos #perdirbimo #lyderiai