Medienos panaudojimas Švedijoje ir jos įtaka šiuolaikinėje statyboje bei aplinkai

Siaurinės gyventojai tiki, kad maumedis nuramina žmogaus sielą, įkrauna optimizmo ir suteikia jėgų. Dar ir šiais laikais kai kurios tautos mano, kad šis medis šventas, turintis antgamtinių savybių, laiko jį galios, ilgaamžiškumo ir nuolat atsinaujinančio gyvenimo simboliu. Ir ši žmogaus pagarba medžiui tikrai pelnyta. Maumedis ne tik statybinė konstrukcinė mediena, kalibruota mediena, langų rėmai ar klijuota mediena. Maumedžio mediena naudinga gaminant šimtus žmonijai vertingų produktų, tame tarpe ir medicininių.

Nors į Lietuvą atkeliavęs palyginti neseniai, kitose tautose maumedis žinomas ir naudojamas buvo jau 2 tūkstančiai metų p. m. e. Puikiai išsilaikiusių dirbinių iš maumedžio randama dar bronzos amžiaus iškasenose. Tačiau, turbūt, ryškiausias maumedžio panaudojimo pavyzdys iškart prisimenamas kalbant apie Veneciją, kuri buvo statoma V-IX a. Konstrukcijų pamatų sutvirtinimui buvo sukalta apie 400 000 maumedžio polių. Jau šiais laikais dalis polių buvo ištirta. Rezultatas stulbinantis: maumedžio poliai, ant kurių remiasi povandeninė miesto dalis, tarsi suakmenėjo. Vėliau iš maumedžio buvo statomos užtvankos, malūnai, kasyklos, telefonų ir elektros stulpai, tiltai ir šaligatviai. Jis buvo naudojamas būtent ten, kur pirmiausia reikėjo tvirtos ir patvarios medžiagos. Ir sėkminga tebenaudojamas iki šių dienų.

Turbūt nesuklysime maumedį pavadinę vienu unikaliausių medžių: prabangus, bet prieinamas kiekvienam, už metalą geriau atlaikantis šaltį, vienintelis spygliuotis metantis spyglius žiemą bei turinti kietmedžio savybių, mediena, pasižyminčianti akmens kietumu, kurią drėgmė ne ardo, o atvirkščiai - su laiku daro tik tvirtesne. Nemažą dalį maumedžio, kaip statybinės medžiagos, privalumų lemia jo vidinė struktūra. Šerdies mediena, pati patvariausia kamieno medienos dalis, sudaro maždaug 2/3 jos tūrio. Maumedis, augantis vietovėse, kuriose yra ilgos šaltos žiemos ir trumpos vasaros, įgauna labai tankią struktūrą. Kitas, turbūt, labiausiai vertinamas šio medžio bruožas - didelis atsparumas drėgmei. Būtent ši savybė lemia maumedžio ilgaamžiškumą. Maumedžio mediena ypač sakinga, sakai pradžioje kyla kamienu, vėliau leidžiasi, tolygiai pasiskirstydami tarp medienos plaušų. Jie veikia kaip antiseptikas, apsaugo audinius nuo drėgmės, ir būtent tai padeda išvengti grybelių ir kenkėjų. Dėl gražus medžio pluošto rašto ir daugiau nei dešimt skirtingų atspalvių, ši mediena vertinama ir dėl savo estetikos savybių. Maumedžio konstrukcijos puikiai dera su įvairiais interjerais ir tinka bet kokiems architektūriniams namų fasadų projektavimo sprendimams. Įrengdami būstą ir rinkdamiesi jam medžiagas, prisiminkite, kad maumedis be kitų savo savybių dar pasižymi ir puikiu šilumos laidumu, todėl sukuria malonų mikroklimatą ir įneša jaukumo į bet kurią vietą. Be to, vertėtų paminėti natūralias gydomąsias maumedžio medienos savybes. Be viso to, tai dar ir ekologiška, draugiška aplinkai mediena, maumedis natūraliai permirkęs sakais, todėl jo apdirbimui nereikia naudoti cheminių medžiagų. Mmaumedžio kaip statybinės medienos privalumai ypač aktualūs tokiam permainingam klimatui kaip mūsų: karštoms vasaroms, šaltoms žiemoms, ir ypač esant gausiems krituliams. Šiandien, kaip ir prieš daugelį amžių, maumedis plačiai naudojamas tiek pramoniniame, tiek privačių statybų sektoriuose. Patikrinta laiko ir patobulinta šiuolaikinėmis technologijomis, maumedžio mediena yra unikali gamtos dovana ir universali statybinė medžiaga, apjungianti visas geriausias medienos savybes. Tačiau maumedžio gaminių ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo pačios medžiagos, bet ir nuo jos išankstinio apdorojimo kokybės. Maumedžiui apdoroti reikalingos specialios programuojamos džiovinimo kameros, brangūs pjovimo įrankiai ir aukštos kvalifikacijos meistrai.

Umeå ir Sundsvall’is - du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais. Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol, buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus. Abu miestus atstatė, abu pražydo puikiausiais neogotikos, neorenesanso, neobaroko stilių pavyzdžiais, tačiau daugelį amžių šalyje gyvavusi medinės architektūros tradicija miestuose buvo nubraukta. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Situacija ėmė keistis praėjus 120 metų. Draudimas miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus atšauktas 1995-aisiais Švedijai tapus Europos Sąjungos nare. Tobulėjančios technologijos leido švedams pamiršti ugnies baimę, o į miestus pamažu ėmė grįžti medinė dvasia ir, rodos, kuo toliau, tuo drąsiau toji dvasia į juos veržiasi. Praėjusių metų spalį medienos pramonės žurnalas (Timber Industry Magazine) skelbė, kad Švedijoje 15 % naujų daugiaaukščių statinių yra mediniai, 20 % tiltų šalyje sukonstruoti iš medžio. Medienos naudojimas sporto arenų, paviljonų statyboms nuo 2001 m. išaugo 35 %, o medinių daugiaaukščių namų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 2 iki 15 %. Tačiau labiausiai išaugo medinių priestatų paklausa, kai ant senų gyvenamųjų daugiabučių stogų iškeliami nauji aukštai.

Švedijos medinių statybų tarybos (šved. Sveriges Träbyggnadskansli) vadovas Niclas Svensson’as mano, kad tokį medinės architektūros augimą rinkoje lėmė statybų pramonės ir valdžios žmonių bendradarbiavimas. Be to, Švedijoje veikiantis priešgaisrinės apsaugos reglamentas statybinėms medžiagoms nenumato apribojimų. „Mes turėjome įtikinti tuos, kurie miestų savivaldose priima galutinius sprendimus. Kai politikams pasakai, kad statybos iš medžio žmonėms suteiktų daugiau pasirinkimo galimybių ir padidintų konkurencingumą, šie tiesiog negali atsakyti ne“, - sako N. Svensson’as. Aktyviausiai medinės architektūros skatinimo programose dalyvauja mažos ir vidutinės statybų įmonės, na, o didžiosios kompanijos šiuo sektoriumi susidomėjo tik dabar, kai statybos iš medžio šalies rinkoje įgauna vis didesnį pagreitį. N. Svensson’as tikina, kad daugelis medinės architektūros skatinimo programomis susidomėjo dar ir todėl, jog šios kėlė dabar ypač aktualias aplinkosaugos ir klimato problemas.

Štai Švedijos miškų pramonės federacija savo programą pavadinimu „Švedijos mediena“ (Swedish Wood) siekia medį iškelti kaip konkurencingą, draugišką aplinkai ir darnią statybinę medžiagą. „Mūsų tiekėjai penkių aukštų medinį pastatą surenčia per aštuonias su puse savaitės, palyginkit tai su įprastomis metais trunkančiomis statybomis. Aš vis dar negaliu suprasti, kodėl metodu, kuriuo šiandien naudojasi su medinėmis konstrukcijomis dirbančios įmonės, statančios penkiaaukščius pastatus, vis dar nėra naudojamasi ir visur kitur“, - sako N. Žaibišką statybų greitį iliustruoja ir Umeå mieste, šiaurės Švedijoje, per geležinkelį nutiestas 230 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas medinis tiltas.

Tačiau greitis - ne vienintelis privalumas. Medis, palyginti su kitomis statybose naudojamomis medžiagomis, yra lengvas, o tai išplečia jo panaudojimo ir pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, Švedijos miestuose sprendžiant būstų trūkumo problemą ant jau esančio daugiabučio stogo iškeliami nauji aukštai. Tam, kad būtų iškelti 4-5 papildomi mediniai aukštai, pamatų stiprinti visai nereikia, pliusą prideda ir tai, kad tokios statybos nenutraukia įprasto daugiabučio gyventojų gyvenimo ritmo. Pirmasis po 120 metų draudimo penkių aukštų daugiabutis iškilo dar 1996-aisiais Väldigtose, tačiau statybos nebuvo pigios, išlaidos mažai tenusileido įprastų, betono daugiaaukščių kainai. Ledus modernios medinės architektūros lauke išjudino Växjö miestas, kuris visuomet siekė tapti ekologiška gyvenamąja vieta. Dėl į švarią aplinką orientuotos politikos nuo 1993 iki 2007 m. miestui pavyko 32 % sumažinti CO2 emisijas. Siekdama aplinkosaugos tikslų Växjö savivaldybė ėmė skatinti medinių daugiaaukščių namų statybą, o miesto taryba inicijavo Välle Broar‘o projektą: naujajame rajone per dešimt metų iškils mediniai daugiaaukščiai namai, kuriuose galės gyventi apie 2 000 žmonių. Pirmieji keturi aštuonių aukštų mediniai apartamentų kompleksai jau pastatyti, jais, kaip aukščiausiais šalyje mediniais statiniais, itin didžiuojasi miesto savivaldybė, kuri, paragavusi sėkmingo bendradarbiavimo su vietos statybų sektoriumi, Linnaeus universitetu ir Švedijos miško savininkų asociacija „Södra“ vaisių, suplanavo dar daugiau didelių medžio architektūros projektų. Vienas iš jų - nauja medinė teniso arena. Kiti miestai, tarp kurių ir sostinė Stokholmas, drąsiai pasekė Växjö pavyzdžiu. Eksjö miesto savivaldybė, visai kaip ir Växjö, glaudžiai bendradarbiaudama su medienos pramonės įmonėmis, miškų savininkais ir mokslo žmonėmis, stato naujus gyvenamuosius daugiaaukščius namus ir medinę sporto areną. Kitame mieste, Västervik‘e, panašios statybos dar neprasidėjusios, tačiau jau yra suplanuotos. Visi šie miestai dalyvauja „Trästad 2012“ projekte, kuris vienija 16 Švedijos savivaldų.

Miškas ir mes - Aplinkos mokslų kontekste iškyla klausimai apie plėtros pobūdį. Švedijos vyriausybė laikėsi požiūrio, jog plėtra turi būti subalansuota: pločiai tarp miško kirtimų, plantacijų ir biologinės įvairovės. Plyni kirtimai - pagrindinis kirtimų metodas. Tačiau net jei Švedija yra JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalis ir įsipareigojo iki 2020 m. gerokai sumažinti miškų biologinės įvairovės nykimą - tai nebus pasiekta dėl politinės valios trūkumo. Neginčijima, kad Švedijos egzistuojančios “medienos žemės” vienu metu negalės išsaugoti biologinę įvairovę, sušvelninti klimato pokyčius ir kartu padidinti medienos gamybą. Reziumuojant, yra daugybė priežasčių kodėl MŽŪO turi skubiai priimti naujus apibrėžimus, įvedant tikslią terminologiją, kad būtų galima atskirti medžių plantacijas nuo miškų.

Beland Lindahl ir bendradarbiai aptaria, kad rezervuotos miškų plotai, plantacijų plėtra ir FSC sertifikavimo sistema kartais kuria iliuzinį įvaizdį apie atsakingą valdymą, o iš viso kyla klausimai dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo. Švedijos miškai ir medžių plantacijos sudaro mažiau nei 1% pasaulio medienos, tačiau pagamina apie 5% visų medienos produktų. Plyni kirtimai ir monoplantacijų augimas kelia riziką; būtina kurti tikslų, tvarų modelį, kuris subalansuotų ekonominius poreikius ir ekologinę atsakomybę. Švedijai svarbu pereiti prie biologiškai įvairesnių miškų praktikos ir mažinti neigiamą įtaką klimato kaitai, įtraukiant daugiau selektyvaus miškų tvarkymo ir inovatyvių technologijų.

Energetikos ir statybos sektorių sinergija Lietuvoje ir Skandinavijoje

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja naujas nutarimas, pagal kurį statant visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės lėšomis, bent pusė statybos medžiagų turi būti iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Lietuvos kontekste tai sudaro tvirtą platformą plėsti medinę architektūrą ir kurti daugiau inžinerinės medienos sprendimų. Šiuo metu Lietuvos ekspertai vertina Baltijos regiono potencialą, o IL technologijos ir statybų sektoriui ruošiasi naudoti daugiau organinių medžiagų. VMG Wood Invest (Vilniuje) siekia įrengti medienos konstrukcijų gamyklą ir didinti inžinerinės medienos gamybą, atitinkančią griežtus priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Pasak Lietuvos specialistų, medinių konstrukcijų proveržis priklausys nuo politinių sprendimų ir įgyvendinimo lygmens supratimo: 50% rodiklis turi būti aiškiai apibrėžtas, atsižvelgiant į pastato statybos svorį ir gyvavimo ciklą. Europoje vis dar formuojami EPD (anglies dvideginio emisijų) ataskaitos standartai, kurie padėtų įvertinti medinių pastatų poveikį aplinkai. Lietuvos įmonės siekia įtraukti gerąją Skandinavijos patirtį ir kurti tvarius sprendimus, kurie dera su klimato politika ir ekonominiais poreikiais.

Apibendrindami, Švedijos pavyzdžiai rodo, kad medžio architektūra gali būti sparčiai plėtojama, kai derinamas inovatyvus techninis reglamentavimas, partnerystės tarp valdžios ir pramonės, o regionuose įgyvendinami projektai gali ženkliai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir ekonominio augimo. Lietuvoje vykstančios iniciatyvos rodo panašų kelią: įtvirtinti augančią naudą iš medienos ir užtikrinti, kad statybos sektoriuje būtų laikomasi aukštų saugos ir tvarumo standartų.

tags: #medienos #panaudojimas #svedijoje