Vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso tikslų statybos sektoriui - tvaresnės statybos, naudojant daugiau medienos ir organinių medžiagų. Tai ne tik mediena viešuosiuose pastatuose, bet ir skydinės renovacijos banga. Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetantis 5-12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jame susidaro apie 35 proc. Tad 2024 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas nutarimas, įpareigojantis statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų.
Kaip teigiama ministerijos specialistų, naudojant medienos gaminius vietoj betono, statybų sektoriuje per visą pastato etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc. mažiau CO2. 2024 m. lapkričio 1 d. pradėjo galioti nutarimas, kuris įpareigoja naudoti 50 proc. organinių medžiagų visuomeninės paskirties pastatuose. Nutarime nurodoma, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pastatai, finansuojami iš biudžeto ar ES lėšų, turi būti statomi naudojant 50 proc. organinių medžiagų.
Medienos pranašumai ir svarba tvarioje statyboje
Natūrali, gausi ir atsinaujinanti. Mediena gaunama iš miškų, kurie yra atsinaujinantys ištekliai. Tausiai išteklius naudojanti gamyba. Mediena ir kitos organinės medžiagos gali būti vertinamos efektyviai išteklius naudojančios gamybos požiūriu. Galima įsigyti vietoje. Ilgaamžiškumas. Pakartotinai naudojama arba perdirbama. Medieną ir organines medžiagas galima lengvai išardyti ir panaudoti pakartotinai. Minimalus cheminių medžiagų išmetimas. Atsparumas drėgmei.
Paprastai mišrios medžiagų komplektacijos leidžia pasiekti lengvesnių pamatų reikalavimus, todėl pramonė gali sutaupyti energiją ir laiką gamindama bei transportuodama statybos produktus. Reikšmingas yra žiedinės ekonomikos principas: atsinaujinančios medžiagos šiandien naudojamos dėl žiedinės ekonomikos pritaikymo. Panaudotos žaliavos arba perdirbamos, arba keičiama jų paskirtis. Žiediškumas gali būti pritaikomas maksimaliai naudai, minimizuojant žalą. Plačiai naudojamas kaskadiškumo principas, kai medžiagos tampa kito pastato dalimi ar kitu produktu, pavyzdžiui, didelio pastato medinės konstrukcijos perkeliamos mažesniam objektui. Jei konstrukcijos nebegali būti naudojamos kaip laikančiosios, jos smulkinamos iki medžio drožlių ir vėl tampa produktu.
Vyriausybiniai pokyčiai ir skydinė renovacija
Taigi išeina, kad jau šiemet visi visuomeniniai pastatai turėjo būti statomi naudojant 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Privatus sektorius jau pradėjo demonstruoti pavyzdžius: prekybos tinklai „Norfа“, LIDL stato pastatus su medinėmis konstrukcijomis; kyla nauji biurų pastatai Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. D. Miliauskas pabrėžia, kad reikia remtis moksliniais tyrimais, o ne pasenusiomis vertinimo metodikomis, ypač dėl degumo ir ilgaamžiškumo. Jis ragina atsižvelgti į mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojami šimtmečiai medinių konstrukcijų pastatų, o CO2 skaičiavimus laikyti pagrindu vertinant konstrukcijų pasirinkimą.
Skydinė renovacija - vienas iš aktyviausių šių metų įvykių. Skydai turi būti sukurti iš atsinaujinančių organinių žaliavų, įskaitant medieną, šiaudus, pluoštines kanapes, aliejų, ir turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. tūrio (neįskaitant apdailos, langų ir durų). Tokia konstrukcija gali pagreitinti renovaciją ir pagerinti energinį naudingumą, tačiau susiduria su gaisrinių reikalavimų užtikrinimu. Turto bankas planuoja renovuoti Utenoje ir Vilniuje, o gegužės mėnesį finansavimas skirtas pirmiesiems trims daugiabučiams renovuoti skydinę technologiją. Pasak D. Gedvilo, pagrindinis pranašumas - greitis, bet pilna masinė diegimo pradžia priklauso nuo sertifikavimo ir atitikimo gaisriniams reikalavimams.
Medienos panaudojimo sritys Lietuvoje
- Statyba: mediena kaip konstrukcinė medžiaga vis labiau įsitvirtina tiek namų, tiek visuomeninių pastatų kontekste. Net ir senovinių tradicijų atžvilgiu mediena išlieka vertinga dėl lengvumo, šilumos ir garso izoliacijos galimybių.
- Popieriaus gamyba: nenumatyti dideli kiekiai medienos, dažnai naudojama spygliuočių mediena, reikalinga įvairiems etapo gamybos procesams.
- Kuras: medienos panaudojimas energijai, ypač miestuose, kur temperatūriniai režimai skatinami taupyti energiją.
- Medžio drožyba ir baldų gamyba: ilgaamžė ir vertinga medienos panaudojimo sritis, kurioje išlieka estetika bei funkcionalumas.
Statyboje vis svarbesnė tampa klijuota, graduota ir kalibruota mediena. Klijuota konstrukcinė mediena padeda išvengti natūralių medienos ydų, o sujungimų patikimumas didėja dėl stiprių klijų. Graduota mediena dažnai gaminama iš eglės, o jos parametrai apibrėžiami pagal tam tikrą atsparumo lenkimui klasę. Kalibruota graduota mediena užtikrina tikslų matmenų išlaikymą per visą profilio ilgį, tad yra itin tinkama nešančioms konstrukcijoms. Tokios technologijos leidžia statybas paversti tikslesnėmis ir sparčiai besikeičiančiomis į žiedinę ekonomiją orientuotomis praktikomis.
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama skydinėms konstrukcijoms: jos gali būti efektyvios renovacijos sprendimas, leidžiantis sumažinti darbų apimtį aikštelėje, pagerinti energinį naudingumą bei pagreitinti viso proceso etapą. Tačiau svarbu užtikrinti atitiktį teisės aktams ir projektiniams sprendimams. Projekto ekspertai pabrėžia BIM metodologijos reikšmę CO2 skaičiavimuose ir statinio energetinio tvarumo simulacijose, kurios leidžia tiksliai nustatyti, kokios konstrukcijos bus iš organinių medžiagų.
Technologiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos
Šiandieninėje praktikoje svarbiausias klausimas - kaip užtikrinti gaisrinį saugumą skydinėse medinės statybos sistemose. Dažyti ar impregnuoti metaliniai komponentai gali būti taikomi papildomai siekiant ugniai atsparių savybių, tačiau klausimas, kaip sumažinti degumą medienos skyduose, lieka iššūkiu. Jei gamintojai įveiks šias kliūtis, masinė skydinių konstrukcijų gamyba gali tapti realybe renovacijos procesuose. Verslo įspėjimai rodo, jog turi būti aiškiai išskaičiuojamos CO2 išlakos ir įtrauktos į viešuosius konkursus bei teisės aktų pakeitimus. Pasak Lietuvos statybos asociacijos vadovo D. Gedvilo, reikia skaičiuoti CO2 išlakas vienam kvadratiniam metrui ir taip tikslinti teisės aktus, kad rodikliai būtų realūs ir atitiktų ES direktyvas.
Šiandien Lietuvoje auganti medienos panaudojimo kultūra skatina eksporto galimybes: kurti pasaulinio lygio technologinius sprendimus ir tuo pačiu kurti naujas verslo galimybes. Medžiagų pasirinkimas visapusiškai priklausys nuo energijos šaltinių, tiek jų gamybos procesų tvarumo, tiek transporto bei naudojimo etapo aplinkos sąnaudų. Atsinaujinančios medžiagos, tolygi jų perdirbimo ir antrinio panaudojimo galimybės - kertiniai žingsniai link žiedinės statybos Lietuvoje.
Kuriant tvarius, ilgaamžius ir estetiškai patrauklius pastatus
Šiuolaikinėje Lietuvoje medienos panaudojimas vis dažniau siejamas su individualių gyvenamųjų namų statyba, kurioje svarbiausia - ilgaamžiškumas ir minimali priežiūra. Šiaurinė pušis/eglė pasižymi aukšta ištverme, maumedis - atsparumas drėgmei, o ąžuolas - grėžtesniam džiovinimo procesui ir didesnei kainai. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą pamato ir drenažo sistemų įrengimą, kad medinės konstrukcijos nemirtų ir išliktų tvirtos. Tokios tendencijos atspindi Lietuvos kryptį į ekologiją ir inovacijas statybose, skatinant plačiau naudoti medieną, laikantis mokslinių tyrimų rekomendacijų ir žiedinės ekonomikos principų.
tags: #medienos #panaudojimas #lietuvoje