Plauojate pirkti medieną? Tokiu atveju būtinai reikia susipažinti su medienos skaičiavimo kubais peripetijomis. Rąsto kubatūra yra medienos tūris, kuris skaičiuojamas kubiniais metais. Toks skaičiavimas yra oficialus ir padedantis tiek pardavėjams, tiek pirkėjams - kur kas geriau vieniems kitus suprasti. Kadangi šiuo metu medienos kaina auga - apsimoka įsigyti tiek, kiek reikia dabar: statyboms, remontui, namų šildymui... Galima drąsiai sakyti, kad tai yra pats paprasčiausias ir visiems lengvai suprantamas medienos tūrio skaičiavimas kubais.
Akivaizdu, kad mediena negali užpildyti ploto visapusiškai, tad tuštumos - mažinamos pagal tai, kiek jų yra. Statyboje priimta taikyti tuštumo koeficientą, kuris yra 0,8. Skirtingi medienos matavimo metodai - kitas skaičiavimo būdas, pasirenkamas kiek rečiau, tačiau taip pat - geras ir gana tikslus. Skaičiavimui yra naudojama tokia formulė V = pi x R² x L. Gauti duomenys turėtų būti labai panašaus. Juos reikia sudėti, o gauta suma turi būti dauginama iš 3.
Apvaliosios medienos tūris dažniausiai skaičiuojamas pagal ilgį ir skersmenį, o svarbiausia praktinė taisyklė - skaičiuojant reikia žinoti, kur ir kaip tie matmenys buvo pamatuoti. Jei rąstą traktuojame kaip cilindrą (arba „beveik cilindrą“), greitam skaičiavimui tinka cilindro tūrio formulė. Pavyzdys. Rąstas 3,00 m ilgio, skersmuo 22 cm (be žievės, pamatuotas pagal pasirinktą metodą). Tūris: V ≈ 3,1416 × 22² × 3 / 40000 ≈ 0,114 m³. Kai rąstas akivaizdžiai nulaibėjęs (vienas galas storesnis), tikslesnis artinimas yra „nukirsto kūgio“ (frustum) logika, kai naudojami abiejų galų skersmenys.
Pjautinė mediena (lentų, brusų, tašų) tūriu skaičiuojama paprasčiau, nes forma artima stačiakampiui gretasieniui. Pavyzdys. Tašas 0,10 m × 0,10 m × 6,0 m: V = 0,10 × 0,10 × 6,0 = 0,06 m³. Jei skaičiuojate lentų paketą, svarbu atskirti, ar skaičiuojate tik medieną (kietmetriu), ar erdvinę pakuotės apimtį su tarpais. Skaičiuojant apvaliąją medieną, vienas dažniausių „slidžių“ klausimų - ilgis. Jei ruošinys kreivas, praktikoje norisi matuoti „pagal kreivę“, bet normatyvinė logika remiasi trumpiausiu atstumu tarp skersgalių.
Dar viena vieta, kur prarandami (arba „atsiranda“) kubai - ovalus skerspjūvis ir nelygus paviršius. Kai rąstas storesnis arba ovalus, matuojamas mažiausias ir didžiausias skersmuo, o tūriui imamas jų vidurkis. Formulės yra geras „sveiko proto“ patikrinimas, tačiau realioje prekyboje ir apskaitoje dažnai dirbama su tūrio lentelėmis. Jos yra patogios, nes standartizuoja rezultatą: skirtingi žmonės, matuodami tais pačiais principals, turi gauti labai panašų tūrio skaičių. Praktinis lentelių privalumas - jos „sugeria“ stiebo formos ypatumus ir tipinį nulaibėjimą, todėl stiebų tūris (nenukirstame miške) dažniausiai vertinamas ne viena universalia formule, o pagal rūšį, skersmenį (pvz., 1,3 m aukštyje) ir aukštį ar aukštumo klasę.
„Sortimentas“ nėra vien kainodaros žodis. Nuo sortimento priklauso, kokiu būdu realiai bus matuojama (vienetais, rietuve, sveriant), ar tūris bus skaičiuojamas be žievės ar su žieve, kokie ilgio tikslumai ir užlaidos taikomos, ir net kaip bus vertinamas sukrovimo glaudumas. Dėl to tūrio skaičiavimas visada prasideda nuo klausimo: ką tiksliai matuojame? Rąstus? Popierrąsčius? Malkas? Kartis? Plokščių medieną? Lentelių naudojimas visada turi tris atramas: (1) teisingas įvesties matmuo, (2) teisingas vienetas ir (3) teisinga medienos rūšis ar jos atitikmuo. Kasdienėje kalboje „kubas“ skamba kaip vienas vienetas, bet realybėje jis turi bent dvi dažniausias reikšmes. Kietmetris (m³, ktm) - tai tikras medienos tūris be tuščių tarpų, o erdmetris (erdm) - erdvinė apimtis su tarpais tarp sortimentų. Dažniausiai padarinė apvalioji mediena (rąstai, popiermedžiai) apskaitoma kietmetriais, nes pirkėjui svarbi reali medienos masė ir perdirbimo išeiga. Malkinė mediena, smulkesni sortimentai ar mišrios rietuvės patogiai matuojamos erdviniais matmenimis, nes suskaičiuoti kiekvieną vienetą būtų per brangu ir per lėta.
Svarbiausia prisiminti: nėra vienos amžinos konstantos, kiek kietmetrių telpa viename erdmetre. Perskaičiavimas priklauso nuo rietuvės glaudumo, sortimentų skersmens, ilgio, kreivumo, sukrovimo kokybės, žievės ir net sniego ar ledo tarpų. Todėl visada klauskite: koks Kg? Praktinis pavyzdys. Rietuvė: aukštis 1,50 m, ilgis 2,00 m, plotis 1,00 m. Erdvinė apimtis: H × L × B = 3,00 erdm. Jei glaudumo koeficientas, pvz., Kg = 0,70, tuomet kietmetriai: 3,00 × 0,70 = 2,10 m³ (ktm).
Glaudumo koeficientas (Kg) yra tas „tiltas“, kuris leidžia erdvinį rietuvės tūrį paversti į kietmetrius. Tai nėra vien subjektyvus „atrodo, kad gerai sudėta“, nes praktikoje Kg turi būti nustatomas nuosekliai ir pakankamu tikslumu, o rietuvės tūris turi būti apskaičiuojamas iš išorinių matmenų. Kodėl Kg priklauso nuo rūšies? Skirtingos medienos rūšys ir sortimentai turi skirtingą žievės struktūrą, kreivumo tikimybę, šakotumą, nulaibėjimą ir tipinį paviršiaus „nelygumą“, o tai keičia, kiek tuščių tarpų lieka rietuvėje net ir labai stengiantis sudėti tvarkingai.
Praktinėje veikloje Kg vertinimas yra jautriausias ginčams, todėl verta prisiminti du principus. Pirma, skaičiavimo skaidrumas: visiems turi būti aišku, kokia rietuvė, kokie jos matmenys, kaip skaidyta į sekcijas ir kur matuotas aukštis. Jei norite sumažinti ginčo riziką, verta laikytis kelių paprastų taisyklių: fotografuoti rietuvės galus ir bendrą vaizdą, pažymėti rietuvės ribas, nemaišyti skirtingų ilgių į vieną rietuvę, o jeigu maišoma - išmatuoti reprezentatyvų kiekį faktinių ilgių ir pagrįsti vidurkį. Ekonominę pusę glaudumo tema paliečia netiesiogiai: kuo aiškiau ir tvarkingiau aprašytas tūrio nustatymas, tuo lengviau palyginti realią vertę. Tūrio skaičiavimas prasideda nuo fizikos, bet realybėje jį smarkiai formuoja kirtimo organizavimas. Kuo labiau „pramoninė“ ruošos situacija (daug vienodo sortimento, aiškios rietuvės, standartizuoti ilgiai), tuo lengviau užtikrinti vienodą matavimo rezultatą.
Lietuvoje pagrindinių miško kirtimų logika ir skirtumai tarp plynųjų, atvejinių ir atrankinių kirtimų yra aiškiai paaiškinti Miško savininko elementoriuje. Plynuosiuose kirtimuose dažnai susidaro didelės apimties vienodesnės partijos. Tai patogu vienetiniam rąstų matavimui (ypač kai ruošiniai vienodi) arba grupiniam matavimui rietuvėse (kai sortimentas plonesnis). Atvejiniuose ir atrankiniuose kirtimuose dažniau gaunate mišresnę produkciją: dalis sortimentų eina į rąstus, dalis į popiermedžius, dalis į malkas. Tada tūris išskaidomas ne tik „kiek kubų“, bet ir „kiek kubų kokio sortimento“, nes kainodara ir matavimo patogumas skiriasi. Praktinis patarimas: jei matuojama rietuvėmis, stenkitės skirstyti rietuves pagal vienodus ilgius ir panašų skersmenį.
Ugdomuosiuose kirtimuose (retinimuose, valymuose) daugėja smulkesnės apvaliosios medienos ir malkinės dalies, todėl dažnai natūraliai pereinama prie rietuvių tūrio ir glaudumo klausimo. Čia ypač svarbu nesumaišyti „erdmetrio“ su „kietmetriu“, nes smulki mediena sukuria daugiau tarpų ir Kg gali būti žemesnis nei stambesniuose rąstuose. Kirtimo metodas taip pat veikia logistiką: kur bus matuojama - biržėje, prie miško kelio, tarpiniame sandėlyje ar jau pakrovus į transportą. Kuo daugiau perkrovimų ir perstumdymų, tuo daugiau rizikos „prarasti“ aiškų susiejimą tarp matavimo protokolo ir realiai išvežtos medienos.
Galų gale, tūrio skaičiavimas yra ne vien matematika, o susitarimas dėl vienodų taisyklių. Kai sutampa metodas, vienetai ir dokumentavimas, „kubai“ tampa aiškūs ir skaidrūs, o kai bent viena grandis neapibrėžta, tūris virsta derybų objektu. „Sortimentas“ nėra tik kainodaros žodis: nuo sortimento priklauso, kokiu būdu realiai bus matuojama, ar tūris bus skaičiuojamas be žievės ar su žieve, kokie ilgio tikslumai ir užlaidos taikomos, ir net kaip bus vertinamas sukrovimo glaudumas. Dėl to tūrio skaičiavimas visada prasideda nuo klausimo: ką tiksliai matuojame? Rąstus? Popierrąsčius? Malkas? Kartis? 1997 m. rugsėjo 26 d. Nr. 300/1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1. 2. Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės įsigalioja nuo 1998 m. 1997 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1997 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1. 1.1. 1.2. Taisyklės paruoštos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 155 „Dėl žaliavinės medienos apskaitos ir ženklinimo tvarkos“ (išskyrus 9 punktą „rąstų ir karčių storio matavimas“), jos atitinka 1968 m. sausio 23 d. Europos Tarybos direktyvas 68/89//EEC dėl apvaliosios medienos matavimo ir klasifikavimo, Europos apvaliosios medienos matavimo standartą EN 1309. Taisyklėse yra pateiktos nuorodos į Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 05 26 įsakymu Nr. 1.3. 1.4. Teisininkams - 7 d. Jei ruošiatės parduoti medieną, priimti pirkėjo pasiūlymą, atsiskaityti už ruošos darbus ar tiesiog suprasti, kiek realiai turite kubų medienos, greitai paaiškėja, kad vien tik akies ir „maždaug“ neužtenka. Skaičiuoklė nėra skirta profesionaliam naudojimui. Skaičiuoja apvalios medienos tūrį m³ pagal ilgį ir skersmenį (cm). Apvaliosios medienos tūris dažniausiai skaičiuojamas pagal ilgį ir skersmenį, o svarbiausia praktinė taisyklė - skaičiuojant reikia žinoti, kur ir kaip tie matmenys buvo pamatuoti. Jei rąstą traktuojame kaip cilindrą (arba „beveik cilindrą“), greitam skaičiavimui tinka cilindro tūrio formulė. Pavyzdys. Rąstas 3,00 m ilgio, skersmuo 22 cm (be žievės, pamatuotas pagal pasirinktą metodą). Tūris: V ≈ 3,1416 × 22² × 3 / 40000 = 3,1416 × 484 × 3 / 40000 ≈ 0,114 m³. Kai rąstas akivaizdžiai nulaibėjęs (vienas galas storesnis), tikslesnis artinimas yra „nukirsto kūgio“ (frustum) logika, kai naudojami abiejų galų skersmenys. Pjautinė mediena (lentų, brusų, tašų) tūriu skaičiuojama paprasčiau, nes forma artima stačiakampiui gretasieniui. Pavyzdys. Tašas 0,10 m × 0,10 m × 6,0 m: V = 0,10 × 0,10 × 6,0 = 0,06 m³.
Kaip keisti žurnalų mastelį
Jei skaičiuojate lentų paketą, svarbu atskirti, ar skaičiuojate tik medieną (kietmetriu), ar erdvinę pakuotės apimtį su tarpais. Skaičiuojant apvaliąją medieną, vienas dažniausių „slidžių“ klausimų - ilgis. Jei ruošinys kreivas, praktikoje norisi matuoti „pagal kreivę“, bet normatyvinė logika remiasi trumpiausiu atstumu tarp skersgalių. Dar viena vieta, kur prarandami (arba „atsiranda“) kubai - ovalus skerspjūvis ir nelygus paviršius. Kai rąstas storesnis arba ovalus, matuojamas mažiausias ir didžiausias skersmuo, o tūriui imamas jų vidurkis.
Formulės yra geras „sveiko proto“ patikrinimas, tačiau realioje prekyboje ir apskaitoje dažnai dirbama su tūrio lentelėmis. Jos yra patogios, nes standartizuoja rezultatą: skirtingi žmonės, matuodami tais pačiais principais, turi gauti labai panašų tūrio skaičių. Praktinis lentelių privalumas - jos „sugeria“ stiebo formos ypatumus ir tipinį nulaibėjimą, todėl stiebų tūris (nenukirstame miške) dažniausiai vertinamas ne viena universalia formule, o pagal rūšį, skersmenį (pvz., 1,3 m aukštyje) ir aukštį ar aukštumo klasę.
„Sortimentas“ nėra vien kainodaros žodis. Nuo sortimento priklauso, kokiu būdu realiai bus matuojama (vienetais, rietuve, sveriant), ar tūris bus skaičiuojamas be žievės ar su žieve, kokie ilgio tikslumai ir užlaidos taikomos, ir net kaip bus vertinamas sukrovimo glaudumas. Dėl to tūrio skaičiavimas visada prasideda nuo klausimo: ką tiksliai matuojame? Rąstus? Popierrąsčius? Malkas? Kartis? 1997 m. rugsėjo 26 d. Nr. 300/1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1. 2. Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės įsigalioja nuo 1998 m. 1997 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1997 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1. 1.1. 1.2. Taisyklės paruoštos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 155 „Dėl žaliavinės medienos apskaitos ir ženklinimo tvarkos“ (išskyrus 9 punktą „rąstų ir karčių storio matavimas“), jos atitinka 1968 m. sausio 23 d. Europos Tarybos direktyvas 68/89//EEC dėl apvaliosios medienos matavimo ir klasifikavimo, Europos apvaliosios medienos matavimo standartą EN 1309. Taisyklėse yra pateiktos nuorodos į Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 05 26 įsakymu Nr. 1.3. 1.4.