Krovinys - mediena, ruošiama transportiravimui jūra turi skirtingas fizikines ir mechanines savybes, priklausomai nuo medienos rūšies iš kurios yra padaryta. Klasifikuoti medieną galima priklausomai nuo jos kokybės: ar yra kokių trūkumų (įtrūkimai, mazga, kreivumas, pelėsiai ir t.t.) prie fizikinių savybiu galima priskirti medienos drėgnį. Pagal drėgnumą mediena ir yra skirstoma. Pagrindinis saugumo principas vežant medieną laivo denyje- tankios ir tvirtos rietuvės formavimas viso pakrovimo metu. Medienios pakrovimas ant laivo denio turi būti pritvirtintas taip, kad nepasislinktų. Tam naudojami statramsčiai, tempikliai, perraišai, kurie turi būti išdėstyti išilgai falšborto. Visi medienai tvirtinti naudojami perraišai (naitovai) kurių ribinis įtempimas ne mažesnis kaip 133kN, turi turėti jų įtempimo įrangą su tam tikra sriegių atsarga būsimam įtempimui reguliuoti. Visi perraišai turi apjuosti medieną ir turi būti pritvirtinti prie ąsų.
Atstumas tarp perrraišų priklauso nuo denio krovinio aukščio perraišų tvirtinimo vietoje. Jei denio krovinio aukštis didesnis kaip 4 m, atstumas tarp perraišų- 1,5 m. Denio krovinio tvirtinmo statramsčiai turi būti pagaminti iš gana tvirtos medžiagos, parinkti, įvertinti denyje išdėstyto krovinio plotį, pastatyti ne didesniu kaip 3 m atstumu ir tvirtai pritvirtinti prie denio naudojant kampuočius, metalinius lizdus ar kitas patikimas priemones. Krovinio paslinkimo priežastys gali būti šios: perraišų atsilaisvinimas dėl krovinio susiglaudimo reiso metu; krovinio pasislinkimas dėl skersai laivo liuko dangčių dėl nepakankamos trinties; nepakankamas statramsčių tvirtumas; Gera praktika - laikytis ilgaamžių ir atitinkančių saugos normas kriterijų.
Geriausio tipo laivas skirtas pervežti medienos kroviniui laikomas toks laivas, kuris gali priimti ant denio ≥⅓ viso pervežamo krovinio, turinčio minimalią drėgmę. Miškovežis turi būti vieno denio tipo, turėti laisvus didelius triumus, ilgus ir plačius denio liukus, tvirtą ir aukštą falšbortą, galingą tarpdugninę balastinę sistemą. Krovininė sistema turi būti aprūpinta didelės keliamosios galios strėlėmis ir gervėmis. Laivo paruošimas kroviniui priimti turi aprūpinti jo greitą pakrovimą, stabilumą pakrovimo metu ir plaukiant jūroj, išsaugojimą gabenamų krovinių.
Prieš pakrovimą reikia patikrinti: balastinių tankų ir vamzdynų stovį, denio liukų hermetiškumą, krovininių patalpų paruošimą, kuro ir balasto priėmimą, dažus medienos markiravimui, atramų ir naitovų paruošimą. Gabenant miško krovinius didelę reikšmę laivo stabilumui turi balastinių tankų paruošimas, liukų paruošimas, nuorinimo vamzdžiai. Buvo daug nelaimingų atsitikimų dėl blogo paruošimo balastinių tankų, į triumus patekdavo vanduo, dėl to laivas įgaudavo didelį kreną. O taip pat sudrėgdavo pats krovinys. Prieš kraunant medieną didelis dėmesys skiriamas vandens nepralaidumui, kiekvienam balastinio tanko liukui. Liukai turi būti prapūsti, atrastas defektas turi būti panaikintas. Po prapūtimo, vandenį paliekame tik tuose tankuose, kuriuose jis turėtų būti pagal „Informaciją apie stovumą“.
Defektą reikia panaikinti taip, kad vanduo neliktų nuorinimo vamzdžiuose. Negalime palikti tankus pusiau pripildytus. Iš tų tankų, kurie turi likti tušti, reikia būtinai pilnai išsiurbti vandenį. Balasto priėmimo metu pastoviai turime tikrinti vandens lygį bei vandens ir laisvo oro išpurškimą iš nuorinimo vamzdžių. Žiemos metu tanko patikrinimą rekomenduojama daryti prieš įeinant į zonas su minusine temperatūra. Jeigu tankai turi šildymo sistemas, tai tikrinama ar nepraeina garai. Laivuose kur šildymo sistema nepakankama ar iš vis neegzistuoja, balasto priėmimą rekomenduojama daryt po pakrovimo į triumus. Reikia stebėti, kad vanduo į nuorinimo vamzdžius nepatektų. Jei laive yra padidinto drėgnumo krovinys, tai galima priimti mažiau balasto, atsižvelgiant į leistiną grimzlę, laivo stabilumą ir diferentą. Laivuose, kur mašinų skyrius randasi laivo gale, diferentas dažniausiai būna laivo priekyje. Todėl tokiuose laivuose reikia palikti tuščius tankus laivo priekį.
Bunkeravimas vykdomas prieš kraunant krovinį, bet ir gali būti vykdomas krovimo metu, šituo atveju bunkeravimas turi būti baigtas iki pilno pakrovimo. Kai kraunant didelį kiekį krovinio, degalus geriausia imti į bortinius tankus. Tarpinius tankus reikia užpildyti balastu ir tai pagerins laivo stabilumą plaukiant jūra. 2016 metų kovo mėn. 25 d. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius kartu su VĮ Dubravos eksperimentine-mokomąja miškų urėdija organizavo seminarą miško sanitarinės apsaugos klausimais „Žaliavinės medienos apsaugos būdai ne cheminėmis priemonėmis“. Nuotr.: pranešimą daro dr. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas dr. Virgilijus Vasiliauskas supažindino su žaliavinės medienos laikymo miško sandėliuose galima gedimo rizika ir pasekmėmis: skilimu nuo sudžiūvimo, vabzdžių apnikimu, medienos spalvos pakitimais, gedimais nuo grybų ir bakterijų.
Miške paruošta apvalioji žaliavinė mediena, jei ilgai ar netinkamai laikoma, gali džiūdama skilti, vystosi jos spalvos pakitimai, apninkama vabzdžių, genda nuo grybų ir bakterijų. Aukščiausios kokybės medienos gaminiai visuomet gaunami tik iš šviežiai paruoštos žaliavinės medienos. Visi medienos apsaugos būdai, ją laikant miške ar atvirose aikštelėse, skirti apsaugoti nuo gedimo ir nuvertėjimo. Bet ir apsaugota mediena, jei ilgiau laikoma, būna tinkama tik vidutinės kokybės gaminiams ruošti. Dažniausiai stebimas rąstų galiniuose pjūviuose, bet skyla ir nupjautų storesnių šakų bei rąstų šoniniai paviršiai. Rąstų galų trūkinėjimas būna medienai išdžiūvus žemiau 20% drėgnumo. Didžiausia rizika yra šiltuoju metų laiku. Ypač skyla didžiausio sulčių tekėjimo metu paruošta mediena. Skilimą suaktyvina medienos laikymas saulės atokaitoje, bei laikymas be žievės. Vabzdžių žala: medieną užkrečia dažančiais ir pūdančiais grybais, į gilesnius medienos sluoksnius padidina vandens laidumą, tuo sudarant sąlygas tolimesniam jos gedimui, dėl išgraužtų takų pablogina medienos rūšį ir. Per išgraužtus takus dažančių ir pūdančių grybų užkratas gali patekti savaime su vėju, krituliais, grybų miceliu mintančiais nariuotakojais.
Pagal medienos apnikimo laiką vabzdžiai skirstomi į dvi grupes. Pirmos ekologinės grupės vabzdžiai apsigyvena šviežiai nupjautuose medžiuose miške ir medienos sandėliuose. Dažniausiai tai medžių liemenų kenkėjai. Jie pablogina medienos technines savybes. Išsivysčiusi jų naujoji karta apsigyvena miške augančiuose medžiuose. Antros ekologinės grupės vabzdžiai apsigyvena negyvoje medienoje. Žaliavinę medieną ardantys grybai. Pagamintą žaliavinę medieną, dėl ilgo laikymo sandėliuose, apninka ir ardo įvairių rūšių grybai. Pirmiausia grybų veikla prasideda medienos sortimentų galų ir šakų pjūvių vietose bei žievės mechaninių pažeidimų paviršiuose. Tose vietose medienos sunykimo-suardymo laipsnis būna intensyviausias lyginant su mechaninių pažeidimų neturinčia vidurine rąsto dalimi. Dėl grybų veiklos vyksta palaipsnis žaliavinės medienos irimo procesas. Pirmiausia atvirus pjūvius ir nuluptos žievės paviršius apninka pelėsiai. Ant medienos paviršiaus jie sudaro dėmes ir įvairios spalvos apnašas: žalias, pilkas, rausvas, alyvines, balzganas. Pažeidimas tik paviršinis. Medienai išdžiūvus tos dėmės tampa beveik nepastebimos. Po to vystosi medienos uždusimas (arba šutimas). To proceso pradžioje vystosi medieną dažantys grybai, o vėlesnėse stadijose - medieną ardantys. Mediena gali būti nudažoma melsvai, pilkšvai, rudai, rusvai, raudonai, geltonai, žaliai. Parudusiuose medienos sluoksniuose pradeda atsirasti baltos juostos. Išilginiame pjūvyje jos atrodo kaip silpnas juostiškumas, o skersiniame - dėmėtumas. Spalvos pokyčiai priklauso nuo medžio rūšies ir jį apnikusio grybo rūšies. Sekančiose stadijose vystosi marmurinis medienos puvinys, vėliau - minkštasis puvinys. Sąlygos grybiniams pažeidimams atsirasti: pakankamai aukštas drėgmės kiekis medienoje (idealus 30-60%, grybų vystymasis sustoja žemiau 25% ir aukščiau 120%), deguonies pakankamas kiekis (O2), pakankama aplinkos temperatūra (18-30 ºC). Vienu metu turi veikti šios visos trys sąlygos, bent vienos nebuvimas stabdo grybų apnikimą. Daug lėčiau jie plinta stiebe, jei po nupjovimo žievė išlieka geros būklės. Visų medienos paruošų technologinių procesų metu ant medienos paviršiaus yra pernešamas mėlynavimus ir puvinius sukeliančių grybų užkratas. Medienos apsaugos metodų esmė - sukurti ir palaikyti sąlygas, kurios būtų nepalankios medieną galinčių pažeisti grybų ir vabzdžių įsikūrimui ir ardomajam poveikiui, skilimui. Pagrindiniai metodai: drėgnas laikymas, sausas laikymas, cheminė apsauga. Jais siekiama kuo ilgiau išlaikyti medienos kokybės aukštas savybes ir palengvinti problemas medienos rinkoje, bei stabilizuoti medienos kainas.
Pagal saugojimo laiko trukmę būdai skirstomi į trumpalaikį sandėliavimą miške po iškirtimo (laikoma nuo kelių dienų iki keleto savaičių) ir į apvaliosios medienos ilgalaikį saugojimą (nuo kelių mėnesių iki kelerių metų). Drėgno medienos laikymo esmė - vabzdžiai ar medieną dažantys ir ardantys grybai negali vystytis labai drėgnoje medienoje, padidintas drėgnumas jų veiklą stabdo. Aukšta drėgmė išlaikoma visą saugojimo laiką. Tam taikomi būdai: natūralaus drėgnumo išsaugojimas, papildomas rietuvių drėkinimas, laikymas vandenyje, užšaldymas. Sauso medienos laikymo esmė - pasiekti medienos drėgnumą žemiau 25% nei natūralaus žalio medžio. Dažniausiai naudojamas sortimentams su nulupta žieve. Lapuočiams paliekama karniena, spygliuočiams žievė šalinama pilnai.
Racionaliausias ir pigiausias medienos apsaugos būdas nuo kenkėjų, grybinių pažeidimų sukėlėjų ir suskilimo - pagrindinių medienos paruošų ir realizacijos vykdymas šaltuoju metų laiku, kai nesivysto medieną ardantys grybai ir ja besimaitinantys vabzdžiai, nėra pavojaus medienai skilti nuo perdžiūvimo. Šiltuoju metų laiku paruošiama tiek medienos, kad iki išvežimo iš medienos sandėlių, jos neapniktų pavojingų rūšių medžių liemenų kenkėjai, neatsirastų medienos pamėlynavimo, suskilimo. Pliusai - nereikia taikyti jokių papildomų apsaugos priemonių. Už kokybiškiausią žaliavinę medieną gaunamos didžiausios pajamos. Šaltuoju metų laiku paruošta mediena turi geriausias fizines, chemines ir drėgnumo savybes, iš jos pagaminami ilgaamžiškiausi ir kokybiškiausi gaminiai. Trūkumai - medienos paruošų ir realizacijos sezoniškumas. Taikoma šaltuoju metų laiku paruoštai medienai, bet neišgabentai iš miško sandėlių iki pavasarinio orų atšilimo. Taip pat tinka apsaugoti šiltuoju metų laiku paruoštai medienai.
Žievės nulupimas - ekologiškiausias apsaugos būdas nuo vabzdžių pažeidimo. Žiemos paruošų medienos žievė lupama iki pavojingų rūšių vabzdžių skraidymo pradžios, todėl pakankamai anksti nulupta mediena spėja apdžiūti ir ją mažiau pažeidžia pamėlynavimą sukeliantys grybai, kai orai atšyla. Žiemos gamybos sortimentus reiktų nužievinti ne vėliau iki šiltų orų periodo pradžios, vidutinė orų temperatūra virš +5 ºC. Šiltuoju metų laiku šviežiai paruoštos medienos geriausias nužievinimo laikas - ne vėliau 3-5 dienos nuo jos pagaminimo. Būtina sąlyga - be žievės mediena turi būti kraunama išretintose rietuvėse ant sauso pagrindo, kuriose sortimentų eilių tarpai perdedami padėklais. Skilimo prevencijai pageidautinas galų dengimas, pavėsinimas, apdorojimas drėgmę sulaikančia medžiaga. Nenuluptos medienos sukrovimas pavėsyje, pavasarį gali keliomis savaitėmis užtęsti vabzdžių apnikimo pradžią, lyginant su saulėkaitoje laikomos tokios pat medienos apnikimu. Pliusai - mediena apsaugoma nuo vabzdžių gadinimo, miškai - nuo papildomo jų plitimo.
Dauguma grybų nustoja vystytis dėl drėgmės trūkumo medienoje. Minusai - reikia geros darbų organizacijos, reikia gerų miško kelių ir rasti medienos saugojimo aikšteles, pakankamai nutolusias nuo miško. Be žievės per lėtai džiūdama mediena - gali pamėlynuoti, per greitai džiūdama - stipriau suskilinėti. Medienos merkimas ar purškimas vandeniu taikomas šviežiai paruoštos žalios žaliavinės medienos konservavimui nuo gedimo. Tai vieni geriausių būdų ilgai laikomos medienos kokybei užtikrinti. Spygliuočiai panardinti vandenyje gali būti saugomi 5-6 metus, kietmedžiai - 2-3 ir daugiau. Drėkinimo tikslas - pasiekti aukštą medienos drėgnumą (viršijant natūralų maksimalų drėgnumą), kuris sudaro netinkamas sąlygas vabzdžiams vystytis ir grybams augti, taip pat du ir daugiau metų ją apsaugo nuo suskilimo. Merkti ir drėkinti galima tik prieš tai chemiškai neapdorotą medieną. Purškimui gali būti naudojama įranga, kuri automatiškai valdo išpurškiamo vandens kiekį pagal oro temperatūros, santykinės drėgmės ir saulės apšviestumo pokyčius. Minusas - yra didelis vandens poreikis ir turi būti įrengtos specialios aikštelės su gera paviršinio vandens melioracija. Drėkinamose rietuvėse gali nepavykti pasiekti idealiai vienodą visos medienos drėgnumą. Dėl nepakankamo drėgnumo rietuvės viduje, kai kur galimas medienos kokybę mažinančių grybinių sukėlėjų išplitimas. Merkiamai medienai sudėti, panardinti ir išimti reikia naudoti specialią techniką ir įrangą, kuri turi būti pritaikyta atsižvelgiant į kiekvieno vandens telkinio konkrečias ypatybes (dydį, gylį, krantų stabilumą, srovę, privažiavimo patogumą ir pan.). Pliusas - be papildomos priežiūros medieną galima išsaugoti iki 5 metų. Trūkumas - merkimui reikia turėti specialius vandens telkinius. Galimas gruntinių vandenų ar vandens telkinių užteršimas iš medienos išsiplaunančiomis medžiagomis ir jų skilimo produktais. Šlapia mediena pasunkėja, todėl yra papildomos išlaidos jos transportavimui. Po saugojimo mediena turi būti greitai sunaudojama. Reikia papildomo džiovinimo iš jos gaunamiems ruošiniams ar produkcijai. Turi būti santykinai aukšto lygio planavimas-organizavimas, reikalingos papildomos investicijos ir darbo sąnaudos. Pastoviai ieškoma kaip su tenkinamo dydžio išlaidomis kuo ilgesnį laiką išlaikyti šviežią žaliavinę medieną, nesumažinant jos kokybės ir tvirtumo savybių, išvengiant išankstinio sterilizavimo, drėkinimo, džiovinimo ar apdorojimo specialiomis apsauginėmis dujomis. Viena iš išeičių - medienos užkonservavimas po plėveline plastikine danga. Rietuvė šviežiai paruoštos medienos su žieve iš visų pusių ir apačios aklinai apdengiama orui nelaidžia danga. Metodo esmė - plėvelė neleidžia iš išorės vykti oro natūraliai apykaitai, todėl natūralaus drėgnumo šviežiai nupjautų medžių mediena nepelija ir nepūva. Plėvelė ją saugo ir nuo vabzdžių apnikimo. Dėl susidariusios bedeguoninės aplinkos, mediena po danga gali būti saugoma ilgą laiką, net virš 2 metų. Po plėvele jau po 3-10 dienų susidaro specifinė atmosfera su iki 0,1% sumažėjusiu O2 ir iki 21-40% padidėjusiu CO2 kiekiu. Labai svarbu sandariai užtaisyti visus plėvelės sujungimus, kad iš išorinio oro nepatektų deguonis. Plėvelės visos sujungimų vietos suklijuojamos, suvirinamos ar aklinai užspaudžiamos. Būtina išvengti bet kokių dangos pažeidimų. Naudojama polimerinė danga, nelaidi orui ir šviesai, atspari UV spinduliams. Efekto pagerinimui galima naudoti du jos sluoksnius. Dar geriau, kai plėvelė dvispalvė: vidinė juoda pusė nepraleidžia šviesos ir tuo pačiu neleidžia augti dumbliams, išorinė balta pusė atspindi saulės spindulius. Tokiam medienos laikymui gali tarnauti aklinai uždaromos ir orui nelaidžios sandėliavimo patalpos ir konteineriai. Po sukrovimo konservavimo pagerinimui galima taikyti dalinį oro išsiurbimą ar pūsti vidaus degimo variklių išmetamąsias dujas. Šio metodo pliusas, kad deguonies sumažėjimas po plėvele vyksta dėl natūralių procesų, nereikia medienos sterilizuoti, kaitinti, apdūmyti konservuojančiomis dujomis ar pūsti CO2 bei azotą. Žalia su žieve žaliavinė mediena neapsaugota laikoma rietuvėse miško sandėliuose. Mediena stovi kol bus išvežta vartotojui. Pliusai - nenaudojamos papildomos išlaidos ir pastangos, nes mediena nesaugoma nuo nuvertėjimo, kurį sukelia vabzdžių ir grybų veikla, bei suskilimas dėl medienos džiūvimo. Minusai - stovėdama neapsaugota mediena pažeidžiama vabzdžių, mėlynuoja, pradeda pūti, džiūdama skyla. Dėl to ženkliai prastėja jos kokybė ir panaudojimo galimybės, bei gaunamos menkesnės pajamos. Be to, medienoje pasidauginę pavojingų rūšių vabzdžiai išplinta į aplinkinius miškus ir apninka augančius žalius medžius. Apnikti medžiai nudžiūva, o sausuolių medžių mediena būna mažiau vertinga ir pigi.
Rietuvių krovimas ant sniego. Panaudojamas sniego šaldomasis-drėkinamasis poveikis. Rąstų su žieve rietuvės sukraunamos pavėsingoje vietoje ant suminto sniego sluoksnio. Kraunamos kuo glaudesnės ir lygesnės rietuvės. Ant žemės padėklai ne mažiau 15 cm skersmens. Apsauginio efekto prailginimui į rąstų tarpelius pilamas sniegas kartu su smulkiomis eglišakėmis. Sukrautų rietuvių viršus, galai ir šonai apdedami eglišakėmis ne plonesniu 0,5 m sluoksniu. Nuo saulės apšviestosios pusės šakų sluoksnis padvigubinamas. Galima dengti rietuves medienos drožlių ne plonesniu 10 cm sluoksniu. Besniegėmis žiemomis nesant sniego, sukrauta rietuvė šaltu oru gausiai suliejama vandeniu. Šakomis ar drožlėmis dengiama ant sušalusio ledo. Rietuvių krovimas daubose su sniegu. Griovoje ar griovyje ant sniego kraunama šviežiai pagaminta mediena su žieve. Rietuvės viršus apkasamas sniegu. Išnaudojamos vietos su laidžia smėlio dirva, kur pavasarį nesikaupia tirpsmo vanduo. Veiksmingumo padidinimui kraunama pavėsyje ir dengiama eglišakėmis ar medžio drožlėmis. Būtina sąlyga - žalios šviežiai pagamintos medienos su žieve rietuvės turi būti sukrautos glaudžiai, galai sulyginti. Sukrovimo kokybė turi užtikrinti kuo mažesnę galimybę per galinius rąstų tarpus į rietuvę patekti žievėgraužių vabalai. Rietuvėse rąstų žievės išorinis paviršius uždengiamas žievėgraužiams vystytis netinkamais sortimentais ar smulkia mediena. Apsauginio sluoksnio ilgis būtinai turi atitikti rietuvėje sukrautų rąstų ilgį. Šiam sluoksniui parenkami lygūs rąstai. Jie turi būti suguldyti kuo glaudžiau ir tvarkingiau, kad per jų tarpus negalėtų laisvai papulti žievėgraužių vabalai. Rietuvės kraunamos ant padėklų. Racionalu taip saugoti ne žemesnes 1,5 m aukščio rietuves. Į glaudžiai sukrautas apdengtas rietuves medžių liemenų kenkėjai praktiškai nepapuola. Nuo žievėgraužių atakų spygliuočių sortimentai kokybišku apdengimu gali būti apsaugomi šiltuoju metų laikotarpiu 2-3 mėnesius. Rietuvių dengimas rąstų sluoksniu be žievės. Ant rietuvės viršaus 2 eilėmis glaudžiai uždedamas nužievintų lygių rąstų sluoksnis. Spygliuočių viršūninių rąstų su žieve 2-4 eilės gali būti panaudotos spygliuočių rietuvėms dengti. Geriausias efektas, kai naudojami „mašininio genėjimo“ rąstai. Jų paviršiuje būna nedaug likę mechaniškai nepažeisto žievės paviršiaus, kuris tiktų žievėgraužiams įsigraužti. Pasilikę nedideli nepažeistos žievės lopinėliai saulės atokaitoje per laiką sudžiūsta ir nebetinka kenkėjams vystytis. Eglišakės arba lapuočių šakos su lapais spygliuočių rietuvėms uždengti. Rietuvių apdengimas medienos drožlėmis, susmulkinta žieve ar pjuvenomis. Dengiamasis popierius medienos rietuvių apdengimui. Popierių būtina iš viršaus atidžiai prispausti, kad jis kuo glaudžiau priglustų prie paviršiaus. Puiki idėja - malkos laikomos šaldytame regione, tačiau reikia įvertinti laikymo būdus ir džiovinimo tempus.
Perkate malkas iš anksto, tačiau žiemą jos vis tiek rūksta, prastai šildo ir palieka daugybę suodžių? Problema dažnai slypi ne medienos rūšyje, o jos džiovinimo būde. Daugelis daro tą pačią klaidą: krauna malkas per tankiai arba laiko jas nevėdinamoje vietoje. Tuo tarpu užtenka vos kelių paprastų pokyčių. Ką daryti, kad malkos džiūtų kur kas greičiau ir degtų efektyviau?
Klausimai apie kubą ir erdvmetrį: Paviršiaus paruošimas, tarpų mažinimas, rietuvės stabilumas, vėdinimas - viskas turi būti apgalvota, kad kubas malkų būtų kuo vienodesnis ir lengvai užplūstamas oru. Vienas erdvmetris tvarkingai sudėliotų malkų užima lygiai 1 kubinio metro tūrį. Jei malkos birios, erdvmetrių skaičiavimas kinta, nes tarpų dydžiai skiriasi. Jei standartinės 30-33 cm ilgio malkos, rietuvė atrodo kaip tvarkingas kubas. Teisę į erdvmetrių skaičiavimą turi pardavėjas - birūs malkų tūris dažnai būna apie 1,6-1,7 karto didesnis už tvarkingai sudėtos rietuvės tūrio.
Kraunant malkas po atviru dangumi, svarbu leisti ventiliaciją ir vengti sandarumo. Džiovinimo procesas keičia malkų tūrį: šviežiai skaldyta mediena turi daugiau drėgmės ir užima šiek tiek daugiau tūrio dėl išsipūtusių ląstelių. Džiūstant, malkos traukiasi. Dažnai matysite, kad rietuvė po laikymo pavasarį „sėda“ keli centimetrai. Standartinė lengvojo automobilio priekaba gali sutalpinti apie 1,5-2 erdvmetrius birių malkų.
Jei kraunate tvarkingai, tūris bus mažesnis, bet estetiškesnis. Žievė turi apsauginę funkciją - ją laikant iš išorės galima naudoti stogui. Optimalus laikymo laikotarpis - 1,5-2 metai, tačiau smulkesnių malkų skaldymo atvejais laiką galima sutrumpinti. Jei malkos šiek tiek skaldytos, džiūvimas gali užtrukti apie metus ar trumpiau, priklausomai nuo oro sąlygų ir ventiliacijos. Geriausias planas - malkas atvežti tvarkingai sukrautas; biriems kroviniams žymėti, kokio dydžio rietuvės buvo sukrautos. Padėklų pasirinkimas dažnai priklauso nuo gamintojo, o padėklų matmenys - Europaletas 120x80x14,4 cm su 25 kg svoriu ir keliamoji galia 1000-1500 kg. Jei padėklas naudojamas tik prekėms sandėliuoti, jo keliamoji galia gali siekti iki 4000 kg.
Goodloading - internetinė programa, skirta padėklų paskirstymui, maksimizuoja turimos erdvės panaudojimą. Ji leidžia įvesti padėklų matmenis, pridėti prekes ir iš karto matyti jų išdėstymą 3D vizualizacijoje. Netinkamas krovimas vežant gali sukelti pažeidimus, todėl būtina kontroliuoti padėklų techninę būklę. Svarbu laikytis svorio centro koordinavimo - sunkesnės pakuotės dedamos į apačią, o svorio centras turi atitikti padėklo centrinį balastą.
Krovinių saugumui vežant turi įtakos tinkamas vairavimo stilius ir kruopštus krovinių tvirtinimas. Muitinės, sandėliavimo ir transportavimo procesai priklauso nuo įtemptų laikymo reikalavimų, todėl būtina laikytis visų saugos reikalavimų. Viena iš seniausių namų šildymo priemonių yra malkų kūrenimas, todėl jų skaldymas, transportavimas ir tvirtinimas į rietuves turi būti atliekami saugiai ir efektyviai. Kirviais skaldymo įvairovė, rinkoje randama plataus diapazono įrankių asortimentas: trumpesnės rankenos ir lengvesni ašmenys skaldyti smulkesniems rąstams, ilgesnė rankena - didesnei jėgai. Yra ir skaldymo mašinų - horizontalios ir verticalios; kitaip tariant, vertikalios malkų skaldyklės dažnai turi didesnį našumą skaldant didesnius rąstus. Nuo ES saugos standartų priklauso įrangos įvairovė, todėl horizantalios skaldyklės be apsaugos granato jau retai pasitaiko. Europoje žinomas įrankių gamintojas Scheppach siūlo kompaktiškas vertikalias malkų skaldykles su 8-15 tonų galia, kurios leidžia skaldyti iki metro aukščio rąstus. Ilgas, jau suskaldytas malkas lengviau supjaustyti diskiniu pjūklu. Taip užbaigiamas procesas - malkų skaldymas ir jų paruošimas krosninėms uždegimui.