Medienos kenkėjų rūšys aprašymas

Tai kenkėjai, kurie puola nupjautą ir jau išdžiūvusią medieną bei jos dirbinius. Mūsų šalies sąlygomis medienai kenkia vabalai: ūsuočiai, skaptukai ir medgraužiai. Naminis ūsuotis ⎯ pagrindinis sausos medienos kenkėjas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Vabalai gerai skraido. Didžiausias jų aktyvumas stebimas vasarą. Lervos stadija (kenkianti) paprastai trunka 3⎯5 metus, bet gali užsitęsti ir ilgiau. Lietuvos kultūroje žinomos 106 ūsuočių rūšys. Naminis usuotis irgi pasirodo kaip svarbus sausos medienos kenkėjas.

Naminis ūsuotis ir žemėlapis Lietuvos kenkėjų

Naminis ūsuotis ⎯ pagrindinis sausos medienos kenkėjas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Vabalai gerai skraido. Suaugėliai plinta į kitas vietas (į pastatus patenka per pravirus langus, duris) ir gabenant užkrėstą medieną bei jos dirbinius. Lervos dažniausiai gyvena po gyvų, džiūstančių ar išdžiūvusių medžių žieve arba medienoje, tad gyvuose medžiuose jos pažeidžia mechaniškai grauždamos takus, bet ir sukelia puvimą. Lervos išvagoja medieną, padarydamos ją tinkamą tik malkoms. Spygliuočių rąstai per kelerius metus gali tapti netinkami statybos darbams.

Naminiai ir baldiniai skaptukai

Pasaulyje žinoma apie 12 tūkstančių skaptukų rūšių, Lietuvoje ⎯ 16. Dažniausiai Lietuvoje paplitęs baldinis skaptukas. Pavasarį skaptukų patelės deda kiaušinėlius baldų ir medienos dirbinių įtrūkimuose, jungtyse ir vietose, neapsaugotose dažų ar lako sluoksniu. Išsiritusios lervos įsigraužia į medieną ir minta ja. Lervos lapuočių medienoje gyvena apie 2⎯4 metus, o spygliuočių ⎯ apie 4⎯6 metus. Skaptukai pažeidžia pušų ir lapuočių medieną pastatuose, baldus, paveikslų rėmus, medinius meno dirbinius. Baldinis skaptukas dažniausiai pažeidžia medinius baldus ir medžio gaminius, o naminis skaptukas daugiausia sutinkamas medinėse pastatų konstrukcijose (palangėse, stogų balkiuose, grindyse).

Ūsočiai - ilgiau gyvenantys kenkėjai

Ūsočiai yra bene dažniausiai sutinkami medienos kenkėjai. Jų rūšių yra ne viena, tačiau visos rūšys pasižymi ilgais siūliškais ūsais, ilgomis kojomis ir kūną dengiančiais pilkais plaukeliais. Lervos dažniausiai vystosi po gyvų, džiūstančių ar išdžiūvusių medžių medienoje arba po žieve. Jos išgraužia medieną, sudarydamos ištisus kanalus, todėl mediena tampa tinkama tik malkoms. Naminio ūsuotio lervos (Hylotrupes bajulus) dažniausiai kenkia sausai medienai, mėgsta pastogės medieną. Jų paliekamos skylės yra didesnės už baldinio skaptuko, todėl gali sukelti rimtų konstrukcinių bėdų. Suaugę ūsuočiai gali patekti į pastatus per pravirus langus ir duris. Teigiama, kad jų plitimas vyksta siūliškai, o lervos gali gyventi ir ilgesnį laiką už keliolika metų.

Kenkėjų požymiai ir aptikimas

• Medienos paviršiuje ropojantys vabzdžiai,
• Aukštos skyles medienoje, dažnai 1-9 mm skersmens,
• Medžio dulkių kauburėliai aplink įtrūkimus ir skylučių kryptimis,
• Gremžimas, stuksėjimas ar tuksėjimas medienoje,
• Medienos paviršiuje matomi kenkėjų parazitų lervos ar jų išgraužos takų labirintai.

Įpusėjus vasarai buvo gauta kelios dešimtys nusiskundimų: ūsočiai, skaptukai ir kitų kenkėjų lervos negailestingai graužia tiek senos, tiek naujos statybos namus, balkius, sienas. Medžiaga neišvengiamai patiria žalos, kol kenkėjai yra viduje, todėl dažnai pažeidžiami ištisiniai pluoštų sluoksniai. Medžio užkrėstumo nustatymą apsunkina tai, kad vabzdžių vystymosi procesas vyksta medienos viduje arba plyšeliuose, smulkiuose įtrūkimuose.

Profilaktika ir kenkėjų kontrolė

Vienas iš veiksmingiausių metodų - medienos impregnavimas specialiais insekticidais, kurie efektyviai padengia paviršių ir įsiskverbia į medieną. „Medienos apdorojimas specialiais preparatais ( impregnantais, antiseptikais ir kt.) - geriausias prevencijos būdas. Medžio gaminiai tampa „nepatrauklūs“ kenkėjams, todėl tarnauja ilgiau.“ Tačiau reikia atsižvelgti į gyventojų ir aplinkos saugumą bei laikytis instrukcijų. Jei įmanoma, svarbias medines detales reikia pakeisti. Profilaktikai taip pat svarbu išlaikyti žemą drėgmės lygį ir gerą patalpų ventiliaciją. Drėgmės matuoklis su zondą gali padėti nustatyti drėgmės lygį ir įvertinti užkrėsto objekto riziką.

Žmonės taip pat ieško natūralių priemonių, kaip druskos tirpalas ar pelynų nuoviras. Tačiau šie metodai dažnai nėra tokie patikimi kaip profesionalūs insekticidai ar įranga. Šiuolaikinėje chemijoje naudojamos profesionalios priemonės nepažeidžia dažų ar medienos spalvos ir mažina poveikį aplinkai.

Medienos kenkėjų įvairovė ir šioje šalyje?

Šiuolaikinėje statyboje ir gyvenamosiose patalpose dažniausiai pasitaiko šie kenkėjai: ūsočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti vabzdžiai. Kinivarpos, straubliukai, medgręžiai - visi jie gali įsikurti tiek lauke augančioje medienoje, tiek viduje. Kinivarpos, straubliukai mėgsta drėgnas ar perpildytas vietas, o skaptukai dažniausiai pažeidžia baldų medieną ar pastatų konstrukcijas. Rąstinių namų savininkams reikalinga impregna ar antiseptika, kad mediena išliktų ilgesnį laiką.

Apibendrinimas: kas svarbu žinoti

Medienos kenkėjai deda kiaušinėlius į plyšius ar įtrūkimus, iš kurių išsirita lervos, įgaunančios medieną. Subrendę kenkėjai prasigraužia į paviršių ir išskrenda palikdami skyles ir takų labirintus. Jei drėgmė medienoje viršija 12 proc., rizika užkrėsti didėja. Dažniausiai problemų kyla dėl ūsočių, skaptukų ir kinivarpų. Profilaktika ir reguliari kontrolė su cheminėmis priemonėmis yra svarbiausios siekiant išvengti didesnių nuostolių.

Žemiau pateikta trumpa santrauka apie kenkėjų tipą ir jų sprendimo būdus:

1. Nuosekliai stebėti, ar nėra požymių: skylės medienoje, medinės dulkių kauburėliai, garsai iš medienos.
2. Taikyti impregnavimą ir antiseptikų apdorojimą veikiant kenkėjams.
3. Laikytis drėgmės reikalavimų, vėdinti patalpas, neprikabinti medienos prie drėgnų vietų.
4. Jei problemos sunkios - kreiptis į specialistus ir naudoti profesionalias priemones laikantis saugos instrukcijų.

tags: #medienos #kenkeju #rusys